Kartais sunku suprasti, kur gyvename - ar vis dar sovietmečio laikais, kai privati nuosavybė neegzistavo, ar jau nepriklausomoje Lietuvoje, kur įstatymai, ginantys privačią nuosavybę, lyg ir yra, tik ne visi jų paiso. Kai kurios valstybės ar jos užsakymus vykdančios tarnybos privačioje teritorijoje vis dar elgiasi lyg savo kieme.
Ne kiekvienas ryžtasi stoti į kovą su tarnybomis, kurios vykdo valstybės patikėtą misiją - elektros ar ryšių tinklų priežiūrą. Ne taip paprasta atrasti atsakingus ar konkrečią kiaulystę padariusius asmenis, nes šios tarnybos gudriai slapstosi, nurodydamos centralizuotus automatizuotus trumpuosius numerius.
Jais paskambinus lyg sugedusi plokštelė ragelyje ima suktis tas pats tekstas, siūlantis pasirinkti paslaugą ir nuspausti atitinkamą skaičių. Tiesa, yra galimybė internetu parašyti tarnybai žinutę ir išdėstyti problemą, bet joks kontaktinis numeris ar konkretus asmuo, kad būtų galima tuoj pat aptarti problemą, nebus nurodytas.
Pasinaudojus nuoroda „Pagalba gyvai“ raštu atsiunčiamas paprastas paaiškinimas: „Dėl įmonės vidinių taisyklių, jeigu tai ne viešai skelbiami kontaktai aptarnavimui, kitais kontaktais, deja, nesidalijame. Tačiau jeigu parašysite, nukreipsime jus.“ Pamėginome. Pasirodo, nurodytu elektroniniu adresu išsiųsta žinutė gali ir „kažkur sistemoje pasiklysti“, būtent tokio atsakymo buvo sulaukta iš atstovės spaudai. Tačiau dėkui jai, nes kolegiškai ėmėsi padėti ir netrukus buvo užčiuoptas vienos istorijos siūlo galas.
Elektros tinklų tarnybų "šeimininkavimas" privačioje teritorijoje
Apie tai, jog Vidai Kvaraciejienei priklausančioje sodyboje Navasadų kaime (Marijampolės sav.) nevykusiai šeimininkavo elektros tinklų tarnyba, paliko netvarką ir išmėtytus senus elektros stulpus, ŪP pranešė Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotojai. Greta šios sodybos pastatytas koplytstulpis istorikui kunigui Jonui Reitelaičiui ir Navasadų kaimui atminti.
Keisdami sodybos teritorijoje kelis betoninius elektros stulpus naujais, elektrikai senuosius tiesiog suvertė ir paliko kur papuolė. Trys jų liko gulėti tiesiog prie koplytstulpio. Ši elektros stulpų keitimo procedūra vyko vėlyvą rudenį. Sodybos šeimininkė kantriai laukė ir tikėjosi, kad elektrikai senuosius stulpus netrukus išgabens.
„Stebiuosi, kodėl elektrikai net nesiteikė pranešti, kad tokius darbus vykdys mūsų privačioje teritorijoje. Keisdami stulpus išrausė sodybos kiemą, patiems teko paskui viską tvarkyti. Tačiau pikčiausia, kad paliko senus stulpus, kurių rankomis juk nepakelsi ir nenuneši, pats niekur neišveši. Kelis kartus mėginau ieškoti, kas už tai atsakingas, skambinti elektros tinklų tarnybai nurodytu trumpuoju numeriu. Bergždžiai. Tik kovo mėnesį dar kartą pamėginus visa tai aiškintis, telefono ragelyje išgirdau tarnybos atstovo atsakymą, kad pagal projektą lėšos buvo numatytos tik seniems stulpams keisti, o jiems išgabenti ne, todėl jie ir buvo palikti. Neišmaniau, ką reikės su jais daryti“, - pasakojo savo nemalonią patirtį V. Kvaraciejienė.
Tai ne pirmas atvejis, kai elektrikai senus stulpus palieka, o kartais gyventojams dar įsiūlo nusipirkti, tikindami, kad juos galėsią panaudoti pamatams ar kam nors kitam namų ūkyje. Kai kas už juos sumoka nemažus pinigus.
Tačiau minėtos sodybos šeimininkė nenorėjo tokio „turto“, tad kovo pabaigoje dar kartą pamėgino paskambinti, kad būtų imtasi kokių nors priemonių. Belieka tik spėlioti, ar padėjo tai, kad šia istorija ėmė domėtis žiniasklaida, ar elektros tinklų tarnybos darbuotojų sąžinė pagaliau prabilo, ar tiesiog kažkas sugalvojo, kam galėtų besimėtančius stulpus panaudoti, bet vieną dieną jie paslaptingai iš sodybos teritorijos dingo.
Ryšių tinklų tarnybos savivalė
Kita istorija panaši, ji apie ryšių tinklų tarnybą, kuri prieš kelias dienas šeimininkavo viename privačiame sklype, esančiame greta Marijampolės, prie šiuo metu tiesiamos „Via Baltica“ automagistralės. Sklypo savininkė nustėro prieš kelias dienas išvydusi, kuo virto jai priklausančio miškelio pieva. Visa teritorija buvo išrausta, išvažinėta sunkiasvorės technikos, palikti iškasti atviri grioviai, apnuogintos, sužalotos medžių šaknys. Kyšantys iš duobių kabeliai bylojo, kad čia darbavosi ryšių tarnybos „specialistai“.
Sklypo savininkė pamėgino ieškoti atsakymų panašiu būdu kaip V. Kvaraciejienė - paskambino į TEO (dabar „Telia“) bendruoju telefonu. Deja, teko gerokai paplušėti, kol buvo užčiuoptas šios istorijos siūlo galas. Paaiškėjo, kad be jokio sklypo savininkės sutikimo ir leidimo čia sugalvojo „pasiknisti“ viena ryšių tinklų statybos bendrovė (redakcijai pavadinimas žinomas), kurią kaip subrangovą pasikvietė kelio statybos darbus „Via Baltica“ trasoje vykdanti firma „Fegda“.
„Atsiprašome, kad taip nutiko, nežinojome, kad tai privatus sklypas, manėme, kad tiesiog paprastas miškelis. Mes ryšių tinklų šulinyje ieškojome tam tikrų kabelių, bet ten jų nebuvo, tad teko kasinėti aplink ir ieškoti, kur jie. Pažadame, kad teritoriją sutvarkysime ir apsėsime žole.“
Savaitgalį išties atriedėjo ryšininkų technika ir uoliai darbavosi suniokotame sklype, šiomis dienomis tikriausiai ir pažadėtąsias žolių sėklas čia išbers. Bendrovės vadovas pats asmeniškai atvyko pažiūrėti, kaip atliekami tvarkymo darbai, ir savininkės prašė informuoti, jei dėl darbų kokybės turėtų kokių pretenzijų.
Sutvarkyti tokią betvarkę nėra paprasta, o ir žolė atželia ne per kelias dienas. Žemės sklypas, už kurį savininkė valstybei moka nemažus mokesčius, buvo bjauriai suniokotas, sužaloti čia augantys medžiai, kelerius metus dar bus matomos šios invazijos pasekmės, kurią čia vykdė valstybės samdomos tarnybos.
Įstatyminė bazė ir pažeidimai
„Dar 1992 m. gegužės 12 d. yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2017 06 22). Jame apibrėžta, kokių sąlygų ir draudimų privalo laikytis sklypo savininkas ryšių linijų ar elektros linijų apsaugos zonose, taip pat yra nurodoma, kokios teisės ir pareigos priklauso šias linijas eksploatuojančioms tarnyboms. Cituoju: „Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus - važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai.“ Akivaizdu, kad šis nutarimas ir vienu, ir kitu atveju buvo pažeistas. Savininkai, jei žala nebus ištaisyta ar atlyginta, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti patirtus nuostolius atlyginti.
Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta pagaliau lengviau atsikvėpė. Civilinėje byloje prieš energijos skirstymo operatorių pasiekta pergalė. Aukščiausiasis Teismas vasario 22 d. nutartimi patvirtino, kad jo pretenzijos yra teisėtos, iš bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turi būti priteista atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo.
Elektros stulpai laukuose - vargas kiekvienam žemdirbiui. Aplink juos dirbant su žemės ūkio technika tenka mokytis figūrinio važiavimo. Daugiau sugaištama laiko, išeikvojama degalų. Elektros oro linijos apsaugos zona - tai žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų.
Šią vasarą sukaks dvidešimt metų, kai P. Šonta Joniškio rajono Gataučių seniūnijoje įsigijo žemės sklypą su sodyba. Ūkininkauti pradėjęs naujakurys netrukus suprato, kad elektros tinklų įmonės nuosavybė pažeidžia jo nuosavybės teises. Neįmanoma įdirbti ištiso sklypo, apsunkinami žemės ūkio darbai. Tuometės „VST“ (vėliau LESTO, o dabar ESO) įsitikinimu, įsigydamas sodybą, asmuo savaime tapo servituto perėmėju.
Civilinis kodeksas įtvirtina, kad servituto santykiai grindžiami subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais. Tai reiškia, kad turi būti užtikrinta teisinga savininkų interesų pusiausvyra. Naudos įgyjanti šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip.
Elektros energetikos įstatymu visiems energetikos objektams, įrengtiems kitų savininkų žemėje iki 2004 m. liepos 10 d., buvo nustatytas servitutas, nenustatyta prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją. Elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes. Ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu.
2015 m. balandžio 22 d. Teisėjų kolegija nurodė, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Taigi teisė į kompensaciją dėl servituto išlieka ir ten, kur elektros energijos tiekimo objektai įrengti iki 2004 m. Atlygis neaktualus tik tais atvejais, kai šalys dėl servituto susitaria kitaip. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas vėl atsivertė bylą.
Ekspertė Dalia Aleknienė nuvyko į Joniškio r. Gataučių sen. esančią sodybą, suskaičiavo stulpus ir įvertino jų ir atramų dislokaciją žemės ūkio paskirties žemėje. Išmatavo jų užimamą žemės plotą. Taip pat ekspertė įvertino viso sklypo rinkos kainą - kokia ji būtų esant servitutui ir be jo.
AT pažymi, kad nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartinę ar periodinę kompensaciją.
Kovoti už žemės savininkų interesus pasiryžęs žmogus ilgai buvo žeminamas turtingo ir galingo enegijos skirstymo operatoriaus - nuteistas be teismo, XXI a. paliktas gyventi be elektros. Tačiau AT nutartis privertė patikėti: teisingumas Lietuvoje nemirė.
Kas yra servitutas?
Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas. Pvz. ESO prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius. Įrengti tinklai ar įrenginiai montuojami gyventojų ar įmonių turimoje žemėje, pastatuose.
ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys. Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą.
Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha, kai Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha.
Taip, esant tam tikroms aplinkybėms (pvz. keičiasi sklypo ribos, sutartyje nebuvo nurodytas servituto plotas ir kt.) sudaryta sutartis gali būti keičiama notariškai patvirtinu šalių susitarimu*.
Ne, tais atvejais, kai žemės sklypas, kuriam buvo nustatytas sutartinis servitutas, performuojamas (padalijamas, atidalijamas, sujungiamas), servitutas perkeliamas į naujai suformuoto (-ų) žemės sklypo (-ų) registro įrašą, kuriam po kadastrinių matavimų parengtame žemės sklypo plane yra nurodytas servitutas.
Energetikos pastatai - skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui ir pan. Šie statiniai yra skirti viešajam interesui - elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai - užtikrinti bei ypatingų visuomenės reikmių tenkinimui.
Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Taip pat įstatymai numato apribojimus, kurių privalo laikytis žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai, kuriuose yra nustatyta elektros oro linijos apsaugos zona, t. y. Siekiant interesų pusiausvyros užtikrinimo nekilnojamųjų daiktų savininkai turi leisti elektros energijos tiekėjui nevaržomai naudotis savininkui priklausančia žemės sklypo dalimi reikalinga jo vykdomai veiklai.
Tokia tvarka yra numatyta CK 4.129 straipsnyje dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostoliai gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu.
Oro linijos apsaugos zona - išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos.
Požeminių kabelių linijos apsaugos zona - išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.
Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona yra 5 metrų pločio žemės juosta aplink transformatorinę ar skirstomąjį punktą ir oro erdvė virš šios juostos.
Rasai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vienoje Klaipėdos rajono sodų bendrijų likęs sodo sklypas tapo tikra našta. Per sklypą einantys 110 kV įtampos elektros laidai atbaido visus pirkėjus, o kito tinkamo sprendimo rasti nepavyksta.
Jau kurį laiką Rasa bando parduoti sklypą, tačiau vis nesėkmingai - dėl aukštos įtampos elektros laidams taikomų apsaugos zonų, daug potencialių pirkėjų atkrenta.
Tiek pati moteris, tiek jos dukra turi regos negalią. Pati Rasa yra neregė, jos dukros akys taip pat pažeistos, dėl to negali pasirūpinti sodu, o ir jo naudoti pagal paskirtį taip pat neleidžia negalia. Būtent dėl to atsiranda dar daugiau išlaidų, nes nei parduoti, nei apleisti sklypo negali: „Aš esu nematanti, kai mirė vyras, jau gal 7 metus tas sodas nedirbamas. Aš samdau žmogų, moku po 60 eurų, kad nupjautų žolę kartais per mėnesį. Nei parduot galiu, nei apleist. Aklavietė. Apleisi, tai tikrai niekas nepirks ir bus baudos. Man pjauti žolę ir po 400 eurų sumokėti per metus yra daug. Kai pats negali žolės pjauti, bent kartą per mėnesį samdai žmogų, kad nupjautų.“
Kad sklypas būtų prižiūrėtas ir netektų mokėti baudų už jo apleidimą, moteris dėjo skelbimus su pasiūlymu išnuomoti sodą už žolės nupjovimą, taip pat suteikti galimybę patiems užsiauginti savo daržovių. Toks bandymas buvo nesėkmingas.
Rasa nori parduoti sklypą, kad galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Šiuo metu moteris gyvena vieno kambario bute ir norėtų bent kiek didesnių patalpų. Tačiau atrasti sprendimo vis nepavyksta - pasiūlymas ieškoti privataus projektuotojo moteriai yra per brangus, nes gyvena iš invalidumo pensijos.
„Neina su elektros tinklais susikalbėti, nes jie liepia man pačiai ieškoti privataus projektuotojo, kad suprojektuotų, o tas projektas kainuoja 100 tūkstančių eurų. Juk ne aš prašiau, kad tuos laidus pro sodą pravestų. Vienam, atseit, niekas neprojektuos, reikia visai sodų bendrijai, tai gal kitiems to nereikia“, - pasakojo Rasa.
Moteris kreipėsi į savivaldybę - čia gavo brėžinius, kur gali stovėti pastatas, kur matoma, jog vienoje sklypo pusėje gali būti statomas pastatas: „Kreipiausi, kas iš to. Jie nubraižė, kad pusėje sklypo gali statyti. Bet jeigu žmogus perka sklypą, jis nori statyti ten, kur nori, o ne ten, kur nurodyta.“
Akcinė bendrovė „Litgrid“, kuriai priklauso aukštos įtampos laidai, einantys per sklypą, patikino, jog pavasarį yra bendravę su Rasa apie galimybes sklype statyti namą. „Norėdami padėti sklypo savininkei tinkamai įvertinti esamas sklypo panaudojimo galimybes, atsakydami į jos užklausą išsamiai paaiškinome, kad jai priklausantis 1994 m. suformuotas sklypas patenka į 110 kV oro linijos Klaipėda-Palanga, nutiestos 1971 m., apsaugos zoną, todėl vienoje jo dalyje yra taikomi apribojimai, o kita dalis ribojimų neturi“, - situaciją komentavo įmonė.
„Litgrid“ pažymi, jog oro linija buvo pastatyta valstybinėje žemėje, kurią po nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teise tesės aktų nustatyta tvarka įgijo savininkė: „Toje sklypo dalyje, kuri patenka į 110 kV oro linijų apsaugos zoną, yra numatyti ūkinės ir komercinės veiklos apribojimai, apibrėžti Energetikos ministro įsakymu patvirtintose „Elektros tinklų apsaugos taisyklėse“. Likusi sklypo dalis nepatenka į apsaugos zoną, todėl neturi apribojimų, susijusių su 110kV oro linija.“
Įmonės atsakyme paaiškinta, jog asmenys, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, gali kreiptis ir gauti vienkartines kompensacijas. „Suprantame, kad Jūsų laiške minima gyventoja patiria nepatogumų dėl to, kad jos sklypas patenka į 110 kV oro linijos apsaugos zoną, todėl primename, kad ji gali kreiptis į „Litgrid“ dėl kompensacijos. Tokią galimybę turi žemės savininkai, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įrangą, gali gauti vienkartines kompensacijas. Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti tie žemės sklypų savininkai bei valstybės žemės patikėtiniai, kurių valdomiems žemės sklypams elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naudai įstatymu yra nustatytas žemės servitutas, t. y. kurių sklypas (jo dalis) patenka į esamo elektros perdavimo tinklo (110 kV ir aukštesnės įtampos) apsaugos zoną (jeigu už servitutą dar nebuvo atlyginta)“, - aiškino įmonės atstovas spaudai.
Daugiau informacijos apie kompensacijų apskaičiavimą ir išmokėjimą bei prašymų formas galima rasti „Litgrid“ interneto svetainėje.“
Ši lentelė apibendrina pagrindinius elektros linijų apsaugos zonų reikalavimus:
| Zona | Apribojimai | Atsakinga institucija |
|---|---|---|
| Elektros oro linijos apsaugos zona | Ūkinės ir komercinės veiklos apribojimai | "Litgrid" |
| Požeminių kabelių linijos apsaugos zona | Apribojimai dėl kasimo ir statybos darbų | ESO |
| Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona | Ribojamas patekimas, draudžiama statyba | ESO |
Ši informacija padės geriau suprasti, kokie apribojimai taikomi jūsų sklypui, jei jame yra elektros tinklų infrastruktūra.
Žemės savininkai, susiduriantys su problemomis dėl elektros stulpų ar linijų savo sklypuose, turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas ir reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius. Taip pat svarbu žinoti savo teises ir įstatymus, reglamentuojančius šią sritį.
Elektros tinklų ir įrenginių užimamą plotą, kurie žemės sklype ar pastatuose įrengti iki 2004 m. ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys.