Smegenų Sukrėtimas ir Nervų Pažeidimai: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Lengvas trauminis smegenų pažeidimas, dažniausiai dėl stipraus smūgio galvai, gali sukelti trumpalaikius smegenų funkcijos sutrikimus. Smegenų sukrėtimas gali įvykti sporto varžybose, autoavarijose, kritimo metu ar kitose situacijose, kai galva patiria smūgį. Nors daugelis žmonių po smegenų sukrėtimo atsigauna visiškai, kai kuriems gali pasireikšti ilgalaikiai simptomai arba komplikacijos.

Ligos Priežastys

Smegenų sukrėtimas dažniausiai atsiranda dėl staigaus galvos smūgio ar stipraus sukrėtimo, kuris sukelia smegenų judėjimą kaukolėje. Šis judėjimas gali laikinai sutrikdyti smegenų funkciją ir sukelti įvairius simptomus.

• Galvos smūgis: tiesioginis smūgis galvai, pavyzdžiui, sporto varžybose, autoavarijose, kritimo metu arba fizinio susidūrimo metu.
• Staigus kūno sukrėtimas: staigus kūno sukrėtimas, kuris sukelia galvos judėjimą, pavyzdžiui, autoavarijos metu, net jei galva tiesiogiai nepatiria smūgio.
• Kritimas: kritimas iš aukščio arba ant kieto paviršiaus gali sukelti smegenų sukrėtimą.
• Fiziniai susidūrimai: pavyzdžiui, kontaktinių sporto šakų metu, tokių kaip futbolas, ledo ritulys ar boksas.

Ligos Simptomai

Smegenų sukrėtimo simptomai gali pasireikšti iškart po traumos arba praėjus tam tikram laikui. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir paciento amžiaus, tačiau dažniausiai apima:

• Galvos skausmas: dažniausiai pasireiškiantis simptomas, dažnai pulsuojantis ar pastovus.
• Sąmonės netekimas: nors tai nėra būtinas simptomas, kai kurie žmonės gali trumpam prarasti sąmonę.
• Pykinimas ir vėmimas: gali atsirasti iškart po traumos arba po tam tikro laiko.
• Atminties praradimas (amnezija): dažnai susijęs su įvykiais prieš ir po traumos.
• Svaigulys ir pusiausvyros sutrikimai: gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą ar jausti stabilumą.
• Neryškus matymas: gali atsirasti dvigubas regėjimas arba trumpalaikis regėjimo praradimas.
• Padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui: smegenų sukrėtimo metu gali pasireikšti padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai arba garsiems garsams.
• Sumišimas arba nesugebėjimas susikaupti: gali būti sunku sutelkti dėmesį arba susikoncentruoti.
• Nuovargis arba mieguistumas: gali atsirasti padidėjęs nuovargis ar mieguistumas po traumos.
• Dirglumas ar emociniai pokyčiai: gali pasireikšti padidėjęs dirglumas, nuotaikų svyravimai arba emocinis jautrumas.

Ligos Klasifikacijos

Smegenų sukrėtimas dažnai klasifikuojamas pagal sunkumą, priklausomai nuo simptomų trukmės ir sunkumo.

• Lengvas smegenų sukrėtimas (I laipsnio): nėra sąmonės netekimo, o simptomai (pvz., galvos skausmas ar galvos svaigimas) praeina per 15 minučių.
• Vidutinio sunkumo smegenų sukrėtimas (II laipsnio): nėra sąmonės netekimo, tačiau simptomai trunka ilgiau nei 15 minučių.
• Sunkus smegenų sukrėtimas (III laipsnio): trumpalaikis arba ilgesnis sąmonės netekimas; simptomai gali būti ilgalaikiai ir reikalauti medicininės priežiūros.

Ligos Diagnostika ir Gydymas

Smegenų sukrėtimo diagnostika remiasi paciento simptomų vertinimu, traumų istorija ir, jei reikia, vaizdiniais tyrimais. Gydymo tikslas yra užtikrinti, kad smegenys turėtų pakankamai laiko atsigauti ir išvengti tolesnių traumų.

• Fizinis ir protinis poilsis: rekomenduojama vengti fizinio aktyvumo, sunkaus protinio darbo ir stresą keliančių situacijų, kol simptomai nepalengvėja.
• Vaistai nuo skausmo: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis, gali būti naudojami galvos skausmui malšinti.
• Simptomų stebėjimas: būtina atidžiai stebėti simptomus, ypač per pirmąsias 24-48 valandas po traumos, siekiant nustatyti galimą pablogėjimą.
• Laipsniškas grįžimas į veiklą: simptomams sumažėjus, pacientai turėtų laipsniškai grįžti į kasdienę veiklą ir fizinį aktyvumą.
• Reabilitacija: kai kuriais atvejais gali prireikti reabilitacijos programų, siekiant atkurti pažintinius ar fizinius gebėjimus, jei simptomai ilgai nepraeina.
• Vengti alkoholio ir narkotikų: šios medžiagos gali pabloginti simptomus ir padidinti traumų riziką.

Liaudiškos Priemonės

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti smegenų sukrėtimo, jos gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti bendrą savijautą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokias natūralias priemones.

• Šalti kompresai: uždedami ant galvos gali padėti sumažinti patinimą ir galvos skausmą po traumos.
• Ramunėlių arbata: gali padėti nuraminti nervų sistemą ir palengvinti nemigą ar nerimą po smegenų sukrėtimo.
• Mėtų arbata: gali padėti sumažinti pykinimą ir galvos svaigimą.
• Lavandų eterinis aliejus: įkvepiant arba naudojant aromaterapijoje, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.

Prevencija

Smegenų sukrėtimo prevencija apima įvairias strategijas, skirtas apsaugoti galvą ir sumažinti traumų riziką.

Kiti Psichikos Sutrikimai Dėl Galvos Smegenų Pažeidimo

Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos glaudžiai susiję su žmogaus nervų sistema, ypač su galvos smegenimis. Galvos smegenys yra sudėtinga struktūra, susidedanti iš įvairių dalių, tokių kaip pusrutuliai, smegenėlės ir kamienas, kurios atsakingos už įvairias funkcijas, įskaitant mąstymą, emocijas, judesius ir kūno funkcijų reguliavimą. Pažeidimai šiose srityse gali sukelti psichikos sutrikimus, nes smegenys kontroliuoja ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus būklę.

Tai gali būti kognityvinių funkcijų sutrikimai, nuotaikos pokyčiai, elgesio problemos ir kiti psichologiniai simptomai. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Galvos smegenų pažeidimai gali atsirasti dėl traumų, insultų, infekcijų ar degeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga. Somatinės ligos, tokios kaip širdies ar plaučių ligos, taip pat gali sukelti smegenų hipoksiją arba kraujo tiekimo sutrikimus, kurie gali paveikti psichinę veiklą. Simptomai gali apimti kognityvinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas ar sunkumai koncentruojantis, nuotaikos pokyčius, pavyzdžiui, depresiją ar nerimą, taip pat elgesio problemas, tokias kaip agresyvumas ar socialinė izoliacija.

Diagnostika ir Gydymas

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus ir procedūras, įskaitant neurologinius tyrimus, psichologinius vertinimus ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar KT. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, kurie padeda suvaldyti simptomus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, kognityvinę elgesio terapiją ir reabilitacijos programas, kurios padeda pacientams prisitaikyti prie pokyčių ir pagerinti gyvenimo kokybę. Naujausios terapijos galimybės taip pat gali apimti neuromoduliacijos technikas, tokias kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija, kurios tyrinėjamos kaip potencialios gydymo priemonės psichikos sutrikimams. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į kiekvieno paciento unikalią situaciją ir poreikius.

Neuralgija

Neuralgija - tai sudėtinga būklė, pasižyminti nervų skausmu, kurio valdymas yra didelis iššūkis šių dienų neurologijos ir skausmo mokslo srityse. Žodis "neuralgija" yra kilęs iš dviejų žodžių: "neuro" reiškianti nervą ir "algia", reiškianti skausmą. Tai apibūdina ūmų, deginantį arba dūriantį skausmą palei nervą arba jo kanalą. Šis skausmas dažnai yra lėtinis ir gali kisti savo intensyvumu. Neuralgija nėra viena liga, o simptomas, rodantis įvairias nervų sistemos pažeidimo būkles ir gali sukelti problemas įvairiose kūno vietose.

Neuralginis skausmas pasižymi aštriu, šaudančiu ar deginančiu pojūčiu, kuris seka palei nervo eigą. Jis gali atsirasti staiga ir būti labai intensyvus, kartais smarkiai netoleruotinas. Skirtingai nuo kitų skausmo tipų, neuralginis skausmas dažnai pasireiškia be aiškios priežasties ir gali būti sukeltas net ir nedidelio dirginimo, pavyzdžiui, veidą liečiant šaltam orui ar net atvirkščiai - nuo švelnaus prisilietimo. Neuralgijos priežastys yra daugialypės, dažnai susijusios su nervų pluošto pažeidimu ar dirginimu. Biologiškai, jos dažnai kyla iš nervų pažeidimo ar įvairių degeneracijų, dažnai susijusių su ligomis, pavyzdžiui, diabetu, arba infekcijomis, tokios kaip pūslelinė.

Neuralgijos Valdymas

Gyvenimas su neuralgija reikalauja supratimo apie būklę ir stiprios palaikymo sistemos sukūrimo. Laiku įgyvendinti gyvensenos pokyčiai ir aktyvios prevencijos priemonės gali atlikti lemiamą vaidmenį užkertant kelią neuralgijai arba mažinant jos sunkumo laipsnį. Mitybos ir fizinio krūvio poveikis neuralgijos valdymui yra svarbus viso gydymo strategijų aspektas. Fizinis aktyvumas, ypač kineziterapijos pratimai, yra ypač svarbūs neuralgijos valdymui. Tinkamai parinkti pratimai gali padėti stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir sumažinti nervų įtampą. Kineziterapijos specialistų atliekamas individualus vertinimas ir asmeninių pratimų planų sudarymas yra būtinas norint užtikrinti, kad paciento poreikiai būtų tinkamai adresuoti.

Neuralgijos Trukmė

Ūminė neuralgija paprastai trunka iki kelių savaičių ir yra susijusi su konkrečiu pažeidimu, pvz., nugaros nervų suspaudimu. Diabetinės neuropatijos sukeltas skausmas paprastai tampa nuolatinis, jei negydomas. Nervų skausmo trukmė priklauso ir nuo gydymo sekmės. Tinkamai parinkus vaistus, kineziterapijos procedūras ar chirurginį gydymą, galima ženkliai sumažinti skausmą. Visgi kai kurioms neuralgijos formoms būdingas atkrytis net ir gydant.

Neuralgija ir Sportas

Neuralgija gali smarkiai paveikti asmens gebėjimą sportuoti ir užsiimti fizine veikla. Priklausomai nuo pažeistos kūno srities ir skausmo stiprumo, sportas gali būti labai stiprus ar net nepakeliamas.

Neuralgijos Tipai

Dažniausi neuralgijos tipai:

• Trišakio nervo neuralgija: Tai dažniausias ir geriausiai žinomas neuralgijos tipas, pasireiškiantis stipriu, aštriu skausmu veido srityje. Trišakio nervo neuralgija pažeidžia trišakį nervą, kuris yra atsakingas už veido odos ir raumenų jautrumą. Skausmas dažniausiai būna jaučiamas vienoje veido pusėje, aplink akį, žandikaulį, lūpas ar kaktą. Priepuoliai gali būti staigūs, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, ir dažnai provokuojami lengvo veido srities dirginimo, pavyzdžiui, valantis dantis, skutantis ar valgant. Ši diagnozė būna nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir galvos smegenų vaizdiniais tyrimais. Gydymui skiriami antikonvulsantai, tricikliai antidepresantai, botulino toksinas.
• Sėdmens nervo neuralgija (išialgija): Ji atsiranda dėl sėdimojo nervo (nervus ischiadicus), inervuojančio apatinę kūno dalį, pažeidimo ar užspaudimo. Pagrindiniai simptomai - skausmas, dilgčiojimas, tirpimas, silpnumas ir jautrumo sutrikimai vienoje ar abiejose kojose, atitinkančiose sėdimojo nervo inervavimo zoną. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, MRT ir EMG tyrimais. Gydymui taikoma konservatyvi terapija, kineziterapija, skausmą malšinantys vaistai. Esant nuolatiniam stipriam skausmui, gali būti taikomos intervencinės procedūros kaip epidurinės injekcijos ar nervų blokados. Sunkiais atvejais atliekama neurochirurginė operacija.
• Pokostinė neuralgija: Tai būklė, kuomet skausmas atsiranda po juosiančiosios pūslelinės (Herpes zoster) infekcijos. Herpes zoster virusas pažeidžia juntamuosius nervus, sukeldamas skausmingą išbėrimą ir pūslelinę vienoje kūno pusėje. Nors ūminiai simptomai greitai praeina, kai kuriems pacientams išsivysto lėtinė pokostinė neuralgija, pasireiškianti nuolatiniu deginančiu, dilgčiojančiu ar maudžiančiu skausmu pažeistoje srityje.
• Okcipitalinė neuralgija: Tai rečiau pasitaikantis neuralgijos tipas, pažeidžiantis pakauškaulio (occipital) nervus. Šie nervai perduoda jautrumą iš galvos odos užpakalinės dalies į galvos smegenis. Okcipitalinė neuralgija pasireiškia stipriu, pulsuojančiu skausmu pakaušio srityje, kuris gali plisti į viršugalvį, kaklo sritį ar už ausų. Skausmą gali lydėti galvos odos jautrumas, sustingimas ar dilgčiojimas. Priepuoliai dažnai būna išprovokuojami suspaudžiant ar paliečiant pažeistą sritį.
• Glosofaringinė neuralgija: Tai labai reta, bet itin varginanti neuralgijos forma, pažeidžianti liežuvio ryklės (glossopharyngeal) nervą. Šis nervas yra atsakingas už jautrumą ryklėje, liežuvio šaknyje ir vidurinėje ausyje. Glosofaringinės neuralgijos skausmas pasireiškia aštriais, dažnai nepakeliamais dūriais ryklės srityje, liežuvio šaknies srityje ir ausyje. Priepuoliai gali būti provokuojami rijimo, čiaudėjimo, kosėjimo ar kalbėjimo.

Ką Daryti Jei Kamuoja Neuralginiai Krūtinės Skausmai?

Jei jus vargina neuralginiai krūtinės skausmai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli skausmo priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Epilepsija

Epilepsija viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Ja galima susirgti bet kuriame amžiuje. Tyrimų duomenys rodo, kad tikimybė patirti traukulių priepuolį bent 1 kartą gyvenime yra apie 9 proc., tačiau tikimybė, kad bus nustatyta epilepsijos diagnozė, siekia apie 3 proc. Deja, tačiau daliai sergančiųjų, net ir atlikus reikiamus tyrimus, ne visada pavyksta nustatyti epilepsijos priežastį.

Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar keliolika kartų per dieną), o kartais retai - vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje.

Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus.

Epilepsijos Formos

• Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
• Infantiliniai spazmai - epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2-4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą. Paprastai jie ištinka tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu.
• Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai. Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje.
• Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Židininius priepuolius be sąmonės praradimo, jų metu sąmonė ir suvokimas nėra prarandami.
• Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu - labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų.

Epilepsijos Simptomai

Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo.

Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo - staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių.

Gliukozė - didelis arba mažas jos kiekis gali sukelti alpimo priepuolius, traukulius, net komą. Kai kuriems žmonėms epilepsijos gydymas reikalingas visą gyvenimą.

Ką daryti priepuolio metu? Pasistengti prilaikyti priepuolio ištikto žmogaus galvą, padėti po ja minkštą daiktą. Pasibaigus traukuliams, atverti kvėpavimo takus ir patikrinti kvėpavimą.

Epilepsijos Gydymas

Ši liga yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija. Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į labai specifinius dirgiklius arba situacijas.

Galvos Smegenų Sužalojimai

Visi galvos smegenų sužalojimus patyrę pacientai pagal sužalojimo sunkumą ir numatomą ligos eigą gali būti suskirstyti į rizikos grupes. Mažai rizikos grupei priskiriami pacientai, patyrę nesunkius galvos smegenų sužalojimus. Kliniškai nustatoma tik subjektyvių simptomų - galvos skausmas, pykinimas, apžiūrint matyti kraujosruvų, patinimų, nubrozdinimų. Galvos nuotraukose gali būti linijinių kaukolės lūžių, bet jų nereikia specialiai gydyti.

Vidutinės rizikos grupės pacientai traumos metu ar po jos buvo netekę sąmonės. Jie skundžiasi vis stiprėjančiu galvos skausmu, gali atsirasti traukulių, prasidėti vėmimas, sutrikti atmintis - amnezija. Pastaroji esti retrogradinė - užmirštami įvykiai iki traumos - ar anterogradinė - užmirštami įvykiai po traumos. Šios grupės pacientams dažni kaukolės pamato ar kaukolės skliauto lūžiai. Traumos pasekmes neretai sunkina alkoholinė ar vaistinė intoksikacija. Tokius ligonius reikia guldyti į ligoninę, ištirti, kartais intensyviai stebėti.

Didelės rizikos grupės pacientų sąmonė būna pritemusi ar sutrikusi ne dėl šalutinių veiksnių - alkoholio, vaistų, metabolinių sutrikimų. Būdinga židininė neurologinė simptomatika. Tokius asmenis būtina guldyti į ligoninę, nuodugniai ištirti neurologiškai, dažnai skiriama galvos KT ar MRT. Didelės rizikos grupei taip pat priskiriami pacientai, kuriems diagnozuojamas penetruojantis ar impresinis kaukolės lūžis.

Galvos smegenų sužalojimui įvertinti svarbi nuodugni paciento apžiūra, apčiuopa. Patinimo vietos, nubrozdinimai ar žaizdos apibūdina traumos pobūdį, intensyvumą. Galvos žaizdos, net ir traiškytos gausiai kraujuoja, nes pažeistos poodžio kraujagyslės nesubliūkšta, žioji (todėl kraujuoja stipriai). Kraujavimą galima sumažinti ar laikinai sustabdyti žaizdos kraštus prispaudus prie kaulo ar uždėjus spaudžiamąjį tvarstį, iki bus suteikta galutinė pagalba.

Čiuopiant kaukolės skliauto linijinių lūžių nustatyti neįmanoma. Galima netgi suklysti, įtarus sumuštos, patinusios vietos įspaustinį kaukolės lūžį, apie sumušimo sritį susidarius audinių infiltracijos volui, imituojančiam kaulo įdubą. Kaukolės pamato lūžiai nustatomi ar įtariami apžiūrint. Priekinės kaukolės daubos lūžiui būdingos mėlynės apie vieną ar abi akis, ryškesnės viršutinio voko, o sumušus paprastai ryškesnė būna apatinio voko mėlynė. Lūžus šiai daubai dažnai pro nosį teka smegenų skysčio - likvorėja (nasorrhoe).

Pirmoji Pagalba Esant Galvos Traumoms

Galvos traumos metu smegenis veikia tam tikras kinetinės energijos kiekis, kuri gali sukelti funkcinius arba ir galvos smegenų struktūros pokyčius. Galvos traumos priežastys gali būti įvairios: judančio daikto atsitrenkimas į galvą, judančios galvos atsitrenkimas į stovintį daiktą, staigus galvos judėjimo greičio ar krypties pasikeitimas(pvz., kritimas ant kojų).

• Smegenų sukrėtimas: Anatominė struktūra lieka nepakitusi, tačiau smegenų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis įvairios trukmės sąmonės netekimu. Taip atsitinka dėl pasikeitusių sudėtingų tarpląstelinių ryšių. Funkciniai sutrikimai dažniausiai būna laikini ir atsinaujinus tarpląsteliniams ryšiams paprastai atsinaujina ir smegenų veikla bei sąmonė.
• Smegenų sumušimas: Juo laikomas anatominės smegenų struktūros pažeidimas, dėl kurio įplyšta mažosios smegenų kraujagyslės ir atsiranda kraujosruvų. Kartu gali sutrikti sąmonė, išsiplėsti vienos pusės( dažniausiai sužalotos) vyzdys, atsirasti nesužalotos pusės rankos ir kojos silpnumas ar paralyžius.

Jei po smūgio į galvą lieka žaizda ar mėlynė, ypač jei nukentėjusysis buvo netekęs sąmonės, gali būti smegenų pažeidimas. Nukentėjusysis gali trumpam arba ilgam iš dalies arba visiškai netekti sąmonės. Visais atvejais, jei įtariate galvos smegenų sužalojimą, kvieskite GMP, nes yra smegenų paburkimo ar kraujosruvos spaudimo į galvos smegenis bei smegenų žūties pavojus.

Pagrindiniai Žingsniai Teikiant Pagalbą

1. Jei nesąmoningas, teikite pagalbą taip kaip nukentėjusiajam, kurio sąmonė sutrikusi.
2. Jei įtariate, kad smegenys pažeistos, kvieskite GMP.
3. Vertinkite ir sekite sąmonę, kvėpavimą bei kraujotaką.
4. Jei nukentėjusysis patyrė traumą sportuodamas, neleiskite jam sportuoti, kol neapžiūrės medikai.

tags: #ar #nuo #smegenu #sutrenkimo #gali #buti