Nekilnojamasis turtas (NT) yra privalomai registruojamas turtas - žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt. Paprastai NT pirkimas ar pardavimas ir kitokie sandoriai su juo turi būti tvirtinami notariškai. Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.
Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas - visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją - šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna.
Vieni ieško nuomotis būstą, kiti nori pirkti naują, prieš tai pardavę seną. Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų.
Nekilnojamojo turto kainoms, palyginti su kainų piko laikotarpiu, pastebimai nukritus, vis dėlto ne kiekvienas gyventojas gali pirkti brangesnį būstą ir tikrai ne kiekvienas turi savų lėšų jam įsigyti.
Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto rinkos tendencijas Baltijos šalyse, investicijų galimybes ir įdomiausius projektus Lietuvoje.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje
Šiandien Lietuvoje veikia nemažai NT vystytojų, kurie siūlo įvairius projektus, pritaikytus skirtingiems poreikiams ir gyvenimo būdams. Tarp jų:
- UAB „Rinvest“ - nekilnojamojo turto vystytoja, sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai.
- „Tarptautinės investicijos“ - nuo 2018 m. sėkmingai vysto ir valdo nekilnojamąjį turtą sostinėje ir pajūryje, specializuojasi NT nuomoje ir pardavime.
- Citus - NT plėtros kompanija, kurianti išskirtinius būsto projektus bei lanksčius sprendimus verslui, miestų miestuose kūrėja, interjerų magai.
Šios įmonės siūlo įvairius projektus - nuo modernaus būsto mieste iki išskirtinių objektų prie jūros.
Įdomūs NT Projektai Lietuvoje
Lietuvoje yra įgyvendinta nemažai įdomių nekilnojamojo turto projektų, kurie išsiskiria savo architektūra, funkcionalumu ir poveikiu aplinkai. Keletas pavyzdžių:
„Swedbank“ Būstinė Vilniuje
Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje, užbaigta 2009 metais dešiniajame Neries upės krante, yra vienas moderniausių administracinių pastatų Lietuvoje. Bendras pastato antžeminės dalies plotas sudaro 23,7 tūkst. kv. m. Šiame pastate dirba apie 900 žmonių.
Pagrindinis bruožas, pastebimas vos įžengus pro duris, - šviesa ir skaidrumas, išgaunami pasteliniais atspalviais ir gausybe stiklo. Iš viso pastato fasadui panaudota 10,6 tūkst. kv. m ploto stiklo.
Pagrindinį pastato bruožą - atvirumą - perteikia įrengta daugiau kaip 4,5 tūkst. kv. m ploto terasa, kuri užima daugiau nei 35 proc. viso bendrojo sklypo ploto.
Komisijos pirmininkas ir LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad „Swedbank“ pastatas į geriausių visų laikų komercinių pastatų finalą pateko kaip vienas pirmųjų pastatų, drąsiai atvėręs dešinįjį Neries krantą aktyvesniam gyvenimui.
Prof. Habil. Dr. Vytautas Martinaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pastatų energetikos katedros profesorius ir vertinimo komisijos narys, kalbėdamas apie „Swedbank“ administracinį pastatą, pažymėjo, kad jis „su savimi atsinešė gražią aplinką“.
"Swedbank" nuotr./Banko "Swedbank" būstinė Vilniuje
Verslo Centras „Pirklių Klubas“ Vilniuje
Rūmus 1913 m. pastatė to meto visuomeninė organizacija Prekybos ir pramonės visuomeninis susirinkimas, arba vadinamasis Pirklių klubas, kuriam tuo metu priklausė turtingiausi ir visuomenei žinomi Vilniaus miesto gyventojai. Šiandien Pirklių klubas - modernus, bet šimtametes tradicijas išsaugojęs verslo centras.
Restauruojant autentišką Pirklių klubo pastatą stengtasi išsaugoti kuo daugiau praeities palikimo. Pavyzdžiui, pagrindinį pastato fasadą ir visus jo išorės elementus puošė dirbtinio marmuro danga, imituojanti natūralų smiltainį.
Naujai pastato daliai pasirinktas dvigubas stiklo fasadas. Taip sumažintas šalia esančios judrios gatvės triukšmas, kontroliuojama saulės šviesa ir šiluma, taupomi energijos ištekliai.
Leono Garbačausko nuotr./Verslo centras "Pirklių klubas" Vilniuje
Verslo Centras „k29“
Centrinėje Vilniaus dalyje iškilęs verslo kompleksas „k29“ yra vienas moderniausių A klasės biurų pastatų Baltijos šalyse. 8 aukštų pastato architektūrinis leitmotyvas - keliai ir jų sankirtos. Ribojantis su intensyvia magistrale - Konstitucijos prospektu - traktuojamas kaip ryškus transportinio mazgo akcentas.
Pažangūs projektavimo ir interjero sprendimai padeda užtikrinti akustinį vidaus erdvių komfortą, sulaiko garsą ir sugeria triukšmą. Efektyvų pastato energetinių resursų naudojimą užtikrina dvigubas fasadas ir išorinės žaliuzės.
Bendrovės nuotr./Verslo centras "k29"
Verslo Centras „Quadrum“
2012 metų vasarį pradėti apleisto pastato vaiduoklio, daugiau nei 20 metų „puošusio“ Vilniaus miestą, griovimo darbai, o 2012 metų gegužę jis galutinai nušluotas nuo žemės paviršiaus. Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Schage Real Estate“ priklausanti „Schage Group“ nugriauto pastato vaiduoklio vietoje nusprendė statyti verslo centrą „Quadrum“, kurį sudarys trys pastatai - Rytinis (East), Šiaurinis (North), Pietinis (South).
75 tūkst. kv. metrų verslo centro „Quadrum“ šildymui pirmą kartą Lietuvoje panaudota geoterminė energija.
Bendrovės nuotr./Verslo centras "Quadrum"
Viešbutis „Pacai“
Didžiausias iššūkis viešbučio „Pacai“ sostinėje architektams buvo naujos ir senos architektūros suderinimas. Projektuojant naujus statinius juos ribojo tankumo, intensyvumo reikalavimai. Architektai ieškojo architektūrinės išraiškos, kuri organiškai derėtų su aplinka - jos neužgožtų, neišsišoktų.
Restauruojant rūmus nuspręsta projekte atspindėti svarbiausią jų laikotarpį - 1676-1831 m., kai čia šeimininkavo Lietuvos didikai Pacai.
Pacų viešbučio nuotr./Pacų viešbutis
Franšizės ir Nekilnojamasis Turtas
Parduodantys franšizes teigia, kad patikrinto verslo modelio įsigijimas padeda sumažinti nesėkmės riziką. Tai tiesa, tačiau egzistuoja vienas „bet“. Jei nekilnojamojo turto veikloje egzistuoja trys faktoriai, kuriuos specialistai apibrėžia kaip „vietą, vietą ir dar kartą vietą“, franšizėje lygiai tiek pat svarbūs yra kiti trys dalykai: „žmogus, žmogus ir darsyk žmogus“.
Franšizę pardavus netinkamam žmogui, daug šansų, kad ji nebus sėkminga, net jei viskas iki smulkmenų bus aprašyta ir išnarstyta. „McDonald‘s“ pasistengė iki minimumo sumažinti žmogiškąjį faktorių, bet ir jiems tai visiškai eliminuoti nepavyko. Vargu, ar pavyks kam nors ir ateityje.
Trys Atsakomybės Lygiai Franšizėje
- Savininkas: Ar franšizę jis pasirinko teisingai, ar šio verslo modelio sąlygos atitinka savininko ir rinkos, kurioje franšizė bus diegiama, galimybes?
- Vadovas ar Direktorius: Jo užduotis ne tik laikytis pateiktų reikalavimų, bet tinkamai reaguoti į rinkos iššūkius, taipogi pasirinkti tinkamus darbuotojus, partnerius, tiekėjus ir kontroliuoti, kad visas šis mechanizmas suktųsi sklandžiai ir didindamas apsisukimus.
- Darbuotojai: Šis lygis itin svarbus veiklose, kur aptarnaujami galutiniai vartotojai.
Jei visuose trijuose lygiuose pridaroma klaidų, nesilaikoma franšizės aprašyme išvardytų taisyklių ar atvirkščiai, jų laikomasi aklai - nesėkmės rizika gerokai išauga. Gali būti, kad tas pats žmogiškasis faktorius suveikė „McDonald‘s“ planuojant ekspansiją į Lietuvą.
Žemės sklypų kainos Klaipėdoje
Klaipėdoje brangiausias sklypas, kuris šiuo metu oficialiai parduodamas NT pardavimo platformose, yra įvertintas 5,45 milijono eurų. Tai 2,41 ha žemės plotas Dubysos gatvėje. Visai šalia „Švyturio“ arenos esančiame sklype yra automobilių stovėjimo aikštelė.
Rekordinė vieno aro pardavimo kaina uostamiestyje turėtų būti 24,96 aro sklypas ties Taikos pr. ir Sausio 15-osios gatvių sankryža. Už šį sklypą su projektu prašoma net 1 999 999 eurų, arba 83 300 už arą.
Ypač dideli planai ir šviesi ateitis laukia vadinamojo „auksinio trikampio“ tarp Tilžės g. ir Vilniaus pl. link Jakų žiedo. UAB „Litmarina“ planuoja 50 ha teritorijoje išvystyti prekybos, paslaugų ir sandėliavimo miestelį „Acorn“.
Tačiau šios teritorijos įsisavinimą riboja miesto komunikacijų trūkumas. Skaičiuojama, kad vien vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimas gali pareikalauti iki 6 milijonų Klaipėdos savivaldybės ir UAB „Klaipėdos vanduo“ investicijų.
Štai keletas įmonių, kurios plėtoja NT projektus Klaipėdoje:
- UAB "LTM Invest 4"
- UAB „Litmarina“
Apibendrinant, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka siūlo įvairių galimybių investuotojams ir gyventojams. Svarbu atidžiai įvertinti rinkos tendencijas, pasirinkti patikimus partnerius ir atsižvelgti į individualius poreikius bei galimybes.
tags: #baltijos #nekilnojamas #turtas #zilinskas