SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą skatins sparčiai didėsiantis vartojimas ir augsiančios investicijos. Tuo tarpu Lietuvos ekonomika, banko ekonomistų prognozavimu, šiemet augs 3,2 proc., o 2027 metais - 2,1 proc.
Euro Zonos Ekonomikos Apžvalga
Bankas prognozuoja, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 1,2 proc., o kitąmet - 1,4 proc. Infliacija euro zonoje sugrįžo prie Europos Centrinio Banko (ECB) tikslinio 2 proc. lygio. Tačiau banko ekonomistas T. pažymėjo, kad „Tačiau išlaikome ankstesnę prognozę, kad ECB bazinių palūkanų normų iki 2027 metų pabaigos nekeis“.
Rizikos ir Potencialas
L. teigė, kad „Šiam scenarijui kyla nemažai rizikų, kurios augimą galėtų ir sulėtinti, ir paskatinti. Pagrindinis klausimas turbūt yra, kaip efektyviai Vyriausybėms pavyks įgyvendinti fiskalinį skatinimą ir panaudoti papildomas investicijas bei lėšas, kurios ateina su gynybos finansavimu. Manau, kad čia yra daug potencialo sukurti papildomą naudą, kuri galėtų paskatinti ekonomikos augimą. Iš kitos pusės, jei šios lėšos bus naudojamos neefektyviai, yra rizika, kad augimo lūkesčiai nepasiteisins“.
Lietuvos ekonomikos apžvalga ir prognozės | 2024 m. rugsėjis
Vidaus Paklausa ir Vartojimo Šuolis
„Didžiausią įtaką ekonomikos augimui turėjo vidaus paklausa: vartojimas ir investicijos. Įdomu tai, kad grynasis eksportas prie augimo prisidėjo šiek tiek neigiamai. Kitaip tariant, eksportas augo lėčiau nei importas“, - pažymėjo L. Kaip jau minėta, didžiausią poveikį šių metų ekonomikos augimui turės vienkartinis namų ūkių vartojimo šuolis prekėms ir paslaugoms.
Ekonomistas daro prielaidą, kad nuo rugpjūčio antrosios pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. „Tikėtina, kad 60 proc. atsiimtų lėšų kaupimą nutraukę asmenys išleis vartojimui. Pagal dabartinį pensijų fondų turtą tai maždaug 1,4 mlrd. eurų vartojimo injekcija“, - skaičiuoja T. T. taip pat pridūrė: „Manau, yra prielaidų, kurios galbūt vėliau bus koreguojamos, kad didžioji dalis [lėšų] bus išleidžiama šiais metais“.
Komunalinės Išlaidos
Kalbėdamas apie komunalines išlaidas, T. Povilauskas pripažino, kad dėl šaltos ir speiguotos žiemos gyventojų sąskaitos bus didesnės. „Faktas, sausis šaltas. Akivaizdu, kad kai vasarį mokėsime už šilumą, tos sumos bus keliasdešimt procentų didesnės, lyginant su pernai, nes tiesiog tokie yra orai. Bet turime nepamiršti, kad tiek orų, tiek ekonomikos svyravimų būna, todėl žmonėms reikia turėti atsidėtų pinigų, kad galėtum be problemų išleisti keliasdešimt eurų daugiau, pavyzdžiui, už šilumą“, - komentavo T.
Infliacijos Prognozės
Banko ekonomistai prognozuoja, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą kainų indeksą sieks 3,3 proc., o 2027 m. mažės iki 3 procentų.
„Maisto kainų infliacija šiemet bus gerokai mažesnė, lyginant su pernai. Bet trumpalaikis vartojimo šuolis darys įtaką tam tikrų paslaugų kainoms: kas norės pasikeisti stogą, kas norės pasikeisti plyteles, todėl didės tam tikrų paslaugų ar prekių kainos“, - dėstė T.
Darbo Užmokestis ir Būsto Rinka
Ekonomistų skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis šiemet augs lėčiau nei pernai. „Atlyginimai labiau augs ten, kur atlyginimų lygis yra mažesnis, kur minimali alga yra svarbesnė (apgyvendinimas, administracinės paslaugos, statyba). Lėčiau augs ten, kur algos yra didesnės (IT sektorius, finansai, profesinės paslaugos)“, - vardijo T. Būsto kainų šuolis peršoko 10 proc.
T. Povilauskas apžvelgė ir būsto rinką. Nekilnojamojo turto sandorių skaičius, anot ekonomisto, 2025 m. „Būstas brangsta labiau, negu auga namų ūkių pajamos, būsto paskolų palūkanos nemažėja ir būsto įperkamumo rodikliai pradėjo prastėti. Taip pat gali atsitikti ir su būsto kainomis - šiemet jos veikiausiai didės labiau negu gyventojų pajamos, bet 2027 m. Tiesa, anot T.
| Rodiklis | 2024 (Prognozė) | 2027 (Prognozė) |
|---|---|---|
| Lietuvos BVP augimas | 3.2% | 2.1% |
| Euro zonos BVP augimas | 1.2% | 1.4% |
| Infliacija (2026) | 3.3% | 3.0% (2027) |