Lietuvoje dominuojantys sovietinės statybos daugiabučiai yra tapę neatskiriama šalies urbanistinio peizažo dalimi. Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis. Tačiau daugelis net neįtaria, kad dėl to kaltas ne tik pastatų amžius, bet ir specifinis šių namų statybos būdas.
Šiame straipsnyje aptarsime EIKA įmonės veiklą plėtojant nekilnojamojo turto projektus, įskaitant ir blokinės statybos namus, bei apžvelgsime gyventojų atsiliepimus ir plėtros tendencijas.
EIKA plėtojamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas buvusios "Kartono" gamyklos teritorijoje. Šaltinis: vz.lt
EIKA Veikla ir Projektai
Vilniuje, Pilaitės mikrorajono Mažvydo gatvėje nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos bendrovė „Eika“ pradeda plėtoti gyvenamąjį daugiabutį namą „Mažvydo 2“. Planuojama pastatyti 95 butus, numatytų investicijų suma siekia 5,3 mln. eurų. Statybų pradžia numatoma 2020 m. kovo mėnesį, pabaiga - 2021 m. pirmoje pusėje. Butai pasiūlyti rinkai bus šių metų balandį.
Bendras planuojamas pastato plotas - kiek daugiau nei 4800 kv. Vilniuje įvyko oficialus naujojo verslo centro „Jasinskio2“, įsikūrusio greta Tauro kalno, atidarymas. „EIKA Development“ vystytas ir valdomas projektas papildo miesto verslo infrastruktūrą šiuolaikinėmis, aukštus tvarumo standartus atitinkančiomis patalpomis bei viešosiomis erdvėmis.
Nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“ pasirašė statybų valdymo sutartį su „Eglės sanatorija“, pagal kurią bus įgyvendinta viena didžiausių rekonstrukcijų sanatorinio gydymo sektoriuje Lietuvoje. Daugiau nei 32 mln. eurų vertės projektas iš esmės pakeis Druskininkuose veikiančios sanatorijos veidą.
Naujas Kvartalas Naujamiestyje
Naujas gyvenamųjų namų kvartalas Naujamiestyje iškils buvusios „Kartono“ gamyklos teritorijoje, kuri ribojasi su Aguonų, Šaltinių ir Mindaugo gatvėmis. Čia bendrovė „Eika“ planuoja pastatyti 370 butų, investicija gali siekti apie 34 mln. eurų.
Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda 15min sakė, kad šis projektas bus vykdomas trimis etapais, pirmojo palei Mindaugo ir Šaltinių gatves statybos turėtų prasidėti šių metų vasaros pabaigoje. „Iš viso čia bus 9 pastatai, iš kurių du yra septynaukščiai. Visi kiti yra 2, 3, 5 aukštų. Aukščiausi pastatai numatyti kvartalo viduryje, kur planuojama urbanistinė kalva, kuri logiška, natūrali, nei ji kontrastuoja su aplinka, nei kaip nors išsišokanti. Ta kalba yra natūraliai kylanti ir tuo pačiu aukščiausiame aukšte butai užtikrina geriausią gyvenimo kokybę. Tai su trimis pagrindiniais kiemais formuojamas kvartalas, mūsų ambicija - pastatyti Naujamiesčio vizitinę kortelę.
Pasiūlymams, anot „Eikos“ plėtros direktoriaus, yra pritarta, tą padarė kompetentingi specialistai. O aukšti pastatai yra tik du iš devynių. „Pagal detalųjį planą mes turime teisę statyti 8 aukštų pastatus, tai mes nusileidome ir neišnaudojame leidžiamo aukštingumo. Kas yra Naujamiestis? Galima jame matyti tik dviejų aukštų pastatus, bet juk negali ignoruoti ir devynaukščių. Ta aplinka yra įvairi, kaip ir mūsų kvartalas - nuo dviejų aukštų iki septynių, taip ir visas Naujamiestis yra nuo 2 iki 9 aukštų, tikrai negalima sakyti, kad ten dominuoja tik dviejų aukštų pastatai. Nemanau, kad miesto ateitis - statyti dviaukščius pastatus“, - kalbėjo M.Žibūda.
Su kaimynais, tikino M.Žibūda, buvo bendraujama iki šiol ir neketinama to dialogo nutraukti, bet projektas viešinamas buvo pernai metų pabaigoje, esą pastabų ir pageidavimų gauta, į juos buvo įsiklausyta, korekcijos padarytos. „Noriu pastebėti, kad neretai mūsų kaimynai, su kuriais daugiausia diskutuota, kurie labiausiai kritikuoja, vėliau tampa mūsų gyventojais“, - teigė M.Žibūda. Visą projektą ketinama pabaigti 2022 metais, pirmąjį etapą - per pusantrų metų.
6 didžiausią investicijų grąžą (ROI) generuojantys namų patobulinimai, kurie prideda vertės
Gyventojų Atsiliepimai
Vis dėlto kaimynystėje gyvenantys Šaltinių bendruomenės atstovai nepatenkinti. Jų teigimu, šioje vietoje bręsta dar vienas skandalas dėl statybų istorinėje miesto dalyje: kvartalą juosiančiose gatvėse daugiausia yra 2-3 aukštų pastatai šlaitiniais stogais, statyti iki 1940 metų, net ir sovietmečiu statyti tik ne aukštesni nei 5 aukštų pastatai. Dabar planuojami 7-8 aukštų namai, todėl, kaip teigia gyventojai, pasipiktinę „verslininkų įžūlumu ir nepamatuotu apetitu“ jie kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir KPD, kad projektas nebūtų derinamas.
Šaltinių gatvės bendruomenės atstovai mano kitaip. Jie piktinasi ir V.Karčiausku, ir Vilniaus savivaldybe, kuri esą pataikauja verslo grupėms, o gyventojų nuomonė jiems - tik formalumas. „Jeigu savivaldybė būtų bent kiek aktyvesnė gindama Vilniaus miesto architektūrinį vientisumą, beveik toje pačioje vietoje - Šaltinių g. 14 - šalia vienaaukščio pastato nebūtų pastatytas 6 aukštų monstras su milžiniška aklina siena, kuri tragiškai neįsikomponuoja į senąją Šaltinių gatvę“, - teigė Šaltinių gatvės bendruomenės atstovas ir daugiabučio namo bendrijos Šaltinių g. 7 valdybos pirmininkas Kęstutis Dapkevičius.
Blokinių Namų Specifika ir Renovacija
„Masinės daugiabučių namų statybos laikotarpiu šalies miestai ir miesteliai plėtėsi vienas į kitą kaip du vandens lašai panašių daugiabučių namų kvartalais. Bėgant laikui jie paseno, susidėvėjo, išorinės konstrukcijos pasidarė „kiauros“ - košiamos vėjo ir nesulaikančios šilumos. Kai daugiabučio gyventojai dėl lėšų stokos nesiryžta kapitalinei renovacijai, stengiamasi po truputį apšiltinti atskiras namo dalis ar sistemas.
„Deja, dauguma senos statybos daugiabučių yra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto yra neapšiltintos, mat statant buvo preziumuojama, kad dalį šilumos pirmo aukšto gyventojai gaus nuo vamzdynuose cirkuliuojančio karšto vandens.
Naujesnės statybos daugiabučiuose besilankantys svečiai kartais patenka į anekdotines situacijas, kai dėl sudėtingo laiptinės išplanavimo neranda reikalingo buto arba mėgindami išeiti suka ratus, nerasdami durų. „Papildomos laiptinės erdvės, nuo bendros laiptinės atskirtos durimis, ar kiti laiptinės erdvę suskaidantys sprendimai nėra tik šiuolaikinės architektūrinės mados dalis. Tai pirmiausiai yra daroma dėl žmonių saugumo užtikrinimo. Sovietinės statybos daugiabutyje įsiplieskus gaisrui antrame aukšte, į viršų kylantys dūmai be vargo pasieks ir devintąjį, o uždūminta laiptinė dar ir kliudys žmonių evakavimui. Deja, pasiryžus remontui čia galima tik patarti rinktis nedegias apdailos ir šiltinimo medžiagas, kadangi perplanuoti bendras vidaus erdves paprastai nėra įmanoma“, - teigia A. Naujos statybos namuose balkonas jau senokai tapo integralia buto dalimi. Neretai tai yra uždaros, įstiklintos bei izoliuotos patalpos, kuriose norint galima įsirengti net ir atskirą kambarį praplėsti bendrą gyvenamąjį plotą.
„Sovietinės statybos daugiabučiuose balkonai dažniausiai būdavo skirti skalbiniams džiovinti ar nenaudojamiems daiktams sandėliuoti, jų niekas netraktavo kaip natūralios būsto tąsos. Juos sandarinti nebuvo reikalo dar ir dėl to, kad centralizuoto šildymo kaštai būdavo pakankamai nedideli, tad masiškai stiklinti juos pradėta tik šaliai atgavus Nepriklausomybę. Taip stengtasi pagerinti būsto sandarumą, sumažinti šilumos praradimus.
Lietuvoje yra apie 34 tūkst. renovuotinų daugiabučių namų.
Nekilnojamojo Turto Rinkos Tendencijos
Didžiųjų Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų nuotaikos dėl sektoriaus plėtros išlieka stabiliai pozityvios, rodo 2026 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 indekso reikšmė, kaip ir praėjusiais metais, siekia 72 punktus. Nors verslas šalies ekonominę padėtį vertina gerai, rink... Vilniuje baigtas statyti naujas „Northway Biotech“ logistikos centras, ženklinantis svarbų biotechnologijų miestelio „Bio City“ infrastruktūros plėtros etapą. Centras skirtas efektyviai sandėliuoti medžiagas ir įrangą, reikalingą kamieninių ląstelių tyrimams, bei užtikrinti aukštus švaros ir saugos standartus.
2026-ieji Vilniaus NT rinkoje startavo itin aktyviai - tęsiasi visus praėjusius metus stebėtas rinkos atsigavimas. Pirmąjį metų mėnesį sostinėje parduota 619 butų - 31 proc. daugiau nei gruodį. „EIKA Development“, pardavusi 94 butus, užėmė rekordiškai didelę - 15 proc. - rinkos dalį. Tuo pat metu fiksuojamas ir kainų augimas.
Jau nuo praėjusių metų rugsėjo pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kas mėnesį parduodama daugiau nei pusė tūkstančio butų, o šių metų sausį sostinėje realizuoti net 639 būstai. Ekspertai neatmeta galimybės, kad metams įsibėgėjant rinka gali dar labiau suaktyvėti.
Šiemet Turto bankas verslui pasiūlys apie 28 tūkst. kv. m administracinės paskirties patalpų nuomai įvairiuose Lietuvos miestuose. Valstybės valdomo turto įveiklinimas ne tik plečia biurų pasirinkimą rinkoje, bet ir kuria pridėtinę vertę valstybei - didina turto vertę, prisideda prie miestų gyvybingumo.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ 2026 metais į nekilnojamojo turto projektus planuoja investuoti 84 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų bus nukreipta į gyvenamosios paskirties statybą ir projektavimo darbus Vilniuje.
tags: #eika #blokiniai #atsiliepimai