Ergonominiai Reikalavimai Erdvinei Darbo Vietai su Kompiuteriu

Šiuolaikinėje darbo aplinkoje, kur didžioji dalis veiklos susijusi su kompiuteriais, itin svarbu užtikrinti, kad darbo vieta būtų ne tik patogi, bet ir saugi. Ergonomika, kaip mokslas, tiriantis psichofiziologinius darbo veiksnius ir žmogaus prisitaikymą prie darbo, padeda sukurti optimalias sąlygas, kurios skatina darbo našumą ir garantuoja saugumą. Šių veiksnių derinys apsprendžia, kiek pastangų pareikalaus iš dirbančiojo pats darbas.

Darbo Vietos Įrengimo Principai

Darbo vieta turi būti įrengiama atsižvelgiant į darbuotojo antropometrinius duomenis, kiekvienam žmogui individualiai. Jei darbas yra sėdimas, dirbantysis turi pasiekti visas darbo priemones, nesilenkdamas per liemenį. Labai svarbu yra pritaikyti kėdę. Nepatogi kėdė gali sukelti nugaros skausmą, kojų kraujotakos sutrikimus. Ji turi būti ne per minkšta ir ne kieta. Reikia, kad kėdė būtų stabili, negriūtų pasilenkus į šalį ar atsilošus. Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą. Darbo kėdė turi būti su alkūnramsčiais, su pakėlimo ir pasukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą. Būtina atramėlė kojoms.

Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai ir pozai keisti. Akivaizdus dirbančiojo noras - pasiekti visus norimus stalo taškus - turėti visą darbo stalą po ranka: kampinis stalo sprendimas leidžia tai realizuoti 90% ir tinkamai išdėstyti reikiamą darbo vietoje įrangą.

Stalas ir Jo Parametrai

Darbo stalai gali būti įvairaus dydžio, tinkamiausias 160 arba 120*80 cm. Minimalus stalo plotis turėtų būti apie 70 cm. Rekomenduojamas dokumentų laikiklis. Jis turi būti stabilus, reguliuojamas ir nustatytas taip, kad iki minimumo sumažintų galvos, kaklo ir akių nepatogius judesius. Optimalus stalo aukštis 72 cm. Rankos turi remtis į stalo paviršių, kad alkūnės sudarytų 90º kampą. Kritikos nusipelno ištraukiamos lentynėlės klaviatūrai - kklaviatūra ant ištraukiamos lentynėlės yra žemiau normos. Kaip parodė tyrimai, kampas tarp alkūnės ir plaštakos sukelia nuolatinę sausgyslių ir raumenų įtampą.

Vietos kojoms po stalu gylis turi būti: kelių aukštyje 400 mm, pėdų aukštyje 600 mm. Pėdų atrama turi būti įtaisyta taip, kad būtų pritaikyta darbuotojui, kuris dirbs. Jos palinkimo kampas turėtų būti apie 150.

Monitoriaus Išdėstymas

Monitorių reikia statyti tiesiai priešais ssave per ištiestos rankos atstumą taip, kad viršutinė jo riba būtų akių lygyje arba žemiau, bet nedaugiau kaip 15 cm t.y. atstumas nuo akių iki ekrano turi būti 40 - 60 cm, o žvilgsnis nukreiptas žemyn 15 - 20º kampu. Galvą reikėtų laikyti lygiai abejų pečių atžvilgiu. Kai jūs žiūrite žemyn, galva neturi būti palenkta į priekį. Jeigu darbo metu jūs nuolatos kūprinatės, didžiausias krūvis tenka stuburui, tai per daug įtempia raumenis.

Klaviatūros Išdėstymas

Klaviatūra turi būti bent 10 -15 cm. nuo stalo krašto. Teisinga rankų padėtis, dirbant su klaviatūra ir pele, kai alkūnės guli lygiagrečiai su stalo paviršiui sudarydamos statų kampą su pečiais. Riešas neturi būti sulenktas, kad jo nepažeistume. Pageidautina, kad riešas darbo metu į ką nors remtųsi.

Klaviatūra turi būti atskirta ir pakreipta nuo monitoriaus taip, kad darbuotojas galėtų nusistatyti patogią darbui padėtį, padedančią išvengti plaštakų ir rankų nuovargio. Priešais klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės, kad darbuotojas galėtų patogiai atremti plaštakas ir rankas. Klaviatūros atstumas nuo stalo krašto turi būti apie 10 -15 cm. Ženklų klavišai turi būti išdėstyti taip, kad būtų lengva naudotis klaviatūra. Klaviatūros aukštis nuo stalo plokštumos - apie 20mm. Nauji techniniai sprendimai leidžia reguliuoti klaviatūros pasvirimą ir aukštį kiekvienai situacijai pritaikant patogią laikyseną ir išlaikant neutralią riešo padėtį.

Monitoriaus Kokybė ir Parametrai

Kalbant apie monitoriaus kokybę, svarbus parametras yra jo įstrižainė, matuojama coliais (1 colis = 2,54 cm). Dabartiniai 15 colių monitoriai turi plokščią ekraną, o tai leidžia nustatyti kokybiškesnį vaizdą visame ekrane. Didesnio diametro monitoriai leidžia pasiekti didesnę skiriamąją gebą. Mažiausiai monitorius kenks akims, kai jo skiriamoji geba bus 1024×800, o vertikalus skleistinis dažnis - 70 Hz. Be to, mažiausiai akims kenkiantis režimas yra juodai - baltas. dirba su nespalvotais ekranais. Todėl reikėtų bent riboti ekrane spalvų kiekį iki 256. To pilnai pakanka normaliam darbui. Taip pat būtinas geras spalvų suvedimas t.y. kad bazinės ,raudona, žalia ir mėlyna, spalvos gerai persidengtų tarpusavyje ) ir geras vaizdo kontrastas. Jei to nėra, vaizdas ekrane bus neryškus, tekstas sunkiai įskaitomas, o tai vargins akis.

Siekiant pagerinti monitoriaus ergonominius parametrus naudojami ekrano filtrai. Dauguma šiuolaikinių monitorių jau turi specialias ekrano dangas, kurios sumažina ekrano blizgėjimą, išbarstytos šviesos atspindžius bei statinius krūvius, kkurie susikaupia ekrano paviršiuje. Tuomet ekrano filtro naudojimas jokio pranašumo neteikia. Naudojant senus ir pigius monitorius, filtrai gali būti naudingi, tačiau pigūs stikliniai filtrai aplinkos šviesą atspindi dar labiau nei monitoriaus ekrano paviršius, o tinkliniai filtrai iškraipo vaizdą. Brangūs stikliniai ekrano filtrai sumažina atspindžius, padidina vaizdo kontrastingumą, tačiau užtemdo vaizdą ir iškraipo spalvas. Naudojant poliarizacinius filtrus, spalvos žymiai mažiau iškraipomos. Naujausi 3M, OCLI technologijų filtrai leidžia gauti kokybišką vaizdą. Tačiau brangaus filtro ir pigaus monitoriaus kaina yra didesnė už kainą mmonitorių, kuriems nereikia filtrų ir kurių vaizdo kokybė yra žymiai geresnė.

Dabartinių monitorių ekranuose yra tam tikras apsauginis filtras mažinantis radiaciją, šviesos išbarstymą ir elektrostatinį krūvį.

Apšvietimo Svarba

Labai svarbus yra darbo vietos apšvietimas. Blogas apšvietimas didina akių nuovargį, atsiranda perštėjimas, skausmas akyse, svaigsta galva, dėl to mažėja darbingumas. Apšvietimas turi būti pakankamo stiprumo, Kuo didesnė regos analizatoriaus įtampa (ji priklauso nuo objektų, su kuriais dirbama, dydžio - kuo mažesnis objektas - tuo ddidesnė regos analizatoriaus įtampa) tuo stipresnis turi būti apšvietimas. Jei apšvietimas nepakankamas ar apšviesta tik tam tikra patalpos dalis, žmogus sunkiau orientuosis erdvėje dėl susidariusių šešėlių. Apšvietimas neturi akinti. Todėl paviršius, ant kurio dirbama, turi būti padengtas matine spalva, kuri sugeria šviesą. Taip pat svarbu, kad šviesa nemirgėtų ir nemestų šešėlių.

Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtinė apšvieta. Dirbtinė apšvieta gali būti mišri - bendra ir vietinė. Natūrali apšvieta turi būti šoninė, optimali langų orientacija į šiaurę. Natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio poveikio ir blyksnių atspindžio monitoriaus ekrane. Bendros apšvietos šviestuvai išdėstomi ištisinėmis arba pertraukiamomis linijomis bei kabinami iš šonų nuo darbo projekcijos, lygiagrečiai darbuotojo žvilgsnio krypčiai.

Apšvietos E lygis patalpoje turi tenkinti HN 32:1998 nustatytas higienos normas, pagal jas darbo paviršių apšviestumas turi būti 300÷500 lx.

Apšvietimo Parametrai

• monitoriaus ekrano ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx.
• monitoriaus ekrano skaisčio santykis su darbo aplinkoje esančių paviršių švytėjimo skaisčiu neturi būti didesnis kaip 3:1 - 5:1.

Gera apšvieta visų pirma turi sudaryti stebimo objekto ir fono, kuriame jis yra šviesų skirtumą. Jei fono ir stebimo objekto spalva ta pati, tai akis pastebi jį, kai yra jų šviesumų skirtumas. Matomumas taip pat daug priklauso nuo to, kaip šviesumas kinta regėjimo lauke. Suprantama, kad praktiškai regėjimo lauke dėl paviršių blizgesio beveik visada gaunamas ššviesumo kitimas. Tai blogina matomumą ir vargina akis. Darbo vietos apšvietimas turi būti kuo tolydesnis. Akis jaučia 4% apšvietos svyravimą. Darbingumą mažina kaip maža taip ir per didelė apšvieta. Tinkamai įrengta darbo vietos apšvieta, vienas iš pagrindinių darbo vietos ergonomikos parametrų.

Šviesa veikia ne tik žmogaus regos organus, bet ir bendrą jo psichinę būseną, darbingumą. Patalpoje naudojamas mišrusis apšvietimas. Patalpa apšviesta šoniniu natūraliuoju apšvietimu.

Spalvų Poveikis Darbo Aplinkai

Spalva- galingas ginklas, ją pasitelkus galima sustiprinti aplinkos poveikį ir praktiškai pritaikyti bet kurią interjero erdvę. Spalvos geba daryti ypatingą įspūdį ir šitaip veikia mūsų savijautą.

Didieji patalpos paviršiai (lubos, sienos, darbiniai paviršiai) dažomi nesodriomis (pagrindinėmis) spalvomis. Nedidelio ploto paviršiai bei tie, kurie rečiau patenka į darbuotojų regėjimo lauką, dažomi vidutinio sodrumo (pagalbinėmis) spalvomis. Mažo ploto paviršiai dažomi sodriomis (akcentinėmis) spalvomis. Parenkant spalvas, reikia atsižvelgti į konstrukcijų faktūrą. Nuo sienų, lubų, grindų ir baldų spalvos ir faktūros priklauso patalpos natūrali apšvieta. Tamsios spalvos sugeria šviesos spindulius, o šviesios juos atspindi. Patalpa, kurioje paviršiai šviesūs yra 20 % šviesesnė už tą , kurioje patalpos paviršiai (lubos, sienos, baldai) tamsūs.

Projektuojant patalpą, pirmiausia reikia prisiminti, kad kompiuterių skaičius patalpoje turi atitikti erdvės darbo vietai reikalavimus. Geriausia, kai kompiuterizuotos darbo vietos išdėstomos taip, kad jų natūralus apšvietimas būtų šoninis, t.y. apšvietimo kryptis būtų lygiagreti kompiuterių displėjų ekranų paviršiui. Rekomenduojami trys išdėstymo būdai: perimetrinis, eilėmis ir žiedinis. Išdėstant įrangą būtina įvertinti darbo vietos apšviestumo parametrus. kitus būtinus įrenginius.

Triukšmo Kontrolė

Akustinis triukšmas yra suprantamas kaip nepageidaujamas garsas, trukdantis dirbti ar ilsėtis. Triukšmas yra neatsiejamas šiandieninio gyvenimo palydovas; bendras triukšmo lygis per metus vidutiniškai pakyla 1-3 decibelais. Triukšmo charakteristikos tai dažnis, intensyvumas ir pastovumas. Žmogaus ausis junta oro virpesius 16 - 20000 Hz diapazone, nuo 0 - 10 dB (klausos slenkstis) iki 130 - 140 dB skausmo slenkstis. Jei triukšmo lygis svyruoja ne daugiau kaip 5 dB ribose, toks triukšmas vadinamas pastoviu, jei svyravimų diapazonas viršija 5 dB - nepastoviu. Pagrindinis triukšmo poveikio žmogui rezultatas - negrįžtamas klausos pakenkimas.

Šiluminė Aplinka

Šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis. Šiluminė aplinka darbo patalpose - darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, nustatomos pagal žmogaus oorganizmą veikiančius oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį spinduliavimą. Čia reiktų atkreipti dėmesį į šiluminio komforto aplinką - šiluminės aplinkos parametrų derinius, kurie ilgai ir sistemingai veikdami žmogų, užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį ir nesukelia žmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos. Šiluminės aplinkos parametrams darbo vietose neleistinai pakitus, sutrinka dirbančiųjų termoreguliacija, atitinkamai perkaistama ar atšąlama.

Kitos Darbo Charakteristikos

Tam tikros darbo charakteristikos yra sveikatą bei darbingumą įtakojantys veiksniai:

• cheminės medžiagos ir dulkės
• monotonija

Pagrindiniai Ergonomikos Reikalavimai

Apibendrinant, ergonomiška darbo vieta turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1. Darbo vieta turi būti pritaikyta individualiems darbuotojo poreikiams.
2. Apšvietimas turi būti pakankamas ir tolygus, be akinimo.
3. Spalvos turi būti raminančios ir neblaškančios.
4. Triukšmas turi būti minimalus.
5. Šiluminė aplinka turi būti komfortiška.

tags: #erdvi #patalpa #dirbant #kompiuteriu