Eksperimentinis Daugiabutis Namas Klaipėdoje XX amžiuje: Architektūrinis Palikimas

Klaipėda, miestas su turtinga istorija ir unikalia architektūra, XX amžiuje patyrė didelių urbanistinių pokyčių. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš įdomiausių to laikotarpio reiškinių - eksperimentinius daugiabučius namus, kurie atspindi ne tik architektūrines tendencijas, bet ir to meto socialinę bei politinę situaciją.

Klaipėdos senamiesčio pastatai.

Modernizacija ir Urbanistinė Raida

1959 m. Lietuvoje buvo paskelbtas „Septynmečio planas“ - sparčiausias ir intensyviausias modernizacijos etapas Lietuvos istorijoje (1959-1965). 1953-1954 m., po Stalino mirties pripažinus, kad SSRS ekonomika yra atsilikusi ir neefektyvi, kritikų žvilgsniai nukrypo į „netolygų gamybinių jėgų išdėstymą“ ir „per didelį pramonės koncentravimą didžiuosiuose miestuose“.

1957 m. buvo įsteigti visų respublikų Sovnarchozai (Liaudies ūkio tarybos), atsakingos už pramonės ir statybos vystymą. Tikėtasi, kad teritorinis (vietinis) administravimas paspartins pramonės ir statybos plėtrą. Vėliau buvo įvertinta, kad ši trumpa ekonominė-administracinė reforma Lietuvai iš tiesų buvo naudinga, kadangi suteikė sąlyginę ūkio autonomiją, modernizavo pramonę, padidino vietinių planuotojų įtaką, suformavo vietinių technokratų elitą ir ištisą kartą.

Vienas iš tokių sėkmingai įgyvendintų eksperimentų, paskatinęs visuotinę modernizaciją, buvo respublikos teritorinė pertvarka. Lietuva tuo metu iš tiesų gerokai atsiliko nuo Latvijos ir Estijos tiek pramonės išvystymu, tiek miesto gyventojų skaičiumi. 1959 m. Sąjunginis kursas į „regioninį planavimą“ suteikė impulsą krašto tolygaus urbanizavimo idėjai. Šiame procese svarbus buvo ne tik politinis atšilimas, bet ir vietinių planuotojų entuziazmas.

Dar 1944 m. architekto Stepono Stulginskio pastangomis Vytauto Didžiojo universitete buvo įsteigta Miestų planavimo katedra, kurios vedėjo vietą 1949 m. užėmė Kazimieras Šešelgis. Pirmųjų šios srities darbų autorių - Vytenio Gubavičiaus, Stulginskio, Šešelgio, vėliau Vaclovo Miliukščio, Vytauto Saunorio ir kitų - teoriniuose siūlymuose buvo vystoma krašto vientiso urbanizavimo samprata, kurios pagrindu Architektūros ir statybos instituto specialistai Šešelgis, Vladas Stauskas ir Saunoris 1958 m.

Regioninis planavimas įgavo pagreitį po 1959 m. Šių darbų kulminacija - 1964 m. patvirtinta „Perspektyvinė pramonės išdėstymo ir miestų išvystymo schema“, LKP CK ir LTSR MT 1964 03 30 nutarimas Nr. 155 „Dėl perspektyvinio miestų plėtimo ir pramonės išdėstymo Lietuvos TSR generalinės perspektyvos laikotarpiui“, kurioje numatyta, kur steigti pramonę, statyti gyvenvietes, tiesti kelius, kaip naudoti vandens išteklius ir spręsti kitus krašto urbanizavimo ir žemės ūkio pertvarkymo klausimus.

Pagal šią schemą nuspręsta tolygiai vystyti dešimt regioninių centrų tokiu principu, kad kiekvieno regiono spindulys būtų maždaug 50-60 km, regione būtų 200 000-600 000 gyventojų, o centras turėtų ne mažiau kaip 30 000-50 000 gyventojų. Greta penkių stambių miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio - buvo patvirtinti dar penki pirmiausia vystytini pramonės miestai-regionų centrai: Alytus, Marijampolė (Kapsukas), Utena, Plungė ir Jurbarkas, bei penki papildomi pramonės miestai - Jonava, Kėdainiai, Mažeikiai, Švenčionėliai, Rokiškis.

1958 m. ir Lietuvos kaimą palietė regioninio planavimo ir architektūrinės modernizacijos idėjos, kurių esmė buvo kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių stambinimas (tuo metu optimalia laikyta mažiausiai 1000 žmonių gyvenvietė). Šių pokyčių atspindys - pavyzdinė „Pergalės“ kolūkio Skaistgirio gyvenvietė Joniškio rajone, kuri pirmoji buvo tvarkoma pagal rajoninio išplanavimo schemą.

Nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. ir gyvenamieji namai turės būti statomi pagal pasyviojo namo principus ir tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais. Tuo metu, kai Aplinkos ministerija pasiraitojusi rankoves puola taisyti kiauriausių Lietuvos daugiabučių, sostinėje, Visorių rajone netoli Verkių regioninio parko išdygo pirmasis Lietuvoje A energinės klasės daugiabutis.

Brangstantys energetiniai ištekliai skatina statyti energiją taupančius namus. Kol kas Lietuvoje yra tik vienas vadinamas pasyvus namas, turintis tarptautinį sertifikatą, skelbiantį, kad jis yra aukščiausio energetinio efektyvumo. O Vilniuje pastatytas pirmasis daugiabutis, įvertintas aukščiausiu energetinio efektyvumo sertifikatu. Europos Sąjungos sprendimu, nuo 2018 m. viešieji pastatai, o nuo 2020-ųjų visi nauji namai ir komercinės paskirties pastatai privalės tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais.

Pirmieji Daugiabučiai Klaipėdoje

Pirmieji rimtesni darbai „gyvenamojo fondo“ statyboje prasidėjo ėmus steigti stambias pramonės įmones. Valdžios supratimu, būtent jos tuo metu buvo pajėgios spręsti gyventojų būsto klausimus kompleksiškai - o kalbant paprasčiau - „savanoriškai priverstinai“. Pirma tokia įmone Klaipėdoje tapo „Baltijos“ laivų statykla.

Įmonei pavesta ir atskirų kvartalų bei gyvenamųjų namų miesto centre renovacija. Tokiu keliu pasuko ir kitos įmonės - „Trinyčiai“, Klaipėdos elektros stotis. 1957 m. pramonės įmonės pradėjo 42 gyvenamųjų namų statybą, tačiau iš viso sugebėjo užbaigti tik 15 namų. Neaišku, ar trūko plytų, ar darbininkų - mat statyta ūkiniu būdu. Šeštojo dešimtmečio pradžioje augant pramonei pradėti ir pirmieji gyvenamųjų kvartalų projektavimo darbai.

Tačiau susidurta su rimtais iššūkiais - trūko profesionalių architektų, nebuvo projektavimo įrankių, techninės dokumentacijos, o ką jau ir kalbėti apie statybines medžiagas. Pirmus penkiolika metų Klaipėdai visus didesnius projektavimo darbus atlikdavo Miestų statybos ir projektavimo instituto (pavadinimas keitėsi daug kartų) Kauno skyrius, o sudėtingi inžineriniai ir pramonės įmonių projektai pasiekdavo net iš Leningrado (dab. Sankt Peterburgas).

Būsto taip stigta, kad netrukus miesto pietinėje dalyje prie Kuršių marių užsimota pastatyti visą gyvenamąjį rajoną Žvejybos uosto dirbantiesiems. Iš pradžių vietovė vadinta Žuvų tresto ir tralerių laivyno gyvenamuoju rajonu, mat Žvejybos uosto rajonu vadinta pramoninė uosto teritorija. 1951-1953 m. pagal generalinio plano schemą pradėti statyti tipiniai gyvenamieji namai Minijos ir P. Nachimovo (Naikupės) g. rajone (architektai Benjaminas Revzinas, Vaclovas Balčiūnas ir kt.). Tačiau tuo visi didingi užmojai ir baigėsi - sustojus Žvejybos uosto plėtrai, apsiraminta ir dėl gyvenamojo fondo statybos.

Dar prieš pradedant statyti tipinius stalininius daugiabučius rajone kilo laikini mediniai suomiški surenkami namai Nidos ir P. Nachimovo g., demontuoti tik 1980-aisiais. Vėliau išgriautuose intarpuose atsirado beveik visa įmanoma Klaipėdos miesto gyvenamųjų namų tipologija. Naujas gyvenamųjų kompleksų projektavimo etapas prasidėjo SSRS generalinio sekretoriaus Nikitos Chruščiovo „atšilimo“ laikotarpiu ir sutapo su naująja statybos industrijos doktrina, paskelbta 1957 m. Komunistų partijos Centro komiteto ir SSRS Ministrų tarybos nutarimu „Dėl gyvenamųjų namų statybos išvystymo Tarybų Sąjungoje“.

Jis suteikė teisę įmonėms legaliai skirti daugiau lėšų gyvenamųjų namų statybai. Doktriną turėjo įtvirtinti statybos, pramonės ir projektavimo įstaigų pertvarkymai, naujos projektavimo normos ir taisyklės. Masinės statybos pradžios nereikėjo ilgai laukti. Pirmieji tokie gyvenamieji kompleksai Klaipėdoje pradėti 1959 m., vėl pasinaudojus Kauno įdirbiu. Kvartalai formuoti buvusių priemiesčių ir senojo užstatymo fragmentų vietose.

Architektūriniai Eksperimentai ir Naujovės

Klaipėdos urbanistikoje pritaikyta linijinė gyvenamųjų rajonų vėrimo ant vienos ašies metodika šiam miestui suteikė neregėto progresyvumo - 1962 m. Urbanistinį metabolizmą sukūrė P. Janulio komanda, pasinaudojusi modernistiniu miestų planavimo principu, kai gyvenamieji rajonai tampa stambiausiais miesto plano elementais, „maunamais“ ant vienos ar kelių ašių kaip stuburo.

1956 m., visoje Sovietų Sąjungoje priėmus rajoninio planavimo doktriną, gyvenamiesiems rajonams buvo nustatytos normos, kurios beveik nesikeitė iki pat „sargybų imperijos“ išformavimo. Priklausomai nuo miesto rango, planinės struktūros ir vyraujančio aukštingumo, vidutinio išvystymo (50-100 tūkst. gyv.) ir didelio (100-250 tūkst. gyv.) dydžio miestų gyvenamuosiuose rajonuose galėjo būti apgyvendinta nuo 25 iki 40 tūkst. gyventojų.

Įprastai gyvenamieji rajonai būdavo sudaryti iš mikrorajonų, kurių dydį taip pat lėmė miesto rangas. Todėl mikrorajonų santykiniai dydžiai atskiruose miestuose galėdavo ženkliai skirtis: didelių pramonės centrų mikrorajonai galėjo užimti nuo 20 iki 50 ha teritoriją, juose apsigyventi nuo 12 iki 20 tūkst. gyventojų, vidutinio dydžio miestuose - nuo 6 iki 12 tūkst., mažesniuose miestuose šis skaičius svyruodavo nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst.

Pirmasis gyvenamasis rajonas Klaipėdoje suprojektuotas pietinėje miesto dalyje, abipus Minijos gatvės, dar neturint linijinio miesto vizijos. 1945 m. Klaipėdoje įsteigus Žvejybos uostą, pradėta rengti jį aptarnausianti Žuvų tresto ir tralerių laivyno gyvenamojo rajono schema. Du ambicingo projekto variantai baigti 1953 m. Valstybinio LTSR projektavimo instituto Kauno skyriuje (arch. Vaclovas Balčiūnas, Jonas Navakas).

Rajono schemoje suformuoti keturi tipinių namų kvartalai (I, II, III ir IV), formuoti perimetru su akcentuotais kampais, visuomeniniai pastatai (klubas su 500 vietų sale, 880 vietų mokyklos, rajoninis parkas su stadionu, ligoninės kompleksas, 95 vietų pirtis ir skalbykla), išdėstyti atokiau nuo gyvenamosios zonos. Iš viso „Ryporte“ ketinta apgyvendinti net 40 tūkst. gyventojų. Nepasitvirtinus pramonės augimo planams, o greičiausiai ir pasikeitus „darbo liaudies“ įsivežimo iš draugiškų respublikų politikai, rajono plėtra pristabdyta.

Spėta tik 4 kvartaluose suformuoti dviejų centrinių gatvių išklotines, užbaigti kelis visuomeninius pastatus (prieškarinio stadiono vietoje įrengtas „Baltijos“ stadionas, pagal tipinį Juozo Mazurkevičiaus projektą pastatyta mokykla Strėvos g.). Kvartalų viduje 1950 m. pradėti statyti surenkamieji suomiški skydiniai nameliai, kurie nugriauti ir paneliniais daugiabučiais namais užstatyti tik devintojo dešimtmečio viduryje.

Šeštajame dešimtmetyje suplanuotas gatvių tinklas ir dabar formuoja chaotišką šio rajono kvartalų struktūrą. Įdomu tai, kad daugelis tuo metu suplanuotų gatvių vėliau pateko į miesto toponimiką. Taikos toponimas SSRS gyvavimo laikotarpiu buvo vienas populiariausių. Klaipėdoje pirmiausia taip pavadinta dabartinė Minijos g. trasa nuo Naikupės iki dabartinės II perkėlos. Įvestos naujų profesijų atstovų gatvės - Statybininkų (Agluonos), Lakūnų (Statybininkų pr.), Mechanizatorių (Mechanizacijos).

Daugiabučių statybos.

Architektūrinė Kritika ir Iššūkiai

Kvartalai abipus naujai suplanuoto Taikos prospekto užstatyti menkos architektūrinės kokybės ir prastos estetinės išvaizdos tipiniais gyvenamaisiais namais. Rajonas 1958-1961 m. planuotas kvartalais, planinė užduotis ne kartą keista. I-asis šio rajono kvartalas suformuotas tarp Bangų, Kooperacijos, Žiedo (vėliau Komjaunimo, dabar - Sausio 15-osios) ir naujai planuojamo Taikos prospekto (arch. K. Černiauskas). 1961 m. miesto architektūrinėje taryboje svarstyti du kvartalo projekto variantai. Siūlyta netankinti užstatymo, o centrinės magistralės perimetrą paįvairinti aukštuminiais pastatais.

Naujam projekto variante numatyti penki stambiapaneliniai namai Žiedo g. Galutiniame variante kvartale suprojektuoti 5 a. silikatinių plytų gyvenamieji namai, ignoravę senąją gatvių struktūrą ir disonavę su išlikusiu 1-2 a. Baltikalnės priemiesčio ir Butsargės dvaro užstatymu. Teritorijoje iš viso pastatyta apie dvi dešimtis 3-5 a. namų iš silikatinių plytų su raudonų plytų intarpais.

Panašiai suplanuota ir gyvenamųjų namų grupė kitos Taikos pr. pusėje gynybinių įtvirtinimų gretimybėje, kvartale tarp Taikos pr., Pylimo ir J. Biliūno (Galinio Pylimo) g. - čia pastatyti 6 namai, kurių galiniai fasadai, nors ir renovuoti, netvarkingai pasuktais kampais iš šiandien formuoja Sausio 15-osios ir Kooperacijos g. išklotines.

Didesnės galimybės projektuotojams suteiktos II-me kvartale, suplanuotame tarp Žiedo, Rumpiškės, Paryžiaus Komunos ir Taikos pr. (pirmojo varianto autorius - arch. B. Revzin, antrojo - B. Revzin ir K. Černiauskas). Čia architektus varžė tik keli Rumpiškės gatvėje išlikę gyvenamieji namai.

Anot jo, kai 5-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo rengiamas pirmasis generalinis miesto planas, naujos statybos plėtra tuomet dar buvo numatoma šiaurinėje dalyje, už geležinkelio stoties. Beje, didžiausias vandens suvartojimas mieste tuo metu buvo būtent Žvejybos uoste, tad tai privertė galvoti ir apie naują vandenvietę, nes to metu buvusi vienintelė Liepų gatvėje miesto poreikius 1959 m.

Gyvenimo Kokybės Iššūkiai

„Pavyzdžiui, įeikime į miesto žvejų vartotojų kooperatyvo maisto parduotuvę Nr. 16. Čia Jums noriai papasakos, kad štai jau keli mėnesiai kaip tiesiant vandentiekį prie parduotuvės, po atlikto darbo dalis šaligatvio nebuvo užlieta asfaltu. Tartum tyčia, priešais įėjimą tįso bala, išmindžiota šimtų pirkėjų kojų. Tuo tarpu visa gatvė nuo vieno galo iki kito yra užlieta geru asfaltu. Kodėl statybininkai nesutvarko to nedidelio ir labai reikalingo ruožo? <…> Labai blogai klostosi reikalai ir su miestelio apželdinimu. Keista tai, kad namai auga kaip grybai, o štai žalumynų pas mus nėra. Kodėl ligi šiol dar neapželdintos rajono magistralės, kur abipus išaugo namai?

„Ligi šiol valkų darželiai ir lopšeliai dar negali priimti visų vaikų, gyvenančių mūsų rajone. Vadinasi, reikia plėsti tų vaikų įstaigų tinklą. Miestelis susisiekia su miesto centru autobusais. Autobusai visuomet kursuoja perpildyti, ypač turgaus dienomis. Atrodo, kad žvejų miestelyje reikia atidaryti nedidelį turgų. Reikia priminti ir tai, kad žvejų miestelyje dar vis nėra nei pirties, nei vaistinės. Poliklinika neturi rajoninių gydytojų, o ligonius aptarnauti atvažiuoja iš miesto gydytoja ir seselės. Jau metas įrengti sporto aikšteles miestelyje, atidaryti ryšių skyrių, daržovių kioskus pakeisti nedidelėmis, bet nuolatinėmis parduotuvėmis, kur galima būtų laikyti produktus be baimės, kad vasarą jie nesugestų nuo kaitros, žiemą - nesušaltų“.

Išvados

Eksperimentiniai daugiabučiai namai Klaipėdoje XX amžiuje yra svarbus architektūrinis ir istorinis palikimas. Jie atspindi to meto urbanistines idėjas, statybos technologijas ir socialines realijas. Nors šie namai dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su priežiūra ir modernizacija, jie išlieka svarbia Klaipėdos miesto dalimi, liudijančia apie jo praeitį ir raidą.

tags: #eksperimentinis #daugiabutis #kalipedoje #xx #a