Šiame straipsnyje aptarsime Europos humanitarinio universiteto (EHU) perkėlimą į naujas patalpas Vilniuje ir prisiminsime Rokiškio kultūros mokyklos istoriją, įskaitant ir jos naujas patalpas.
Europos Humanitarinis Universitetas Vilniuje
Vyriausybė antradienį oficialiai apsisprendė dėl valstybei priklausančių patalpų perdavimo Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, 2,7 tūkst. kvadratinių metrų patalpos Savičiaus gatvėje universitetui perduodamos dvejiems metams. Tai dalis buvusio Augustijonų vienuolyno pastatų.
Universiteto atstovas Maksimas Milta BNS anksčiau sakė, kad studentai pavasario semestrą kovo mėnesį jau turėtų pradėti naujose patalpose. Anot universiteto atstovo, pirmas renginys naujose patalpoje numatomas jau lapkričio 17 dieną, kai rengiama universiteto 25-mečio ceremonija.
EHU - privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas, nuo 2005-ųjų savo veiklą pratęsęs Vilniuje. Šiuo metu Europos humanitariniame universitete studijuoja virš 1000 studentų, dirba 102 dėstytojai ir 34 administracijos darbuotojai, nurodoma Vyriausybės pažymoje. Anot universiteto, beveik du trečdaliai absolventų grįžtą į Baltarusiją iš karto po studijų baigimo.
DELFI informavo universiteto atstovai, šiemet į vieną vietą pretenduoja po tris jaunuolius iš Baltarusijos.
Tarptautinės Europos teisės antrakursė Anastasija Matchanko į EHU studente tapo pirmais jo tremtis metais. Iš pradžių grįždama iš studijų Vilniuje, Anastasija pastebėdavo, kad aplinkiniai buvo daug kritiškiau nusiteikę, kartojo, kad per metus kitoje šalyje atkurti universitetą su naujais dėstytojais, pagal kitą teisinę bazę - neįmanoma.
Pasak Anastasijos, šis klausimas iki šiol ne iki galo išspręstas. Neturėjome nieko, kas galėtų mums padėti, atsakyti į iškylančius klausimus. Kaip sakome, atvažiavome į šalį ir radome tik patys save. Žmonėms, kurie į universitetą įstojo pernai buvo lengviau, nes jie jau galėjo remtis mūsų patirtimi“, - prisiminė DELFI pašnekovė.
A. Matchanko: Norėjau mokytis būtent šiame universitete, tad stojau ne į šalį, o į universitetą. Turiu mokymosi Baltarusijoje patirties, vienerius metus lankiau valstybinį Baltarusijos universitetą ir po pirmo kurso iš naujo stojau į EHU. Žinojau, kas tai per universitetas, koks jo lygis.
A. Matchanko:Visiškai kitokiu dėstymo, asmeninės motyvacijos, dėstytojų ir studentų tarpusavio bendravimo lygiu. Be to, aukštesnė jų kvalifikacija, įdomiau bendrauti nes per paskaitas ne tik susipažįstame su medžiaga, bet ir diskutuojame. Gali net prieštarauti, nesutikti su dėstytojo nuomone. Baltarusijos universitetuose toks bendravimuos būtų retenybė - greičiau išimtis, nei taisyklė. Mūsų universitetas orientuotas ne į tai, kad, kaip pas mus sako, gautum „popierių“, o į asmenybinį augimą. Tam pasitarnauja ir akademinis mokymas, kuris - ne nuoga teorija, o tiesiogiai susijęs su gyvenimu.
A. Matchanko: Leido elgtis taip, kaip man atrodo tinkama. Žinoma, davė patarimų, tačiau jie baigdavosi paskatinimu vykti į Vilnių. Tėvai žinojo, kaip norėjau mokytis tarptautiniame universitete, kol jis dar buvo Baltarusijoje. Ir tuomet, ir dabar tokia nuostata vadovaujasi dauguma šio universiteto studentų tėvų. Visiems akivaizdu, kad Baltarusijos aukštasis mokslas - krizėje, stagnuoja, o čia viskas nuolat keičiasi ir vystosi.
A. Matchanko: Teko sutikti vieną kitą. Tačiau tai - išimtys. Man atrodo, kad baltarusiui visada bus įdomiau atvažiuoti į aukštąją mokyklą, kuri susijusi su jo šalimi, nes, pavyzdžiui, teisė, kurią aš studijuoju, orientuota į Baltarusijos įstatymus.
A. Matchanko: Labai sudėtingas klausimas. Situacija - neprognozuojama, nes ir per mėnesį viskas gali pasikeisti. Žinoma, man norėtųsi grįžti ir prisidėti prie to, kad Baltarusija taptų išsivysčiusia Europos šalimi. Tačiau ar tai bus įmanoma padaryti, mes dabar negalime pasakyti.
A. Matchanko: Jei niekas nesikeis, baigus mokslus mūsų tikrai nepriims į valstybės tarnybą, nes santykis į universitetą, kuriame mes mokomės, Baltarusijoje nėra pozityvus.
A. Matchanko: Gal kokioje juridinėje firmoje arba įkurti savo teisinės pagalbos įmonę, tačiau kokioje struktūroje, kol kas sunku prognozuoti.
A. Matchanko: Galimi skirtingi scenarijai, tačiau, aš galvoju, kad po 20 metų Baltarusijoje jau bus kitas prezidentas, turėtų pakilti gyvenimo lygis.
A. Matchanko: Gal kiek kliūva netolygumai. Pavyzdžiui, visiškai neišvystyti, į kaimus panašūs rajonai, kurie šliejasi prie modernaus centro, apleisti namai. Bet to yra visur. Tai vienintelis trūkumas, kuris ateina į galvą.
A. Matchanko: Gal gerumo ir mažiau, bet žmonės atrodo daug laisvesni, skirtingesni. Baltarusijoje kai kurie atrodo vienodai.
A. Matchanko: Nelabai, tačiau turiu pažįstamų lietuvių.
A. Matchanko: Teoriškai įmanoma, nes universitetas ten jau veikė, tačiau praktiškai ne, nes jis buvo uždarytas prie dabartinės vyriausybės ir prezidento. Tai būtų įmanoma tik pasikeitus valdžiai.
A. Matchanko: Man tai labai svarbu. Esu dėkinga visiems, kurie prie to prisidėjo, nes uždaryti universitetą šalyje, juo labiau uždaryti autoritetingą universitetą nelaikau nei teisingu, nei normaliu sprendimu. Lietuvoje mums atsivėrė galimybė mokytis baltarusiškame universitete, pagyventi Europos šalyje, susipažinti su jos kultūra, tradicijomis, juolab, kad Lietuva istoriškai labai artima Baltarusijai.
A. Matchanko: Visus jaudina finansavimo apimtys, nes pinigai ateinantiems metams dar neskirti. Šis klausimas iki galo neišspręstas ir neaišku, kaip su juo bus. Iki galo nenutarta, tačiau būsimiems pirmakursiams gali tekti mokėti už bendrabutį, draudimą. Tai labai apsunkintų jų pasirinkimą.
Vienintelė Baltarusijoje nevalstybinė mokslo įstaiga Europos humanitarinis universitetas Minske veikė ir valstybės pripažintą universiteto statusą turėjo nuo 1992 iki 2004 metų.
„Prieš trejus metus Baltarusijos valdžia, apkaltinusi EHU „antivalstybine veikla", uždarė šį universitetą. Keli šimtai jaunų žmonių, jau pradėjusių mokslus, liko gatvėje - be diplomo ir be aiškesnės išsilavinimo perspektyvos, todėl Lietuvos Vyriausybė pakvietė EHU atnaujinti veiklą Vilniuje. Jam suteiktas Lietuvos universiteto statusas bei nemokamos patalpos“, - prisiminė URM sekretorius L.Talat-Kelpša.
Didelę finansinę paramą universitetui skyrė Europos Komisija bei Šiaurės ministrų taryba. Universitetą taip pat remia Švedijos, Suomijos, Airijos, Norvegijos, JAV vyriausybės, įvairūs fondai bei tarptautinės organizacijos.
L.Talat-Kelpšos žodžiais, EHU virto didžiuliu tarptautiniu projektu ir labai konkrečia tarptautinio solidarumo išraiška.
„EHU tikisi kada nors sugrįžti į Minską. Baltarusijos valdžioje - nemažai protingų žmonių, kurie supranta, kad persekiojamas, ujamas universitetas pirmiausia kenkia tai darančiai valdžiai. Savarankiškai mąstyti - ne nusikaltimas. Nusikaltimas daromas tada, kai gniuždomas savarankiškas mąstymas“, - sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas.
Lietuvos Vyriausybė Mykolo Riomerio universitetui skyrė apie 14 mln. litų, kad šis galėtų persikelti į naujas patalpas, o senosiose įsikurtų EHU.
„Užsienio reikalų ministerija finansiškai parėmė ir lietuvių kalbos bei kultūros studijas EHU studentams bei dėstytojams. Pasiteiravus, ką iš tiesų remia Europos komisija ir mūsų valstybė, teikdamos paramą EHU, L.Talat-Kelpša sako, jog pirmiausia taip ginami bendrieji europiniai principai ir vertybės.
Anot jo, negalime pamišti, kad studentai ir dėstytojai, laisva valia pasirinkę EHU, dažnai rizikuoja savo ir artimųjų saugumu. Kertant Lietuvos ir Baltarusijos sieną, tikrinami studentų ir dėstytojų nešiojami kompiuteriai, naikinama juose esanti informacija, o kartais kompiuteriai išvis konfiskuojami.
Paklaustas, kodėl į šį universitetą negali stoti Lietuvos jaunuoliai - paskaitos juk vyksta ir anglų kalba, sekretorius sakė, jog pernai į EHU magistro studijas pradėjo vienas Lietuvos jaunuolis, taigi tokia galimybė yra.
Į tarptautinį universitetą įstoję baltarusiai gauna geresnį išsilavinimą negu lietuviai Lietuvoje, ne tik nemoka už mokslą, bet ir yra remiami.
Komentuodamas tokią poziciją, L.Talat-Kelpša sakė, kad šiuo atveju ne visai adekvačiai supinami du skirtingi dalykai - aukštojo mokslo padėtis Lietuvoje ir tarptautinės bendruomenės remiamas projektas.
„Jei tik tuo būtume užsiėmę, nebūtų Lietuvoje šimtų išgelbėtų žydų, lenkų, kitų tautybių žmonių. Tokiais atvejais kiekvienas vadovaujamės savo principais ir sąžine.
Siekiama užtikrinti nuoseklią paramą EHU, liepos 12 dieną Europos Sąjungos išorinių santykių ir Europos kaimynystės politikos komisarė Benita Ferrero Waldner kreipėsi į ES valstybes nares, pabrėždama, kad EHU yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir kad Komisija sieks užtikrinti universiteto finansavimą.
Šiuo metu tarptautinio Europos humanitarinio universiteto dieninėse bakalauro programose mokosi apie 320 studentų, neakivaizdinėse bakalauro ir magistro programose po 200. Vilniuje įsikūrusioje mokykloje dėsto apie 130 dėstytojų, iš jų 10 proc. atvykstantys iš Vokietijos, Švedijos, JAV, Airijos, Prancūzijos, Norvegijos, Suomijos, Olandijos, Lenkijos universitetų.
Šiais metais į pirmą dieninio bakalauro studijų kursą EHU planuoja priimti 170 studentų. Į magistrantūrą žadama kviesti 112, neakivaizdines bakalauro programas - 500, nuotolines studijas taip pat 500 studentų.
Tikimasi, kad nemokamą mokslą, taip pat stipendijas, apgyvendinimą ir sveikatos draudimą pavyks suteikti maždaug pusei šiais metais priimtų dieninių bakalauro programų studentų. Daliai įstojusiųjų teks mokėti pusę studijų kainos, kitiems už mokslą, apgyvendinimą ir sveikatos draudimą.
Europos humanitarinis universitetas siekia skatinti studijas ir tiriamąjį darbą humanitarinių mokslų srityje, dalyvauti aukštojo mokslo internacionalizacijos ir studijų liberalizacijos Rytų Europoje procesuose. Tarptautinės mokyklos tikslas - tarpininkauti Rytų ir Vakarų dialoge, ugdyti naująją Baltarusijos jaunimo kartą, rengti mokslininkus ir menininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ir Baltarusijos ūkio bei kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai.
Siekiant pastatą prikelti naujam gyvenimui organizuojamos architektūrinės kūrybinės dirbtuvės, kuriose kviečiamos dalyvauti tarpdisciplininės komandos, kurios kurs skirtingas pastato pritaikymo koncepcijas tiek bažnyčios pastatui, tiek augustinų kompleksui.
Dirbtuvių metu komandos bus kviečiamos spręsti ir galvoti ne tik apie fizinius statinio pritaikymo iššūkius bet ir konceptualiai permąstyti pačios augustinų bažnyčios reikšmę kaip tokios, kuri neapsiriboja vien istorine paradigma, bet turi savo metafiziką, tęstinumą į šį laikmetį ir į ateitį (augustiniška laiko samprata, mariologija ir t.t.).
Komandos kviečiamos ieškoti būdų, ne kaip nesakralinei erdvei grąžinti jos sakralumą ar perdaryti ją į daugiafunkcinę, bet kaip a priori sakralią erdvę perdaryti taip, kad ji jos nestokotų visose kertelėse, t. y.
Kiekvienai atrinktai komandai bus mokamas 2.000 Eurų honoraras (įskaitant visus mokesčius).
Vilniaus centre Savičiaus gatvėje stovinti, kultūros paveldo paminklo statusą turinti Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia - vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą - labai retas reiškinys vėlyvajam barokui.
Išgyvenusi įvairių religinių konfesijų pasikeitimus, istorines negandas 1962 m. bažnyčia paverčiama 3-jų aukštų „Glavkoopchoztorg“ maisto sandėliu, kuriame įrengtos dvi gelžbetoninės perdangos, krovininis liftas bei kitos pagalbinės patalpos.
Per laikotarpį nuo 2017 m. bažnyčios pastate vyksta ne tik kultūriniai, meniniai, socialiniai renginiai. VRM su didele Ramintojos bažnyčios tikinčiųjų bendruomenės savanorių, organizacijos „Hetitas“ ir profesionalų pagalba buvo atliekami pastato avarinės būklės šalinimo darbai.
Nors pastate vykdomos įvairios veiklos yra sėkmingos, prie pastato tvarkymo prisideda bendruomenė, bendra statinio būklė yra labai prasta.
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia
VILNIUS TECH bendrabučiai
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) eksploatuoja 6 bendrabučius Vilniaus mieste esančius Saulėtekio al. 16-100 (bendrabutis Nr. 3), 18-100 (bendrabutis Nr. 4), 19-1 (bendrabutis Nr. 5), 25 (bendrabutis Nr. 1) ir 39A-1 (bendrabutis Nr. 6) bei bendrabutį esantį V. Grybo g. 39-101 (bendrabutis Nr. 2). Taip pat nuo 2024 m. universitetui susijungus su Lietuvos jūreivystės akademija VILNIUS TECH eksploatuoja bendrabutį Klaipėdos mieste adresu Karklų g. 2/Kalvos g. 8, bendrabučio Nr. 1 žingsnis. Bendrabutis Nr. 6 skirtas užsienio šalių studentams, dalyvaujantiems studentų mainų programoje „Erasmus“.
I pakopos (bakalauras) pagrindiniu priėmimu pakviestieji studijuoti prašymus turi pateikti iki rugpjūčio 21 d. 12 val. I pakopos (bakalauras) papildomo priėmimo I etapu pakviestieji studijuoti prašymus turi pateikti iki rugpjūčio 28 d. 12 val.
Informaciją apie paskirtą vietą VILNIUS TECH bendrabučiuose galima pasitikrinti informacinėje sistemoje mano.vilniustech.lt esančiame el.
Kiekvienas būsimas gyventojas turės paskirtą individualų laiką, kada turi atvykti ir pasirašyti apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį. Atvykimo ir sutarties pasirašymo laiką galite pasitikrinti tinklapyje www.bonodomo.lt/vilniustech-bendrabuciai ne anksčiau kaip 2025 m. Studentų priėmimas ir sutarčių pasirašymas pradedamas 2025 m. rugpjūčio 25 d. Atvykimo adresas - Saulėtekio al.
Studentai, kuriems mokslo metų pradžioje nebuvo suteikta vieta bendrabutyje, yra įtraukiami į laukiančiųjų eilę. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. imamas 3 mėnesinių įmokų dydžio užstatas (priklausomai nuo kambario kainos).
Bendrabučius Nr. 1, 3, 4 ir 5 administruoja UAB „Mano bendrabutis“. Informacija apgyvendinimo bendrabučiuose šiuose bendrabučiuose klausimais teikiama el.
Informacija apgyvendinimo bendrabutyje Nr. 2 klausimais teikiama el. p. Informacija apgyvendinimo bendrabutyje Nr. 6 klausimais teikiama el. p. Informacija apgyvendinimo bendrabutyje Nr. 7 klausimais teikiama el. p. Informacija prašymų teikimo klausimais teikiama el.
Rokiškio kultūros mokykla
2017 m. Rokiškio krašto muziejų pasiekė didelis buvusios Rokiškio kultūros mokyklos archyvas. Jame - neįkainojama informacija nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios - 1967-ųjų iki paskutiniųjų jos gyvavimo metų. Esame dėkingi tuometei Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo vadovei Stanislavai Juškienei, išsaugojusiai vertingą informaciją ir dovanojusiai ją muziejui.
1967 m. rugpjūčio. 30 d. Rokiškyje įsteigta Rokiškio kultūros mokykla, trečioji tokio profilio mokykla Lietuvoje. Dvi pirmosios - Vilniuje ir Marijampolėje. Pirmuoju Rokiškio kultūros mokyklos direktoriumi paskirtas Alfonsas Nakas, o mokykloje atidaryti du skyriai: kultūros darbo ir bibliotekininkystės. Kultūros darbo skyriuje buvo įsteigtos dvi specialybės, tai režisūros ir chorvedybos, o bibliotekininkystės skyriuje ruošė bibliotekininkus. Mokykloje buvo mokomasi ir bendrojo lavinimo dalykų.
Tuometinė spauda rašė: „Net šimtas moksleivių iš Šiaulių, Anykščių, Biržų, Molėtų, Zarasų - iš viso 11 rajonų - pareiškė norą mokytis naujai įsteigtoje Rokiškio kultūros mokykloje. Žinoma, daugiausia pareiškimų padavė rokiškiečiai. Priėmimo komisija atrinko 60 žmonių. Šie laimingieji rugsėjo pirmąją susirinko į mechanikos technikumo rūmus*, kur įvyko mokyklos atidarymas. Moksleivius pasveikino mokyklos direktorius A.
Ką tik įsteigta mokykla neturėjo bendrabučio, tad „bendrabučiui Rokiškio miesto mikrorajone Taikos gatvėje Nr. 3a buvo išskirti 5 butai.“ [Rokiškio krašto muziejaus archyvas F-1, B. Nr.
Nuo 1972 m. pradžios duris atvėrė 200 vietų Rokiškio kultūros mokyklos bendrabutis. Bendrabučio kambariai buvo pritaikyti gyventi po 2-3 viename kambaryje. Atskiri kambariai buvo skirti darbui, poilsiui.
Kadangi mokyklos patalpos buvo ankštokos, tai išleistuvėms, diplomų įteikimams pasirinkdavo kitas patalpas. Pirmąją Rokiškio kultūros mokyklos laidą baigė gerai rokiškėnams pažįstamos kultūrinio darbo atstovės: bibliotekininkė Vilija Butkytė-Sinicienė bei režisierė Ona Kiburytė-Juškevičienė.1970 m. birželio mėn.
1969 m. pavasarį buvo įsteigtas kraštotyros būrelis, kurio vadovu paskirtas dėstytojas K. Pirmosios pirmakursių „vardynos“ įvyko 1970 m. rugsėjo 12 d. Jos buvo pakankamai linksmos ir išradingos.
1972 m. rugpjūčio 7 d. mirė Rokiškio kultūros mokyklos direktorius A. Nakas. Mokyklos direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. Mokykloje vyko įvairūs renginiai.
„1975 m. spalio 3 d. B III kurso moksleiviai su grupės vadove E. Vajegiene aplankė Rumšiškių etnografinį muziejų, vitražų ir skulptūrų parodą ir teatre stebėjo K. Sajos kūrinį „Mediniai balandžiai“. Spalio 4 d. mokykloje vyko tradicinė šventė - pirmakursių krikštynos. III kurso režisieriai, persirengę „velniais“, pareikalavo iš pirmakursių įvairiausių išmonių, na, ir patiems netrūko išradingumo, sumanumo, kad visiems būtų linksma ir įsimintina.“ [Rokiškio krašto muziejaus archyvas F-1, B. Nr.
1976 m. kovo 4 d. vyko zoninė agitmeninių brigadų (aštuntajame dešimtmetyje susikūrusios humoro grupės vadintos agitmeninėmis brigadomis) apžiūra. Rokiškio kultūros mokyklos dėstytojai, vadovaujami dėst. A. Nesterovos, pagal dėst. E. Vajegienės parašytą scenarijų šioje apžiūroje Kėdainiuose užėmė II vietą.
Prasidėję 1976/1977 mokslo metai atnešė gerų naujienų. „Mokykla gavo suremontuotas naujas patalpas - II mokyklos korpusą su aktų sale.“ [Rokiškio krašto muziejaus archyvas F-1, B. Nr.
Toliau metraštyje minima: „Spalio 2 dieną rajone vyko „Muzikos ruduo - 76“. Mokyklos moksleiviai dalyvavo iškilmingai atidengiant memorialinę lentą, skirtą vienai pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje. Vakare moksleiviai dalyvavo susitikime-koncerte. Čia pabendravo su kompozitoriais V. Paltanavičiumi, A. Bražinsku, V. Klova, V. Bagdonu, K. Kavecku, A. Račiūnu, muzikologais A. Puišiu, J.
Kaip rašoma metraštyje, 1977/1978 mokslo metais pirmą kartą buvo renkama 30 moksleivių grupė su viduriniu išsilavinimu į bibliotekininkystės specialybę. Iš viso 1977/1978 mokslo metų pradžioje mokėsi 201 moksleivis.
1977 m. rugsėjo 24 d. prie Rokiškio kraštotyros muziejaus įvyko 2 dalių 4 paveikslų istorinis-masinis vaidinimas su prologu ir epilogu „Užgrūdinto plieno daina“ (rež. A. Zauka). Šiame vaidinime dalyvavo ir Rokiškio kultūros mokyklos režisūros spec.
Nuo 1983 m. rugsėjo 1 d. Rokiškio kultūros mokyklos direktore dirbo K. 1984 m. mokyklą pabaigė paskutinė režisūros specialybės moksleivių, baigusių aštuonias klases, laida. Nuo 1984 m.
1984 m. Lietuvos kino mėgėjų draugijos siūlymu Rokiškio kultūros mokykloje buvo įvesta kultūros-švietimo darbo kino-foto kolektyvų vadovų specialybė. Dėl didelių studijų kaštų priėmimas į šią specialybę netrukus buvo nutrauktas.
1992 m. Rokiškio kultūros mokyklos studijų programoms suteikta pedagoginė kryptis. Programos derinamos su tuometiniu Vilniaus pedagoginiu institutu bei Lietuvos konservatorija. Panevėžio vyskupijai bei Švietimo ir Kultūros ministerijoms pritarus, parengti nauji muzikos pedagogų- bažnyčios vargonininkų specialybės studijų planai. Pradėti rengti platesnės kompetencijos muzikos pedagogai: muzikos pedagogai, muzikos pedagogai-etnokultūros renginių vadovai, muzikos pedagogai-vargonininkai.
Rokiškio kultūros mokykla