Pastatų energinis naudingumas: nauja ES direktyva ir iššūkiai Lietuvai

Artėjant šildymo sezonui, pastatų energinis efektyvumas vėl tampa opiu klausimu - šildymo sąnaudos vis dar priklauso ne tik nuo gyventojų įpročių, bet ir nuo gyvenamojo namo būklės. Šiuo atžvilgiu itin opus senų daugiabučių renovacijos klausimas. Šiandien tikriausiai nieko nebenustebinsime teikdami, kad efektyvus energijos resursų naudojimas bei aplinkos taršos mažinimas yra pirmaeilis šios dienos uždavinys.

Reikalingi pokyčiai atliepia neigiamą pastatų poveikį aplinkai, mat statistiškai šiuo metu pastatams tenka 40 proc. visos Europos Sąjungos (ES) suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Statybų sektorius suvartoja apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Nauja ES direktyva dėl pastatų energinio naudingumo

Pavasarį patvirtinti nauji reikalavimai pastatams gali pakeisti milijonų ES piliečių gyvenimą. Atnaujinta direktyva dėl pastatų energinio efektyvumo įsiigaliojo 2024 m. iki 2050 m. Ji taip pat remia geresnę oro kokybę, pastatų energetikos sistemų skaitmeninimą ir tvaraus judumo infrastruktūros diegimą. Svarbiausia, kad persvarstyta direktyva sudaromos palankesnės sąlygos tikslingiau finansuoti investicijas į pastatų sektorių, papildant kitas ES priemones ir kovojant su energetiniu skurdu remiant pažeidžiamus vartotojus.

Europos Parlamentas ir Taryba 2002 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 2002/91/EB ,,Dėl pastatų energinio naudingumo" (2010 m. gegužės 19 d. priimta naujos redakcijos direktyva 2010/31/ES). Ši Direktyva įpareigojo Europos valstybes nares racionaliai ir ekonomiškai naudoti energijos šaltinius, skatinti efektyvesnį energijos vartojimą, mažinti ir apriboti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, diegti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, užtikrinti, kad kai pastatai statomi, parduodami ar išnuomojami, savininkui būtų išduodamas energinio naudingumo sertifikatas arba, kad savininkas jį išduotų būsimam pirkėjui ar nuomininkui.

Birželį Europos Parlamentas patvirtino naują energinio efektyvumo direktyvos variantą, kuriuo siekiama kryptingai didinti pastatų energetinį efektyvumą ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Naujausioje energinio efektyvumo direktyvoje numatoma, kad ES valstybės iki 2030 m. turės renovuoti bent 16 proc., o iki 2033 m. - 26 proc.

Priešingai skeptiškoms nuomonėms, girdėtoms prieš pasiekiant susitarimą dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos (angl. Pastatų energinio naudingumo direktyva (PEND) siekiama iki 2050 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo į aplinką, tiesiogiai prisidedant prie ES energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimo.

Jei PEND nebūtų priimta, būtų reikėję susitaikyti su esama padėtimi, kai pernelyg daug žmonių vis dar gyvena nepatogiuose, prastai apšiltintuose namuose, kurių jie neišgali apšildyti. 2022 m. Europos Komisija nustatė, kad daugiau kaip 95 mln. žmonių ES, t. y. beveik 22 proc. gyventojų, gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tais pačiais metais ES gyventojų, negalinčių tinkamai šildyti savo būsto, dalis padidėjo nuo 6,9 proc.

PEND buvo sukurta tam, kad pastatų šildymas būtų ne tik pigesnis, bet ir efektyvesnis. Tai svarbu, nes naudojant mažiau energijos galiausiai sumažėja namų ūkio sąskaitos. Antra, nes kai namų ūkiai naudoja mažiau energijos, daugiau dekarbonizuotos energijos lieka sunkiai absorbuojamiems sektoriams, t. y. didžiajai daliai pramonės ir transporto sektorių. Tai padeda užtikrinti ES įmonių ekonominį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

Jei norime, kad pramonė būtų neutrali anglies dioksido atžvilgiu ir išliktų konkurencinga tarptautiniu mastu, turime rasti būdų, kaip suteikti Europos pramonei daug ir įperkamos žaliosios energijos, kartu mažinant iškastinio kuro naudojimą.

Energinio naudingumo klasės ir sertifikavimas

Svarstant apie renovacijos būtinybę, esminiu kintamuoju tampa pastato energinio naudingumo klasė. VILNIUS TECH tvarumo programų koordinatorės dr. „Energijos naudingumo klasės sertifikavimo reikalavimai Lietuvoje įsigaliojo 2006 m., o pastatai, kurių statybos leidimai išduoti po šios datos, buvo vertinami kaip C klasės. Nuo 2014 m. nauji pastatai turėjo būti ne žemesnės nei B klasės - toks reikalavimas taikomas ir šiuo metu renovuojamiems pastatams. Dėl šios priežasties net ir C klasės (pastatyti po 2006 m.) pastatai gali būti prastesni, nei renovuoti B klasės pastatai. Jos teigimu, didėja atskirtis tarp esamų ir naujai statomų pastatų, pastatai natūraliai dėvisi ir energinio efektyvumo reikalavimai per paskutinius 10 metų nuolat didėjo, todėl pastatų renovacija turėtų būti atliekama kas 20-25 metus.

Vadovaujantis šia Direktyva Lietuvos Respublikos Seimas 2005 m. lapkričio 17 d. priėmė Statybos Įstatymo 2 straipsnio bei priedo papildymo ir Įstatymo papildymo 43(1) straipsniu Įstatymą Nr. X-404, o Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2002 ,,Pastatų energinis naudingumas".

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas - reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti konkretaus pastato ar pastato dalies energinį naudingumą, priskiriant jį energinio naudingumo klasei.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas (toliau - Sertifikatas) - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal STR 1.02.09:2011 Reglamento reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė. Sertifikatas - tai dokumentas, kuriame nurodyti šie duomenys: pastato adresas, paskirtis, naudingas plotas, energinio naudingumo klasė, suminės energijos sąnaudos 1 m² pastato naudingojo ploto, šilumos šaltinis, energijos sąnaudos pastato šildymui 1 m² pastato naudingojo ploto per metus, sertifikato numeris, išdavimo data, galiojimo terminas, sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas.

Įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei (pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 klases: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G.

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė yra laikoma aukščiausia ir ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą, G klasė - energiškai neefektyvų pastatą. Aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatas suvartoja mažiau energijos, todėl jo vertė nekilnojamo turto rinkoje yra labiau pagrįsta nei pastato su žemesne energinio naudingumo klase. Kartu su pastato Sertifikatu užsakovui išduodamas pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai ir priemonių pastato energiniam naudingumui gerinti įvertinimas.

Naujai pastatytų pastatų (kurių projektavimo sąlygos yra išduotos po 2006 metų sausio 4 dienos) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C, o didesnių kaip 1000 m² kapitaliai renovuotų pastatų - ne žemesnė kaip D. Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasei nekeliami. Pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo trukmė ne ilgesnė kaip 10 metų.

Kokius pastatus privaloma sertifikuoti? Kokius pastatų nereikia sertifikuoti? Kada privaloma atlikti energinį pastatų sertifikavimą?

Lietuvos situacija

Remiantis 2024 m. duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3957 renovuoti daugiabučiai, tai sudaro vos 13,4 proc. visų šalies daugiabučių. Bendroje statistikoje šalies mastu pirmauja Birštono savivaldybė (63 proc.

Viena iš renovacijos prastų rezultatų priežasčių - susitarimo trūkumas bendruomenėse, atkreipia dėmesį R. Mikučionienė. „Kalbant apie daugiabučius, tam, kad įvyktų renovacija, didžioji dalis savininkų turi priimti vieną sprendimą. Dažnais atvejais nemaža dalis namo gyventojų tikrai nori renovacijos ir mato jos naudas, tačiau yra tokių, kurie yra kategoriškai prieš arba yra neapsisprendę, nuomojantys savo butus ar išvykę.

Energijos sutaupymas yra tik vienas - ir dažnu atveju tikrai ne didžiausias - renovacijos pliusas. U. „Įprastai pastato renovacijos metu rūpinamasi jo apšiltinimu ir šalčio tiltų sumažinimu - stiklinami balkonai, atnaujinami langai, apšiltinamos sienos, keičiami vamzdynai. Kita vertus, privačių namų savininkai renovacijos klausimu nusiteikę daug optimistiškiau.

R. Mikučionienė labiausiai akcentuoja skirtingą namų ir būtų savininkų požiūrį į nekilnojamą turtą. „Nuosavus namus turintys žmonės supranta, kad tai yra jų turtas reikia į jį investuoti, kad namai būtų geresni, šiltesni, patrauklesni ir pan. Be to, čia savininkas turi daugiau įtakos pačiam renovacijos procesui, o daugiabučių gyventojus dar papildomai neramina ir kartas nuo karto žiniasklaidoje garsiai nuskambančios nesėkmės istorijos. Dabar jau turime renovuotų A++ klasės daugiabučių namų kuriais tikrai galime pasidžiaugti, bet apie juos žiniasklaidoje tikrai kalbama rečiau“, - pažymi ji.

Tarptautinė energetikos įmonė EDF balandžio mėn. pasiūlė, kad norint iki 2050 m. Lenkijoje, šalyje, kurioje 44 000 ankstyvų mirčių per metus tiesiogiai siejamos su oro tarša, pagal 25 mlrd. eurų vertės pastatų atnaujinimo programą smarkiai aplinką teršiantis anglių deginimas keičiamas švaresnėmis ir sveikesnėmis alternatyvomis.

Visai netaršaus pastato energijos poreikio didžiausia ribinė vertė turi būti bent 10 % mažesnė už valstybės narės lygmeniu 2024 m. gegužės 28 d. Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose, kurie priklauso viešosioms įstaigoms arba yra jų užimami, iki 2033 m. sausio 1 d.

Energinio efektyvumo nauda

Tinkama atitvarų izoliacija leidžia sumažinti pastatų šildymui ir vėsinimui sunaudojamos energijos kiekį, sumažinti išmetamo CO2 kiekį, be to sukurti patogią ir sveiką aplinką patalpose. Taip, šilti ir efektyvūs pastatai yra investicija. Taip, pastatų atnaujinimas turėtų būti atliekama tinkamai. Tačiau PEND gali paskatinti pokyčius, kurių reikia žmonėms ir aplinkai.

Taupant energiją galima spręsti ES elektros tinklų pralaidumų trūkumo problemą. Tinklų ir vietinių tinklų pajėgumai dažnai yra tiesiog nepakankami. Pavyzdžiui, Nyderlanduose dėl tinklo perkrovos ir aukštų energijos kainų jau sustabdyti kelių energijai imlių pramonės šakų anglies dioksido išmetimo mažinimo planai, taip pat kai kurie statybos darbai ir projektai. Reikia skubiai suderinti pasiūlą su paklausa.

Europos mineralinės vatos izoliacijos gamintojams atstovaujanti asociacija „Eurima“ šiemet paskelbs studiją apie pikinio elektros energijos poreikio valdymą pastatuose kaip ekonomiškai optimalų kelią į anglies dvideginio emisijos sumažinimą iki nulio. Jau dabar „Eurima“ tyrimai rodo, kad itin efektyviai energiją vartojantys pastatai gali sumažinti energijos poreikį ir pikines apkrovas 57 GW, o iki 2030 m. 50 proc. sumažinus Europos pastatų energijos suvartojimą, CO2 emisijos sumažėtų 18 proc. Tas pats pokytis taip pat galėtų sumažinti kapitalo sąnaudas energetikos sektoriuje iki 2050 m. nuo 53 iki 89 mlrd. eurų.

Galiausiai, be visos naudos ekonomikai, klimatui ir europiečių sveikatai, būnant patogiuose ir saugiuose namuose labai pagerėja savijauta. 2015 m. paskelbtame „Eurima“ tyrime jau nustatyta, kad geresnė oro kokybė, susijusi su geresne izoliacija, padeda europiečiams gyventi ilgiau ir sveikiau, o tai gali padėti sutaupyti 6,6 mlrd. eurų per metus su sveikata susijusių išlaidų.

Pagrindiniai faktai apie pastatų energinį naudingumą:

• Pastatams tenka 40% visos ES suvartojamos energijos.
• Pastatai išmeta 36% visų ŠESD.
• Iki 2030 m. ES valstybės turi renovuoti bent 16% pastatų.
• Iki 2033 m. ES valstybės turi renovuoti bent 26% pastatų.

Lietuvos daugiabučių renovacija:

tags: #es #direktyva #del #renovacijos