Įsigijote ar ruošiatės įsigyti naują sklypą ir jau planuojate namo, sodybos ar vasarnamio statybas? Labai neskubėkite, juk sutvarkyti sklypą, paruošti jį apželdinimui ir atlikti kitus būtinus darbus.
Ukmergės r. sav. Sodininkų bendrijose prasideda aktyvusis metas: užmiesčio teritorijose esantys sodai vėl atgyja ir prisipildo besidarbuojančių žmonių. Prasidedant naujam sodininkystės sezonui, svarbu aptarti ne tik ūkio, bet ir teisės klausimus apie sodų bendrijas.
Sodininkų bendrijos: narystė ir prievolės
Sodininkų bendrija yra sodininkų bendrai įsteigta, atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims.
Ar verta įstoti į bendriją?
Kyla klausimas: ar verta įstoti į bendriją įsigijus žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje? Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, išskyrus tai, jog ne bendrijos nariai neturi balsavimo teisės bendrijos narių susirinkime ir pareigos mokėti bendrijos nario mokestį.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad neapsimoka mokėti bendrijos nario mokesčio, o narystė bendrijoje yra visiškai nenaudinga. Dėl bendro turto remonto, pagerinimo, infrastruktūros plėtros sprendžia sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme yra pateiktas pavyzdinis bendrojo naudojimo objektų sąrašas.
Pirmieji žingsniai įsigijus sklypą
Tuo atveju, kai išsirinkote patinkantį sklypą pamastykite apie: ar galėsite nupjauti trukdančius medžius ir krūmus. Namų valdos ir sodo paskirties sklypuose galite kirsti medžius ir krūmus jeigu jie nuosavybės pažymėjime nėra įtraukti, kaip saugotini želdiniai.
Žvelgdami į reljefą pagalvokite apie lietaus ir pavasarinio tirpsmo vandenį, tai aktualu perkant sklypus žemumose ar drėgnose vietose. Pamąstykite ar pavyks suplaniruoti žemę taip, kad vanduo nesikauptų Jūsų sklype ir lengvai nubėgtų ar susigertų. Taip pat aktualu pamąstyti kur ir kaip stovės Jūsų statiniai, kur kris šešėliai, o gal yra šlaitas į šiaurinę pusę?
Pats pirmiausias darbas yra prioritetų nustatymas, vizijos formavimas. Norint pasiekti rezultato reikia tiksliai žinoti, ko siekiame. Įsigijus ar gavus apleistą sklypą, jame turėsite ir kupstų, ir skruzdėlynų, ir dilgėlynų, ir krūmų, ir medžių, todėl pirmieji darbai, po vizijos suformavimo, yra nepageidaujamos augmenijos panaikinimas.
Visa laukinė augmenija leis naujus ūglius, tad šiems paaugus juos reikės nusipurkši.
Namo statybos: nuo ko pradėti?
Nusipirkote žemės sklypą tam tikroje vietoje, tam tikroje aplinkoje, tam tikros sąlygos projektuojant ir statant jam galioja. Prieš pradedant namo statybas, Jūsų laukia tokie žingsniai:
- Išsirenkate namo projekto koncepciją (internete pasidairote kartotinių namų kataloguose)
- Kreipiatės į savo miesto/rajono savivaldybę dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų bei sąlygų projektavimui išdavimo. (gyvai arba internetu)
- Kai gaunate sąlygas ir reikalavimus, kreipiatės į pasirinktą projektuotoją, kuris suprojektuotų ir pritaikytų namą jūsų sklype taip, kaip jums norėtųsi ir sutinkamai su išduotomis sąlygomis ir reikalavimais (iš savivaldybės) Projektuotojas-architektas jums gali padėti suformuoti prašymą savivaldybei, pakonsultuoti dėl pačio namo pasirinkimo ir pan. priklauso nuo projektuotojo.
- Pasirašote su projektuotoju sutartį ir jis jums suprojektuoja namą bei pritaiko jį jūsų sklype. Gauna statybos leidimą.
- Samdote statybos vadovą bei statybos techninį prižiūrėtoją.
- Jie (statybos ir techninės priežiūros vadovai) parekomenduoja jums greičiausią, efektyviausią, patogiausią statybos būdą, kuris atitiktų jūsų lūkesčius dėl biudžeto ir statybos terminų.
- Samdote gerą meistrą su gera brigada (arba pameistriais)
- Jums pastato namą, įrengia
- Užbaigiant statybą, samdote matininkus, kurie sumatuoja namą, atnaujina žemės sklypo matavimus
- Teikiate užbaigto statyti namo deklaraciją Statybos inspekcijai tvirtinti. JI patvirtina.
- Įregistruojate namą bei nuosavybės teises į jį VĮ Registrų Centras.
ARBA vietoje visų šitų procedūrų samdotės Projekto bei statybos Valdytoją, kuris maždaug už 10k Eur viską suorganizuoja, padaro, sukonsultuoja, susamdo, sutvarko ir išlaisvina jus iš kančios, nervų ir piniginių netekčių.
Mano patarimas nuo ko pradėti namo statybas, pirmiausia savivaldybėje užsisakyti specialiuosius architektūros reikalavimus, kur bus surašyti visi Jūsų sklypui taikomi ribojimai ir reikalavimui. Tuomet kreiptis į architektą.
Galima įgalioti architektą ir jis gaus Jums minėtus reikalavimus iš savivaldybės administracijos. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo savo namo vizijos susikūrimo- patiems išsiaiškinti kokio namo jūs norite t.y. kokio ploto, kiek aukštų, kiek ir kokių patalpų jums reikia, su garažu ar be ir t.t. Kai šiuos dalykus išsiaiškinsite, kreipkitės į architektus, kurie jums galutinai padės susikurti savo namus.
Nusipirkus sklypą reikia susirasti projektuotoją ir susiprojektuoti namą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dokumentai, kurių Jums prireiks: sklypo planas (kadastriniai matavimai), išrašas iš Registrų centro, topografinis planas.
Taip pat reikia įvertinti galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, elektros. Jei elektros apskaitos dėžės nėra, reikia kreiptis į ESO su prašymu elektros apskaitai projektuoti ir įrengti.
Jei sklypas yra kvartale, ir sklypai padalinti detaliuoju planu, reikia įvertinti ar įvykdyti detaliojo plano reikalavimai, t.y. nutiestas bent jau žvyruotas kelias, įrengti centralizuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Pirmenybė visada centralizuotoms komunikacijoms, jei jos yra netoli (tą "netoli" kiekviena savivaldybė savotiškai interpretuoja. Vienose tai 100m, kitose 500m gali būti).
Turiu priminti, kad nuo 2017-01-01 visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio, reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, o jei namas virš 200kv.m reikalinga visuomenės informavimo procedūra.
Pradėti namo statybas reikia nuo to, kad visų pirma reikia parengti statinio projektą ir gauti leidimą statybai. Namų valdos sklype galima statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Jei jūsų sklypas rajono vietovėje, galima ūkinius pastatus iki 80 m2 statyti be leidimo statybai. Bet gyvenamajam namui reiks parengti techninį darbo projektą ir gauti leidimą statybai.
Prieš tai teks pasidaryti sklypo toponuotrauką, išsiimti visas projektavimo sąlygas. Kreipkitės į architektus, suformuosite projektavimo užduotį, jie viską sutvarkys.
Kad pradėti statybas reikia sugalvoti kokį norite statyti namą. Paskui su savo vizija kreiptis pas architektą, kad jisai suprojektuotų namą ir gautų leidimą. Kai bus leidimas tada bus galima statyti namą.
Architekto patarimas kaip išsirinkti žemės sklypą
Sodo sklypo apmokestinimas
Jei nuo sodo įsigijimo dienos yra praėję daugiau nei 10 metų (t.y. Jei nuo sodo įgijimo dienos nepraėję 10 metų, 15 proc. gyventojų pajamų mokestį reikės sumokėti nuo turto pardavimo kainos ir įgijimo kainos (vertės) skirtumo.
y., nustatant sumą, nuo kurios reikia apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, iš turto pardavimo kainos reikia atimti to turto įsigijimo kainą ir su to turto pardavimu susijusias išlaidas (pvz., išlaidas notarui, Registrų centrui).
Pavyzdžiai:
- Sodo sklypas įgytas 2010 m. pirkimo būdu, už sodo sklypą buvo mokėta 10000 Lt (atitinka 2896 Eur). 2018 m. sodo sklypą parduodate už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą, valstybei reikės sumokėti 15 proc. mokestį, t.y.
- Sodo sklypą paveldėjote po giminaičio mirties 2015 m. Paveldėjimo teisės liudijime sodo sklypo vertė nurodyta 5000 Eur. 2018 m. parduodate sodo sklypą už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš padavimo kainos atėmus sklypo vertę paveldėjimo metu, valstybei mokėsite 15 proc.
- Sodo sklypą Jums padovanojo tėvai 2017 m. Dovanojimo sutartyje sklypą įvertinote 10000 Eur. 2018 m. sklypą parduodate už 9000 Eur.
- Sodo sklypą privatizavote iš valstybės 1995 m. 2018 m. parduodate.
Jei sodo sklype yra pastatas (sodo namas, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas), ir jo įgijimo nuosavybėn laikas nesutampa su žemės sklypo įgijimo laiku, gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai., 2000 m. sodo sklypą gavote dovanų pagal dovanojimo sutartį. Sodo sklype pasistatėte namą ir jį užregistravote Registrų centre 2016 m. 2018 m. sodo sklypą su namu parduodate už 50000 Eur. Šiuo atveju parduodant reikia išskirti kainas, už kiek parduodate žemės sklypą ir už kiek namą.
Nuo žemės sklypo pardavimo kainos mokesčio mokėti nereikės, nes yra praėję daugiau nei 10 metų nuo sklypo įgijimo dienos. Pajamos, gautos už namo pardavimą, gali būti apmokestintos 15 proc. mokesčiu, jei namo pardavimo kaina viršija Jūsų turimais dokumentais galimą pagrįsti namo statybos kainą.
Tarkime, Jūs turite įvairių sąskaitų už statybines medžiagas ir statybos darbus 15000 Eur sumai, o namą parduodate už 30000 Eur. Nuo skirtumo (30000-15000) reikės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Išimtis taikoma, jei namą parduodantis asmuo ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tame name, arba buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą mažiau nei 2 metus, tačiau per 1 metus nuo pardavimo įsigyja kitą būstą (butą, namą), kuriame deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. T.y. mokestis mokamas už praėjusius metus: jei turtas parduotas 2018 m., ir kyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tai pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti reikia 2019 m.
Klaidų, renkantis sklypą, sąrašas - ilgas
Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą. Tačiau pirmiausia, norint patarti, reikia žinoti, kur žmonės dažniausiai klysta.
„Capital Architects“ architektė-projektų vadovė Ieva Pavilonė sako, kad dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas.
„Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą“, - akcentuoja architektė.
Ji paaiškina, kad apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.
„Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio. Taip pat pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Labai svarbu tai žinoti, nes, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus”, - akcentuoja ekspertė.
I. Pavilonė tęsia, kad pirkėjai dažnai nežino ir kito reikalavimo, susijusio su gaisro gesinimu. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.
Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą. Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. I. Pavilonė primena pakrančių apsaugos zonų reikalavimą.
„Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą“, - pataria architektė.
Taip pat, pašnekovės teigimu, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. „Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą. Įsivaizduokime, kad turime sklypą, kuris, atrodo, kad galėtų turėti įvažiavimą iš dviejų pusių. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tau mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas“, - pažymi ekspertė.
Kokio dydžio sklypą pirkti geriausia?
Įsigiję sklypą, naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau, I. Pavilonės teigimu, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma.
„Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis. Tai pirkėjams yra sunku išsiaiškinti, reikia gana daug pasidomėti prieš perkant sklypą“, - sako architektė ir priduria, kad net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori.
Paklausta, kokio dydžio sklypas galėtų būti geriausias pasirinkimas norintiems ne tik komfortiško dydžio namo, bet ir kiemo, galbūt dar garažo ir pirties pastato, architektė įvardija kelis skaičius. „Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai.
Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo“, - sako I. Pavilonė. Pašnekovė priduria, kad neretai pirkėjams kyla klausimas, ką rinktis pirma - sklypą ar namą. Architektė sako, tai turėtų vykti kompleksiškai. „Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą“, - sako I. Pavilonė.
Patarimai, kaip nepadaryti klaidų
Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą? I. Pavilonės teigimu, pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis. Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą.
Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas“, - patarimais dalijasi architektė.
Ji tęsia, kad mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. „Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų“, - priduria I. Pavilonė.
Žemės sklypo planą. Sklypo kadastriniai matavimai yra privalomi, tik jei žemės sklypas yra miesto teritorijoje. Sodo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t.y.