Energetinis Efektyvumas ir Pastatų Renovacija Lietuvoje

Artėjant šildymo sezonui, pastatų energinis efektyvumas vėl tampa opiu klausimu. Šildymo sąnaudos vis dar priklauso ne tik nuo gyventojų įpročių, bet ir nuo gyvenamojo namo būklės. Šiuo atžvilgiu itin opus senų daugiabučių renovacijos klausimas.

Senos statybos pastatai, kurių energinis efektyvumas yra žemas, tampa vis didesne našta jų savininkams. Nuolat augančios energijos kainos, prasti gyvenimo komforto rodikliai ir nesveikas mikroklimatas - tai tik keletas problemų, su kuriomis susiduria tokie pastatai.

Pastato energinis efektyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šildymo sąnaudas, komfortą bei nekilnojamojo turto vertę. Senesni pastatai dažnai pasižymi dideliais šilumos nuostoliais, neefektyvia šildymo sistema ir prastu sandarumu.

Žemas energinis efektyvumas reiškia, kad pastatas sunaudoja daugiau energijos nei turėtų, kad išlaikytų reikiamą vidaus temperatūrą. Dažniausiai tai lemia prasta sienų, stogo, grindų izoliacija, nesandarūs langai ir durys bei seni šildymo įrenginiai.

Gyventojai, gyvenantys tokiuose pastatuose, patiria ne tik finansinį stresą, bet ir diskomfortą - šaltas grindis, skersvėjus, drėgmę bei pelėsį.

Lietuvos būsto rinkoje vyksta esminė transformacija. Seniau pirkėjai prioritetą teikdavo vietai, kvadratūrai ir būsto estetikai, tačiau šiandien vis daugiau dėmesio sulaukia parametrai, kurie iš pirmo žvilgsnio nematomi - būsto energinis efektyvumas, konstrukcijų kokybė ir modernios inžinerinės sistemos.

Aukštos energijos kainos ir augantis dėmesys tvarumui daro renovaciją neišvengiamu sprendimu daugeliui žemos energinio efektyvumo pastatų. Kuo anksčiau pradedama renovacija, tuo greičiau savininkai gali pradėti naudotis jos teikiama nauda - mažesnėmis sąskaitomis, geresniu gyvenimo komfortu ir didesne pastato verte.

Renovacijos Nauda ir Poveikis

Renovacija leidžia efektyviai sumažinti energijos sąnaudas. Apšiltinus sienas, grindis ar stogą ir pakeitus senus langus į modernius, energiją taupančius stiklo paketus, šildymo sąskaitos gali sumažėti net iki 50 procentų. Pavyzdžiui, daugiabutis pastatas, kuris buvo renovuotas Vilniuje, prieš projektą turėjo E energinio efektyvumo klasę. Po renovacijos ji buvo padidinta iki B klasės, o gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėjo beveik per pusę.

Renovacija neapsiriboja vien tik izoliacijos gerinimu. Daugelis projektų apima šildymo sistemų modernizavimą. Senus katilus galima pakeisti naujais, efektyviais šilumos siurbliais arba dujiniais kondensaciniais katilais. Šios technologijos ne tik sumažina energijos sąnaudas, bet ir pagerina gyvenimo kokybę.

Renovuotuose pastatuose ne tik sumažėja energijos sąnaudos, bet ir pagerėja gyvenimo komfortas. Pavyzdžiui, apšiltinus sienas ir grindis, patalpose tampa šilčiau, sumažėja drėgmė, išvengiama pelėsio. Be to, renovacija padeda sukurti geresnį mikroklimatą. Rekuperacinės sistemos užtikrina, kad oras patalpose būtų švarus ir gaivus, net jei lauke vyrauja prastos oro sąlygos.

Renovacija yra investicija, kuri atsiperka ne tik mažesnėmis sąskaitomis, bet ir didesne pastato verte. Pavyzdžiui, būstai, kurie priklauso aukštesnei energinio efektyvumo klasei, yra labiau patrauklūs rinkoje. Renovuotų pastatų savininkai taip pat gali gauti didesnes pajamas iš nuomos, nes energijos taupymo sprendimai tampa vis svarbesni tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje nuomos rinkoje.

Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.

Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.

Energinis efektyvumas priklauso ne tik nuo pastato charakteristikų, bet ir nuo gyventojų įpročių.Šiuo metu naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti aukštą energinio naudingumo klasę. Vis dėlto didžioji dalis daugiabučių yra senos statybos. Jų energinio naudingumo klasę leidžia pagerinti renovacija, bet iki šiol Lietuvoje renovuota kiek daugiau nei 14 proc. visų daugiabučių.

Energetinio Naudingumo Klasės ir Šilumos Poreikiai

Svarstant apie renovacijos būtinybę, esminiu kintamuoju tampa pastato energinio naudingumo klasė. VILNIUS TECH tvarumo programų koordinatorės dr. U. Mikučionienės teigimu, didėja atskirtis tarp esamų ir naujai statomų pastatų, pastatai natūraliai dėvisi ir energinio efektyvumo reikalavimai per paskutinius 10 metų nuolat didėjo, todėl pastatų renovacija turėtų būti atliekama kas 20-25 metus.

Šiuolaikinių gyvenamųjų A+/A++ klasės pastatų šildymo energijos poreikiai, palyginti su senos statybos pastatais, gali būti mažesni iki 10 kartų. Šildymo sąskaitos dydį lemia ne tik būsto energinio naudingumo klasė, bet ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina ir individuali šilumos kontrolė. Automatizuotas temperatūros valdymas kambariuose padeda šilumos sąnaudas sumažinti 10-20 proc.

Skirtumai Tarp Energinio Naudingumo Klasių

• C klasė: Nuo 2006 m. Lietuvoje statomiems gyvenamiesiems pastatams buvo taikytas reikalavimas atitikti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę. Tokio tipo pastatai dažniausiai priskiriami naujesnės statybos būstams, o jų šilumos poreikiai per metus gali siekti apie 100-180 kWh/kv. m.
• A+/A++ klasė: Šiuo metu naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti itin aukštą A+/A++ energinę klasę. Tokio tipo būstas dažniausiai turi platesnį spektrą sprendimų, pavyzdžiui, mechaninę ventiliavimo sistemą su šilumogrąža (rekuperatorių), recirkuliacinę karšto vandens sistemą ar individualizuotą patalpų mikroklimato kontrolę, kas dar labiau sumažina šilumos sąnaudas ir padidina komforto lygį. Tokio būsto šilumos poreikiai per metus sudaro mažiau nei 50 kWh/kv. m.
• F/G klasė: Tuo metu nerenovuoti seni daugiabučiai, pastatyti iki 1993 m., dažniausiai priskiriami F ar G energinio naudingumo klasei. Jų metinės šildymo sąnaudos gali siekti 300-500 kWh/kv. m. Tai reiškia, kad skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto šildymo energijos sąnaudų gali sudaryti iki 10 kartų.

Kaip rodo Aplinkos projektų agentūros duomenys, senos statybos daugiabučio renovacija šilumos poreikį padeda sumažinti daugiau kaip 60 proc.

Valstybės Parama ir Finansavimas

Siekiant paskatinti daugiabučių namų modernizavimą, siūlomos įvairios finansinės priemonės ir valstybės parama. 2022 m. vasarą priėmus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus bei energetikos ministerijos poįstatymiinius aktus, numatytas reikalavimas, jog iki 2026 m. liepos 1 d. visų Lietuvos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti privalomuosius reikalavimus, o jų neatitinkančios sistemos privalo būti modernizuotos (skirtas 4 metų laikotarpis modernizavimo procesams įgyvendinti).

Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Pagal šį kvietimą parama galės būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams (tuo atveju kai šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei). Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojančius normatyvus.

Paramos intensyvumas:

• Jei paramos gavėjai gyventojai - 80 proc.
• Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė - intensyvumas 50 proc.

Naujas Kvietimas 2024 Metams

Nuo 2024 m. liepos 24 d. galioja naujas kvietimas, kuris galios metus laiko arba kol bus lėšų (20 mln. eurų). Tinkamos finansuoti išlaidos apima:

• Šilumos punkto įrengimas, atnaujinimas (įskaitant balansinių ventilių ant stovų įrengimą).
• Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas.
• Individualių (neatsiskaitomųjų) šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimo ir (ar) išmaniosios apskaitos diegimas.
• Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas.

Jei paramos gavėjai patalpų savininkai, subsidijos dydis iki 70 proc. Jei šilumos tiekėjas, valdantis šilumos punkto įrenginius nuosavybės teise - iki 45 proc. (Vidurio ir vakarų Lietuvos regione). Nepasiturintiems kompensuojama 100 proc. tinkamų investicijų.

Sąlygos Gauti Subsidiją

Turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

• Daugiabučio renovacijos metu nebuvo atnaujintos vidaus sistemos.
• Plotas ne didesnis kaip 1000 kv. m.
• Paveldo objektas.
• Šilumos punktas elevatorinis arba automatiškai nepalaiko temperatūros pagal lauko oro temperatūrą.

Pareiškėjai: Pastatų valdytojai, savivaldybės paskirtas administratorius, šilumos tiekėjas, kitas gyventojų įgaliotas asmuo.

Šildymo Sąskaitų Dydis

Tai, kiek pinigų šildymui teks išleisti, priklauso ne vien nuo pastato energinio naudingumo klasės, bet ir nuo šilumos kainos konkrečiame šalies mieste, būsto ploto, palaikomos temperatūros. Pavyzdžiui, 2022-2023 m. šildymo sezono pradžioje skirtumas tarp šilumos kilovatvalandės, gaunamas iš dujų ir biokuro, sudarė daugiau kaip 5 kartus pastarojo naudai, todėl biokurą naudojančiuose miestuose šilumos kaina buvo pastebimai mažesnė. Vėliau sumažėjus dujų kainai, atitinkamai pigo ir iš dujų gaminama šiluma.

Realūs pavyzdžiai rodo, kad šildymo sąskaitų dydžio skirtumai tarp naujos statybos ar renovuotų būstų ir senos statybos būstų gali siekti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų per mėnesį.

Pagal Vilniaus šilumos tinklų pateikiamus duomenis, 2023 m. vasario mėnesio sąskaita už šildymą:

• 50 kv. m ploto naujos statybos bute vidutiniškai sudarė mažiau nei 30 eurų.
• Pilnai renovuotame daugiabutyje esančiame bute - apie 50 eurų.
• Nerenovuotame daugiabutyje - apie 85 eurus.

Remiantis „Kauno energijos“ duomenimis, 2023 m. vasario mėn. sąskaita už šildymą 60 kv. m ploto bute pilnai renovuotame daugiabutyje siekė apie 35 eurus, kai analogiško ploto nerenovuotame bute ji sudarė 233 eurus.

Apibendrinus, kuo pastato energini naudingumo klasė aukštesnė, tuo mažiau šildymo energijos jis sunaudoja ir tuo mažesnę įtaką jo gyventojams turi energijos išteklių kainos.

Individualizuota Mikroklimato Kontrolė

Dar vienas svarbus pastatų energinio naudingumo aspektas - galimybė pritaikyti energijos suvartojimą atsižvelgiant į gyvenimo būdą. Daugelis naujos statybos ir renovuotų būstų turi galimybę nustatyti individualią temperatūrą atskiruose kambariuose ar bute.

Įdiegus elektroninius šilumos kolektorių valdiklius galima automatizuoti temperatūros valdymą, pavyzdžiui, ją sumažinant nakties metu ir padidinant dieną. Automatizuotas temperatūros valdymas taip pat užtikrina, kad namuose visada palaikoma tikslinė temperatūra, o radiatoriai ar kiti šildymo įrenginiai išjungiami pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, pavasario saulei pakankamai įšildžius būstą.

Toks individualizuotas ir pagal gyventojo dienos ritmą priderintas temperatūros valdymas buto šilumos sąnaudas gali padėti sumažinti bent 10-20 proc.

Rekomenduojama, kad optimali temperatūra būste turėtų siekti nuo 18 iki 22 laipsnių pagal Celsijų. Įprastai aukščiausia temperatūra turėtų būti palaikoma vonios kambaryje (pavyzdžiui, 22-23 laipsniai), svetainėje ji turėtų siekti 20-21 laipsnį, miegamajame dažniausiai pakanka 19 laipsnių.

A++ Klasės Namo Reikalavimai

A++ klasės namo reikalavimai paprastai atitinka aukščiausią energijos efektyvumo lygį. Tokių namų statyboje ir projektavime taikomos labai griežtos energijos taupymo priemonės:

• Aukštas šilumos izoliacijos lygis: Sienos, stogas, grindys ir langai turi būti puikiai izoliuoti, kad būtų užtikrintas mažas šilumos nuostolis per namo išorę.
• Energiją taupantys langai ir durys: Langai ir durys turėtų būti labai sandarios konstrukcijos su dviem arba trimis stiklų sluoksniais, kurie sumažina šilumos pralaidumą ir užtikrina gerą garso izoliaciją.
• Efektyvi šilumos ir karšto vandens sistema: Namas turėtų būti aprūpintas aukštos efektyvumo šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ar kitomis šilumos tiekimo sistemomis, kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
• Efektyvus vėdinimas: A++ klasės namuose būtina užtikrinti optimalų oro mainą.

Šie yra tik pagrindiniai A++ klasės namo reikalavimai.

Statistika rodo, kad vidutinis 60 kv. m G klasės butas Lietuvoje per šildymo sezoną sunaudoja apie 9000 kWh šilumos, kai tuo tarpu analogiškas A klasės butas - vos 2700 kWh. Dabartinėmis kainomis tai reiškia maždaug 540 eurų skirtumą per šildymo sezoną arba 45 eurus per mėnesį.

Daugelis būsto savininkų klysta manydami, kad renovacija yra tik išlaidos. Remiantis Lietuvos statybos inžinierių asociacijos duomenimis, vidutinė kompleksinės renovacijos kaina svyruoja nuo 180 iki 250 eurų už kvadratinį metrą.

Nuo 2021 metų visi nauji pastatai Lietuvoje privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę, tai yra būti beveik nulinės energijos.

Saulės energijos panaudojimas tampa vis svarbesniu faktoriumi vertinant būsto energinį efektyvumą. Nors pradinės investicijos į saulės elektrines siekia 5000-10000 eurų, valstybės parama šioje srityje gali padengti iki 30% išlaidų. Atsipirkimo laikotarpis - 6-8 metai, o elektrinės tarnavimo laikas - 25-30 metų.

Europos Sąjungos klimato kaitos strategija numato, kad iki 2050 metų visi pastatai turėtų būti neutralūs anglies dioksido emisijų atžvilgiu. Lietuvoje jau kuriami teisiniai mechanizmai, kurie numatys papildomus mokesčius neefektyviems pastatams ir ribos galimybes parduoti ar išnuomoti žemos energinės klasės būstus be renovacijos plano.

Energinio efektyvumo didinimas - sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių žinių ir patirties. Vienas iš patikimiausių būdų gauti profesionalią konsultaciją - kreiptis į sertifikuotus energinio naudingumo ekspertus.

Energiškai efektyvus būstas - tai ne prabanga ar mada, o ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Be to, energiškai efektyvus būstas užtikrina ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir aukštesnę gyvenimo kokybę - stabilesnę temperatūrą, geresnę oro kokybę, mažesnį triukšmo lygį.

Racionalus būsto savininkas žiūri į energinį efektyvumą ne kaip į papildomą išlaidų kategoriją, bet kaip į būtiną investiciją, užtikrinančią tiek finansinę grąžą, tiek gyvenimo kokybės pagerėjimą.

1 lentelė. Pagrindiniai A++ klasės namo reikalavimai

tags: #energetinis #efektyvumas #renovacija