Džordana Butkutė - viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos žvaigždžių, kurios kelias į pripažinimą buvo kupinas iššūkių ir atradimų. Jos biografija - tai istorija apie talentą, darbštumą ir nuolatinį siekį būti savimi.
Knygos apie įžymių žmonių biografijas
Antradienį rašiau apie moteris valdžioje, o šiandien noriu šiek tiek apžvelgti biografines knygas, kurias daugiausia Lietuvoje taip pat rašo moterys. Taigi, paskutiniu metu skaičiau jų nemažai, nes pas mus tarsi banga naujų lietuviškų knygų, kuriose kalba moterys. Šitą knygą nusipirkau matyt dar ir dėl to, kad tai žurnalo “Žmonės” įžymių žmonių biografijų serijos leista pirmoji knyga. Neesu šios daininikės gerbėja ir žinau vos kelias jos dainas, tačiau vistiek buvo įdomu paskaityti biografiją žmogaus, kuris vos 30 metų. Šiandien apie Jūratės Ražkovskytės knygą “Gintarė Karaliūnaitė.Nebaigtas romanas”.
Pomėgis skaityti knygas
Kažkada manęs Blog’o skaitytoja klausė, o koks tai malonumas skaityti knygas? Pažadėjau, kad kažkada pabandysiu pagalvoti. Taigi, kiekvienam matyt kitoks tas jausmas skaitant knygas, tačiau man tai tarsi gyvenimo dalis. Tuo metu kai skaitai, pasaulis tarsi neegzistuoja, gauni naujų žinių ir idėjų.
Perku lietuvių autorių knygas. Beveik visas..vienas dėl to, kad visai įdomios rodosi, kitas - tam, kad pažiūrėti ir pajausti kas vyksta Lietuvoje, kas rašo ir ką rašo, o ir KAM jas rašo.
Viena iš įdomiausių biografijų skaitytų Lietuvoje ir apie lietuvį yra Vlado Algirdo Bumelio biografija- “99 %”. Šioje knygoje yra ne tik pakankamai aiškiai išdėstytos vizijos ir galimybės kaip Lietuvai tapti stipria šalimi, bet ir kiekvienam žmogui labai paprastai pasakojama kaip tik savo valios pastangų dėka, dideliu darbu ir užsispyrimu galima pasiekti visko ko truokšti.
Andriaus Užkalnio knygas nusipirkau iš karto, bet vis neskaitydavau, nes tarsi neturėjau laiko. Jau esu sakiusi, kad bestseleriams ypač esu skeptiška. Pradėjau jį skaityti nuo galo, kaip kokios tautos atstovas, t.y. nuo paskutinės jo išleistos knygos apie Angliją tęsinio “Prijaukintoji Anglija”. “Surijau” knygą vienu įkvėpimu, karts nuo karto juokdamasi garsiai.
Detektyvų ir visokių trilerių beveik niekada neskaitau. Todėl, kad gaila laiko. Taip buvo iki tol, kol nepakliuvo į rankas Stieg Larsson knyga “Mergina drakono tatuiruote”. Tai trilogijos pirma knyga. Dar beje, stengiuosi neskaityti knygų, dėl kurių visas pasaulis eina iš proto. Masinė psichozė man svetima. Tam irgi gaila laiko. Šios knygos visame pasaulyje tapo bestseleriu.
Ką tik perskaičiau Cheryl Jarvis knygą “Vėrinys”. Joje aprašoma tikra istorija, kai 13 moterų susidėję po 1.200 USD nusipirko deimantų vėrinį, kuris prieš joms suteiktą nuolaidą kainavo 37.000 USD. Tai nutiko Amerikoje ir šis atvejis buvo plačiai nuskambėjęs tiek spaudoje, tiek televizijoje.
Mintys apie šlovę
“…Nesuprantu, kaip visi nori tos šlovės, verčiasi per galvą dėl kiekvienos laikraščio antraštės, o paskui ji, ta šlovė, juos suvalgo. Suvalgo ir išspjauna tik apgailėtiną vynuogės odelę. Išnarą, kitaip tariant. Jeigu manęs paklaustumėte, tai aš asmeniškai manau, kad šlovė yra blogiau už heroiną. Mačiau, kas darosi tiems, kurie negauna. Arba bando mesti.
Gyvenimo pamokos
“Bet kurios gyvybės tikslas yra įgyti jėgos ir žinių. Savo teisę į jėgą mes galime pareikšti tik garbingai sutikdami sunkumus ir juos nugalėdami. Knygoje “Valkirijos”, rašytojas Paulo Coehlo kalba apie tai, kad pakėlus akis ir žiūrint į horizontą, mūsų dvasia tarsi ūgteli..
Skaitydama Jodi Picoult knygą ” Devyniolika minučių” radau vieną mintį apie laimę. Taigi, ji sako, kad laimės formulė yra labai paprasta: REALYBĖ padalinta iš LŪKESČIŲ.
Štai ką mąsto SENEKA apie gėrį ir žmogaus protą “Laiškuose Liucilijui”.. “…Viskam savas gėris. Vynuogė vertinama pagal derlumą ir vyno skonį, elnias - pagal eiklumą. (…) Kai šuns darbas yra aptikti žvėrių pėdsakus, tada svarbiausia - uoslė, kai persekioti juos - kojos, o kai kąsti ir pulti - piktumas.
Profesorius Randy Pausch savo knygoje “Paskutinė paskaita” pasakoja vieną istoriją, kuri versle praverstų kiekvienam iš mūsų. Taigi, kai jis buvo 12, o jo sesuo 14 metų jie nuvyko su šeima į Disney World, Orlande. tėvai leido jiems pavaiksčioti vieniems, ir vaikai tuo metu sumanė tėvams nupirkti dovaną, atsidėkojant už tą nuostabią dieną Disney parke.
Jei man reiktų duoti patarimą, kuris galėtų susidėti tik iš trijų žodžių, aš pasakyčiau: Sakyk tik Tiesą. Jeigu patarimas galėtų būti iš ilgesnio sakinio, aš dar pridėčiau: ir taip daryk visada.
“…prisiminimai glūdi ne širdyje, ne galvoje, o erdvėje, kuri plyti tarp dviejų konkrečių žmonių. … tai ko tikimasi, ir tai, kas yra teisinga, tik retai yra tas pat; ir kad aš - jau spėjusi tiek daug visko patirti - suvokiu, jog kartais meluoji, nes nėra kitos išeities. ” Negali gyventi šiame pasaulyje, nepalikdama jame dalelės savęs.
“Ar pastebėjote, kad… dažniausiai žmonės nepameta daiktų, tik nežino kur juos pasidėjo. kartais žmogus rasto žiedo nenuneša į radinių skyrių, kai tas žiedas su įrašu: “Tavo amžinai”. į radinių skyrių žmonės atneša tai, kas jiems nereikalinga.
Džordanos Butkutės mintys apie save
Būsiu tuo, kuo būsiu - o dabar esu tas, kas esu.Tam paskirsiu visą savo energiją. Mano stiprybė yra su manimi, ne su rytdiena. Manyje pulsuos mano ritmas, o ne tas, kurio “turėčiau” laikytis. O, kad manyje pulsuotų mano ritmas, privalau likti ištikimas sau. Rytojus yra neapibrėžtas, tačiau ši diena gili kaip tiesa.