Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įtarimų korupcija, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. Ši byla atskleidė informaciją apie jo turto deklaracijas ir galimus finansinius ryšius su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
Yra įtarimų, kad pas Seimo narį E. Masiulį rasta itin didelė pinigų suma, kurios šaltinis siejamas su R. Kurlianskiu. Tyrime figūruoja 106 tūkst. eurų suma. Pats E. Masiulis iki šiol atvirai neatsako į klausimą, ar jis ėmė pinigus iš R. Kurlianskio, ar ne.
„Aš norėčiau labai daug ką jums pasakyti ir aš jums pasakysiu, kai ateis tam tinkamas laikas. Šiandien, deja, aš negaliu dėl tam tikrų proceso reguliavimo dalykų pasakyti“, - teigė E. Masiulis. Kol kas neaišku, iš kur buvęs liberalų lyderis galėjo gauti 106 tūkst. eurų. Tokių pinigų dar prieš metus E. Masiulis nebuvo deklaravęs.
Turto Deklaracijos Duomenys
Pernykštės politiko deklaracijos rodo, kad E. Masiulis yra deklaravęs su žmona turintis 375 tūkst. litų (apie 109 tūkst. eurų) vertės nekilnojamojo turto, automobilį beveik už 69 tūkst. litų (beveik 20 tūkst. eurų) ir 481 tūkst. litų (139 tūkst. eurų) skolą. Dar 25 tūkst. litų (apie 7 tūkst. eurų) siekia šeimos santaupos.
Piniginių lėšų pernai balandžio 23 dieną E. Masiulis deklaravo turįs vos 39 tūkst. litų (kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų), o jo žmona 118 tūkst. litų (apie 34 tūkst. eurų).
Paskutinė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pateikiama E.Masiulio ir jo sutuoktinės Ievos deklaracija pateikta 2014-aisiais. Joje nurodoma, kad 2010-ųjų pabaigoje šeima ėmė beveik 125 tūkst. Eur (tuomet 430 tūkst. litų) paskolą būstui iš banko „Nordea“, po pusmečio šeima sudarė 26 tūkst. Eur (tuomet 90 tūkst. litų) lizingo sutartį automobilio įsigijimui.
Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti paskutiniai politiko šeimos duomenys rodo, kad sutuoktinių nekilnojamasis turtas pernai buvo vertas 217 tūkst. Eur - tiek, kiek ir 2014-aisiais. Tiesa, 2013-aisiais šeima nekilnojamojo turto nurodė turinti už mažesnę sumą - 182 tūkst. Eur, tad nurodytas turto pokytis - 35 tūkst. Eur.
Tačiau turimos paskolos nuo 2013-ųjų kaip tik sumažėjo: 2013-aisiais politikas su sutuoktine bankui buvo skolingas 141 tūkst. Eur, 2014-aisiais - beveik 147 tūkst. Eur (prisidėjo tais metais paimta per 7 tūkst. eurų žmonos paskola), 2015-aisiais - 131 tūkst. Eur.
Teisės aktai numato, kad asmenys, tarp jų - ir Seimo nariai VTEK pateikti informaciją apie sudarytus sandorius papildant ir patikslinant jau anksčiau pateiktos pirminės deklaracijos duomenis, privalo per 1 mėnesį nuo jo sudarymo dienos.
E. Masiulio Turto Pokyčiai 2013-2015 m.
| Metai | Nekilnojamojo turto vertė (Eur) | Paskolos (Eur) |
|---|---|---|
| 2013 | 182,000 | 141,000 |
| 2014 | 217,000 | 147,000 |
| 2015 | 217,000 | 131,000 |
Įtarimai ir Gynyba
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad galimai „MG Baltic“ koncerno atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį (apie 100 000 eurų) Seimo nariui E. Masiuliui. Kratos atliktos „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus ir už koncerno valdomos žiniasklaidos verslą atsakingo viceprezidento Raimondo Kurlianskio kabinetuose.
Buvęs Liberalų Sąjūdžio pirmininkas, dabar - įtariamasis baudžiamojoje byloje Eligijus Masiulis pripažįsta paėmęs 90 tūkst. eurų iš „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio, tačiau teigia, kad tai buvo ne kyšis, o paskola nekilnojamam turtui įsigyti.
„Galiu labai aiškiai pasakyti, kad iš R. Kurlianskio paėmiau 90 tūkst. eurų, kaip paskolą, kurios buvau prieš tai paprašęs. Ją ketinau investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurį mes su savo artimų giminaičių šeima jau ne vienerius metus nužiūrinėjome ir buvome pradėję bendras investicines veiklas. Yra tą patvirtinantys dokumentai. Juos esu pateikęs prokurorams, teisėsaugai“, - aiškino E. Masiulis.
Jis taip pat teigė, kad pasirašė susitarimą dėl paskolos grynaisiais pinigais iš R. Kurlianskio gegužės 10 d. E. Masiulis teigė, kad teisine prasme yra ramus, bet pripažino, kad, kaip politikas, nutaręs skolintis iš verslininko grynaisiais pinigais, padarė klaidą.
„Kodėl aš skolinausi grynais? Na, tuo metu atrodė, kad tai greičiau, paprasčiau. Galvojau, kad jeigu man čia pavedimu įkristų 90 tūkst. eurų į sąskaitą man, kaip viešam asmeniui, reikėtų aiškintis, kiltų labai daug klausimų ir taip toliau. Šioje situacijoje aš tikrai elgiausi apgailėtinai ir nedovanotinai“, - interviu metu kalbėjo E. Masiulis.
Teisėsauga įtaria, kad E.Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį. E.Masiulis įtariamas ir neteisėtu praturtėjimu, nes jo namuose iš viso buvo rasti 250 tūkst. eurų. Teisėsauga įtaria, kad šie pinigai buvo įgyti neteisėtai.
Paskolos Formos Reikalavimai
Advokatas Marius Tamošiūnas priminė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Civilinio kodekso įstatymo pataisa, keičianti paskolų grynaisiais deklaravimo taisykles. Numatyta, kad paskolos sutartys virš 3000 Eur turi būti notarinės formos, jei pinigai perduodami grynaisiais. Advokato M. Tamošiūnas pažymėjo, kad E. Masiulis 90 tūkst. eur paskolą grynaisiais privalėjo įforminti pas notarą.
„Konkrečiai apie E. Masiulio atvejį šnekant, tai nenorėčiau tikėti, kad parlamentaras, kuris pats dalyvavo tą įstatymą priimant - nors nežinau, ar dalyvavo, bet jo kadencijos metu priimtas pakeitimas, siekiant kovoti su tais dalykais, kad nebūtų tokių raštelių fiktyvių - kad jis nežinojo. Jam turbūt ištiko saulės užtemimas šioks toks. Nuo 3000 eurų, jeigu grynaisiais, tai pas notarą turėtų būti forminamas šitas sandoris. Jeigu pas notarą neforminamas, tai sandoris yra niekinis, laikoma, kad jo nebuvo“, - aiškino advokatas.
Seimo plenarinių posėdžių sekretoriate užfiksuota, kad E. Masiulis tuo metu dalyvavo posėdyje, svarstant minėtą teisės akto pataisą. Tuometinis Liberalų lyderis balsavo „prieš“ minimą civilinio kodekso pataisą.
Paskolų Rašteliai ir Teismų Praktika
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius teigė, kad paskolų rašteliai tyrimuose dėl galimo neteisėto praturtėjimo yra populiari gynybos priemonė. Jis pažymėjo, kad tokie rašteliai dažnai sugriauna bylas teismuose, jei pateikiami tik teismo metu.
„Mūsų tyrimuose būtent dėl neteisėto praturtėjimo, tai tikrai labai dažnai, yra vienas iš pagrindinių būdų pagrįsti savo pajamas, tai yra būtent paskolos rašteliais. Toks būdas yra labai populiarus. Tai yra gana elementaru. Jeigu pas tave randa didelę sumą pinigų, reikia tik rasti kažkokių draugų ar giminaičių, kurie gali patvirtinti ir pasirašyti tą paskolos lapelį. Tada problema išsisprendžia“, - kalbėjo FNTT vadovas.
Panašiai situaciją vertino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbanavičius. Anot jo, mojavimas paskolos rašteliais korupciniuose nusikaltimuose dažniausiai tampa gynybine pozicija.
Nekilnojamojo Turto Sandoriai Nidoje
BNS žiniomis, 2014 metų gruodį Masiulių ir Proscevičių šeima pirko butą Nidoje, Taikos gatvės 7-20 name. 2016 metų gegužės 12 dieną, kai E.Masiulio namuose buvo atliktos kratos, Proscevičių šeima pirko dar vieną butą Nidoje, Taikos gatvės 8-20 name.
E.Masiulis teigia, kad šiuos butus ketino panaudoti vystydamas nekilnojamojo turto projektus. Tačiau jis pats atsisako viešai atskleisti savo įvardijamo verslo partnerius.
„Aš dar kartą noriu pasakyti, kad aš turiu artimų giminaičių keletą šeimų, bet aš tikrai neatskleisiu jų pavardžių, nes tai yra privatūs duomenys“, - kalbėjo E.Masiulis. Jis tvirtino, kad būstas iš paskolos buvo įsigytas jo artimų giminaičių.
BNS duomenimis, šių metų gegužę 31,32 kv. metrų ploto butas su automobilio stovėjimo vieta Nidos centre Taikos gatvės 7 name gegužę parduotas už 75,6 tūkst. eurų (kvadratinio metro kaina siekė 2,4 tūkst. eurų).
Evoliucija ar revoliucija: kaip lyderiai atpažįsta, kada organizacijai reikia drąsių lūžių?
tags: #eligijus #masiulis #turto #deklaracija