XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje išpopuliarėjo „plytų“ stilius, kuris buvo vietinė europietiškojo medžiagų stiliaus atmaina. Nors ir toliau buvo taikomi istoristiniai architektūriniai principai, būdinguose netinkuotuose plytiniuose pastatuose dominavo savitas plytų raštais ir išdėstymo principais paremtas dekoras.
Šiuose pastatuose atsispindėjo naujos statybų technologinės tendencijos, o jų funkcijose - industrializacijos vėjai. Todėl nenuostabu, kad Rusijos imperijoje didžiausi „plytų stiliaus“ kompleksai buvo valdiški, dažniausiai ne reprezentaciniai pastatai.
Jeigu tuo metu dygę kariniai miesteliai atspindėjo reikmę sparčiai modernizuoti šalies karybą, tai Telšių spirito fabrikas buvo industrinio krašto vystymo pasekmė. 1898-1905 m. čia atsirado didžiausia miestelio įmonė: Valstybinė degtinės ir spirito pilstuvė.
Kaip ir Kaune, įmonė svaigalų gamybos funkciją išlaikė ir tarpukariu - pastatą perėmė taip vadinamasis valstybės monopolis. Administracinis pastatas - itin būdingas valdiškojo plytų stiliaus pavyzdys.
Architektūrinės Savybės
Architektūroje vyrauja asketizmas: dekoratyvinės detalės apsiriboja dažniausiai sutinkamais elementais: kukliais sandrikais bei dantyta dalimi paremtais karnizais. Virš kiek išsikišusios pagrindinio įėjimo dalies - nedidelis laiptuotas frontonėlis su mažesniame mastelyje atsikartojančiais karnizų sprendiniais.
Viduje - nemažai laikmečio statybai būdingų elementų, kaip antai pramoniniu būdu pagaminti dekoratyvūs ketaus laiptai bei skirtingų raštų keraminių plytelių grindys. Didžioji komplekso dalis - kitoje gatvės pusėje.
Pagrindinis Gamybinis Korpusas
Įspūdingiausias komplekso statinys - pagrindinis gamybinis korpusas. Iš skirtingų tūrių sudėtame pastate išskirtine architektūrine ekspresija pasižymi gatvės fasadas, o ypač - kampinė triaukštė dalis.
Kaip ir būdinga stiliui, visas dekoratyvumas čia yra išreiškiamas būtent per statybinę medžiagą - plytas. Puošyba gausi: skirtingos kompozicijos priekinis ir šoniniai frontonai, karnizai, kampinių piliastrų kapiteliai ir per visą fasadą nusitęsiančios traukos pastatą paverčia vienu įdomiausių industrinės to laikmečio architektūros pavyzdžių šalyje.
Panašūs į šoninius, aukščiausios pastato dalies frontonai atsikartoja ir kitose pastato dalyse; kiek smulkesni frontonai yra sarginės pastate, kuriame matome ir masyvų dantytą karnizą bei kuklius kampinius piliastrus.
Konversija ir Restauracija
XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje įvykdyta šalyje reta savo apimtimi dalies pastatų konversija ir restauracija: atnaujinta rytinė komplekso dalis, išsidėsčiusi į rytus nuo dabartinės Gedimino gatvės. Į sklypą buvo integruotas prekybos centras, o senąsias patalpas numatyta išnaudoti įvairioms funkcijoms. Ne tik restauruoti eksterjerai, bet išsaugota nemažai autentiškų elementų: dalis originalios plytelių dangos, durų apvadai, metalinės kolonos ir kiti konstrukciniai elementai.
Apibendrinant, „plytų stiliaus“ pastatai yra svarbi Lietuvos architektūros dalis, atspindinti tiek istorines, tiek technologines tendencijas. Jų išsaugojimas ir pritaikymas naujoms reikmėms yra svarbus kultūros paveldo puoselėjimo aspektas.