Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikšmingi teisės aktų pakeitimai, reguliuojantys nekilnojamojo turto sritį. Vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste - būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą.
Pagrindiniai Teisės Aktai ir Reikalavimai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
Dar vienas svarbus pakeitimas - neliko atstumų iki pastato reglamentavimo automobilių aikštelėms iki 5 automobilių. Gyvenamajam vienbučiam namui iki 140 kv. m ploto reikia numatyti vieną vietą automobiliui.
Jei namas 300 kv. m, t. y. skirtas didesnei šeimai ar prabangesnis, jam reikia suprojektuoti 4 stovėjimo vietas. Jei namas 400 kv. m ploto, reikia suprojektuoti 6 stovėjimo vietas, kas nelogiška, nes įprastai šeimoje naudojamas vienas arba du automobiliai. Taigi, gyvenamajam 300 kv. m ploto namui turime suprojektuoti keturias vietas ir jas sutalpinti tame pačiame sklype. Anksčiau tas buvo neįmanoma, nes sklypai paprastai nėra dideli - 6-10 arų. To reglamentavimo nebeliko.
Atstumų Reikalavimai
Iki pakeitimų buvo reglamentuojami automobilių statymo atstumai absoliučiai nuo visų pastatų, neišskiriant jų paskirties. Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.
Nuo šiol yra įvestas reglamentavimas nuo trijų tipų langų - gyvenamųjų, mokslo pastatų - mokyklų ir darželių - bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti.
Antra vertus, įvesta galimybė modeliuoti, kas svarbu didesnėse automobilių aikštelėse. Nuo šiol gali būti skaičiuojama, ar aikštelės triukšmas pasieks artimiausią langą, o gal tarša minimali. Buvo įvesta galimybė kiekvienu atveju įvertinti, kas, mano supratimu, logiškas pokytis.
Nuo šiol palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku, kuris, galbūt, numano kaip pastatą statys, gal toje vietoje apskritai nebus pastato arba pastato su langais, o gal jis bus tokios pakirties, kuriam atstumas nesvarbus. „Mano supratimu, susitarimo galimybė tankiame mieste labai svarbi“.
Vilniaus Miesto Savivaldybės Reglamentavimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Vilniaus savialdybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Čia legaliai galima projektuoti pusę stovėjimo vietos.
Senamiesčiuose, ypač gaivinant istorinius pastatus, kyla problemų sutalpinant automobilius tame pačiame sklype. Pašnekovo akimis, būtų logiška, jei būtų numatyta galimybė automobilių stovėjimo aikšteles įrengti toliau nuo pastato, bet tam reikalinga vystyti visą infrastruktūrą.
Kol kas problema sprendžiama paprastai - randi tuščią sklypą, sudarai sutartį, išsinuomoji trūkstamą vietų skaičių, tačiau tas sklypas kažkada bus virs kvartalu, pastatu ar parku, jis neliks tuščias. Kol nėra išspręsta infrastruktūra, aikštelių aplink miesto centrą įrengimas pakankamai sudėtingas.
Sutariama, jog bendras siekis, kad automobilių mažėtų, ypač miestų centruose. Viena priemonių - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Vienam butui turi būti skirta ne mažiau nei viena stovėjimo vieta. Toks reglamentavimas, manoma, turėtų keistis - vienam butui - ne daugiau nei viena vieta, o gal ir mažiau, ypač senamiesčiuose, kur galėtų būti projektuojama ne daugiau nei pusė vietos, nes čia galima nesunkiai judėti pėsčiomis, dviračiu.
Stovėjimo Vietų Skaičiaus Koeficientai Vilniaus Mieste
Vilniaus miesto savivaldybės teritorija suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai. Tai leidžia lanksčiau reguliuoti stovėjimo vietų poreikį, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus.
| Zona | Mažiausias koeficientas | Didžiausias koeficientas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1 (Senamiestis) | 0.25 | 0.5 | Požeminėms vietoms - 1 |
| 2 | 0.5 | Nenurodyta | Galima sumažinti iki 0.25 sumokėjus mokestį |
| 3 | Nenurodyta | Nenurodyta | Galima sumažinti sumokėjus mokestį |
| 2.1 (Centras prie Konstitucijos pr.) | Nenurodyta | Nenurodyta | Brangiausias mokestis už mažinimą |
Apibendrinant, automobilių stovėjimo vietų normatyvai Lietuvoje, ypač Vilniuje, yra dinamiški ir nuolat kinta, siekiant prisitaikyti prie miesto plėtros ir gyventojų poreikių. Svarbu atsižvelgti į galiojančius teisės aktus ir savivaldybės reglamentus planuojant naujus statybos projektus.
tags: #vienbuciu #ir #dvibuciu #gyvenamuju #pastatu #automobiliu