Lietuvoje prasidėjus kaimo turizmo sezonui, vis daugiau dėmesio skiriama ekologiniams aspektams. Regeneracinė žemdirbystė bei su ja susijęs poilsis tampa vis populiaresni. Apie tai byloja ir akcija „Atviros dienos kaime“, įtraukianti ne tik kaimo turizmo sodybas, bet ir ūkininkus, kaimo bendruomenes bei kitus paslaugų teikėjus.
Kaimo turizmas yra viena iš turizmo rūšių, siūlanti poilsį užmiestyje, kaime. Turistai traukiami gamtos švara ir ramybe, galimybe pažinti regiono tradicinę buitį, kultūrą. Dažnai kaimo turizmas gali būti ir ekoturizmo rūšis. Kaimo turizmas yra svarbi ūkio šaka kaimuose, kadangi dėl mechanizacijos juose sumažėjęs darbo jėgos poreikis, todėl šis verslas suteikia galimybę gyventi ir dirbti kaime nevystantiems žemės ūkio darbams. Be to, kaimo turizmas skatina puoselėti etnokultūrines tradicijas, aplinką.
Ekologija ir Ekoturizmas: Pagrindinės Sąvokos
Ekologija - mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika. Nuo ekologijos priklauso viskas, kas vyksta aplinkoje.
Ekoturizmas - tai turizmo šaka, orientuota į ekologiją; gamtos, kultūros vertybių lankymas, stengiantis kuo mažiau paveikti natūralias vietovės sąlygas. Ekoturistas yra sąmoningas žmogus, kuris visiškai supranta ir jaučia atsakomybę gamtai, už savo suvartojamus kiekius, tausojantis gamtą.
Ekologiniai veiksniai yra trijų rūšių ir atitinkamai veikia planetą. Nuo klimato, edafogeninių bei biotinių veiksnių priklauso viskas: kokiu greičiu tirpsta ledynai, kaip greitai vyksta klimato šiltėjimas ir pan. Taigi, visi ekologiniai veiksniai stipriai veikia aplinką.
Ekologinio Kaimo Turizmo Situacija Lietuvoje
Lietuvos kaimo turizmo sektorius, paslaugų teikėjus telkianti Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) siekia aukščiausių kokybės standartų. Tačiau Lietuvoje yra vos viena kita kaimo turizmo sodyba, kuri galėtų bent iš dalies pretenduoti į ekologiškos statusą. Tokių sodybų sertifikavimo sistema ir kriterijai mūsų šalyje neįteisinti, tad magiškuoju žodeliu „ekologiška“ kol kas gali manipuliuoti kiekvienas.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sako, kad ekologiško kaimo turizmo mūsų šalyje kol kas nėra, tik pavienės iniciatyvos. Kadangi ekologiškas gyvenimo būdas kuo toliau, tuo labiau „ant bangos“, kaimo turizmo paslaugas teikiantys verslininkai nepraleidžia progos tuo pasinaudoti viliodami poilsiautojus.
Asociacijos vadovo nuomone, Lietuvoje labiau linkstama į tausojantį gamtą poilsį kaime, yra netgi atskira sodybų rūšis - draugiškos gamtai. Jos ir galėtų būti artimiausios ekologiškoms, nes turi daugiausiai ekologiškų elementų. Tačiau L. Žabaliūnas atkreipia dėmesį, kad sodybos pačios priskiria save šiam statusui. Niekas netikrina, ar tai atitinka tikrovę. Asociacija kol kas poilsiautojų skundų dėl to nėra sulaukusi. Jos tinklalapyje galime rasti informaciją apie 84 sodybas, deklaruojančias, jog jos draugiškos gamtai. Sveikatingumo sodybų yra 21.
„Manau, kad ekologiško kaimo turizmo paslaugos, jei pasiūla ir būtų didesnė, nebūtų labai populiarios. Viskas atsiremia į kainą. Šis produktas kainuotų brangiau, o mūsų žmonės nori naujovių, bet už tuos pačius pinigus. Kitų ES šalių gyventojai labiau linkę už ekologiškas paslaugas pakloti didesnę sumą“, - svarsto L. Žabaliūnas. Jo teigimu, kol kas ES nėra įteisinti vieningi ekologiško kaimo turizmo kriterijai ir sertifikavimo sistema. Atskiros šalys turi tokios specializacijos kaimo turizmą, tačiau jam taikomi labai skirtingi reikalavimai.
Lenkijos ir Švedijos turizmo organizacijų iniciatyva planuojama pradėti projektą, kurio tikslas - parengti bendrus ekoturizmo vertinimo kriterijus ir sertifikavimo sistemą Baltijos jūros regiono šalims. Jie galėtų būti taikomi ir kaimo turizmui. Pirmasis partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai, įvyko 2024 m. birželio 18 - 19 d.
Šiuo metu nei viena Lietuvos kaimo turizmo sodyba nedalyvauja aplinkosauginėje „Žaliojo rakto“ programoje, skirtoje apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurios savo veikloje vadovaujasi pagarbos aplinkai filosofija ir laikosi nustatytų aplinkosauginių reikalavimų.
„Prieš kelerius metus 4 Lietuvos kaimo turizmo sodybos buvo gavusios „Žaliojo rakto“ diplomus, tačiau šiuo metu jie suteikti tik 5 viešbučiams. Viena iš priežasčių - gana griežti reikalavimai, juos įgyvendinti sodyboms sunkoka.
Pavyzdžiai Lietuvoje
Viena iš ekologiškiausių sodybų Lietuvoje - „Ekovilis”, įsikūrusi netoli Vievio, bent jau sprendžiant pagal jos prisistatymą: „aplinką tausojanti, ekologiškos ir tvarios gyvensenos sodyba“.
„Kai kuriuos produktus perkame ir parduotuvėje, taigi nesame visiškai ekologiški, - pripažįsta „Ekovilio“ vedėja Jūratė Lekienė. Jos teigimu, iš didelių miestų atvykstantys poilsiautojai, o ypač jų vaikai labai domisi daržu ir šiltnamiu. Tai, kad čia galima įsigyti vietinių daržovių, miestiečiams - didelis privalumas.
Sodyboje įrengtas geoterminis šildymas, veikia saulės elektrinė, vanduo tiekiamas iš vietinio gręžinio, rūšiuojamos visos atliekos, o bioskaidžios kompostuojamos specialiuose įrenginiuose. Šioje sodyboje poilsiautojai gali įgyti ir naudingų įgūdžių, pavyzdžiui, išmokti rūšiuoti atliekas, kai kurie net nustemba, kai yra paprašomi tai daryti, nes namuose, matyt, nerūšiuoja.
Iš dalies ekologiška galėtume laikyti ir Klaipėdos rajone, netoli Agluonėnų įsikūrusią kaimo turizmo sodybą „Gandrų dvaras“. Jos šeimininkės Zofijos Tikuišienės teigimu, ekologiška ji todėl, kad yra prie miško, vandens telkinių, arti nėra jokių taršos šaltinių, natūrali gamtinė aplinka. Čia tausojama gamta, stengiamasi išsaugoti natūralų kraštovaizdį, išsaugoti bioįvairovę. Sodinami ir auginami tik vietiniai augalai, pasakoja Z. Tikuišienė. „Gandrų dvare“ idealios sąlygos ilsėtis norintiems pasinaudoti natūraliomis sveikatingumo priemonėmis. Taip pat poilsiautojai viliojami grožio ir sveikatinimo paslaugų kompleksu „SPA Eko Agros“ pirtyje-gydykloje. Pasak Z. Tikuišienės, visi šiam naudojami produktai ekologiški, išgauti savame ūkyje, turi sertifikavimo ženklus ar surinkti čia pat, miške, pievoje.
Dėmesį ekologijai deklaruoja ir kaimo turizmo sodyba „Vila Ra“ (Molėtų rajonas). „Stengiamės būti ekologiški ir tuo užkrėsti kuo daugiau žmonių“, - sako sodybos šeimininkė Rita Šilanskienė. Energija kaupiama saulės kolektoriais, ji vasarą šildo vandenį. Žiemą šildymui naudojamas tik biokuras. Patalpoms valyti naudojama ekologiška valymo sistema „Hyla“, ją alergologai rekomenduoja alergiškiems žmonėms. Jei svečiai pageidauja, jiems kepama duona iš ekologiškų grūdų, gaminami sūriai iš vietinių produktų, kuriuos tiekia ekologinį ūkį turintys kaimynai, gaminama ekologiška mėsa (aviena, triušiena, bebriena), ežero žuvis. Svečiams siūloma pasimėgauti netgi ekologiška kava bei arbata.
Kaip ekologiška sodyba ramiam poilsiui internete pristatomame „Olandų kaimelyje“ (Molėtų raj.) namai pastatyti tik iš natūralių medžiagų, natūralios apdailos medžiagos, baldai. Be to, čia įrengtas geoterminis šildymas. Ekologiški produktai vietoje neauginami, bet juos gali atvežti iš aplinkinių ūkininkų.
Ekologiškų elementų rasime ir Lietuvos saugomose teritorijose įsikūrusiose kaimo turizmo sodybose, kurioms suteiktas saugomos teritorijos produkto statusas, jos pažymėtos specialiu ženklu, paukščiuku. Vien tik Žemaitijos nacionaliniame parke jų yra 19. Kai kurie darnaus vystymosi kriterijai sutampa su ekologiniais, pavyzdžiui, išteklių taupymas, atliekų mažinimas, energetinis efektyvumas ir kt., pastebi VŠĮ „Baltijos aplinkos forumas“ ekspertas Kęstutis Navickas, tačiau šios sodybos neatitinka ekologinio turizmo apibrėžimo.
Sezoniškumas ir Papildomos Veiklos
Lietuvos kaimo turizmui būdingas sezoniškumas - dauguma apgyvendinimo paslaugas teikiančių šalies kaimo turizmo sodybų dirba šiltuoju metų laiku. Gamtos sezoninės permainos keičia vasariškų dienų ritmą - aktyviai praleidus vasarą, jau norisi šiltos pastogės ir sėslumo. Pasibaigus kelionių metui, atslūgo ir kaimo turizmo veiklos įkarštis.
Aktyvaus poilsio ir adrenalino mėgėjams pasiūlymų kaime nestinga - tik rinkis. Yra kas veikti ir ne sezono metu. Sako, kad nepaprastų įspūdžių suteikia važiavimas ledu ar plaukimas upe žiemą.
Šventės - tikras darbymetis kaimo turizmo sodybų šeimininkams. Ne išimtis ir Paulius Arasimavičius, kuris valdo net tris sodybas Veiverių seniūnijoje (Prienų r.).
Pabėgimas į Mandalos ekologinį kaimą: ramus tvarumo rojus Lomboke
Iššūkiai ir Perspektyvos
Regionų gyvybingumo mažėjimas - problema, aktuali visoms valdžioms ir partijoms, beveik visoms šalies savivaldybėms, ypač toms, kurios nutolusios nuo didelių miestų. Jau nieko nebestebina, kai jauna šeima, palikusi miestą, jame turėtus gerai apmokamus darbus, nusiperka sodybą kaime ir įsikuria kur nors tarp miškų ar laukų viduryje. Naujieji gyventojai save vadina užeiviais, ir dėl tokio savo statuso nekompleksuoja.
Vis daugiau turistų Lazdijų rajoną renkasi kaip aktyvaus poilsio kraštą. Finansų ministerija palygino savivaldybes pagal visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų.
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Metų metus trukę svarstymai dėl leidimo legalizuoti naminę degtinę rekreaciniais tikslais pernai lapkritį baigėsi Seimo pritarimu. Net 449 kartus bandytas pakeisti, 65 kartus jau pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas - vėl Seimo darbotvarkėje. Naujomis pataisomis darkart bandoma normalizuoti naminės degtinės gamybą.
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas.
Nuo liepos 1-osios pasikeisianti atvykstančių turistų registracijos tvarka, kuri, esą, turėtų padėti suskaičiuoti turistus ir užtikrinti saugumą, apgyvendinimo paslaugos teikėjams kelia galvos skausmą. Jų nuomone, naujų reikalavimų įgyvendinti nebus įmanoma, kaip ir pasiekti išsikeltų tikslų.