Nors sakoma „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, norint įsidarbinti pagal specialybę vien aukštojo mokslo diplomo šiandien nepakanka. Darbdaviai labiausiai vertina kvalifikuotus specialistus, turinčius gerus praktinius įgūdžius. Taigi, ar diplomas būtinas norint tapti generaliniu direktoriumi?
Šiame straipsnyje panagrinėsime argumentus, kodėl išsilavinimas yra vertybė, aptarsime alternatyvius kelius į sėkmę ir pateiksime sėkmingų žmonių pavyzdžius, kurie pasiekė aukštumas be aukštojo mokslo diplomo.
Išsilavinimo Svarba
Išsilavinimas yra ne tik žinių rinkinys, bet ir įgūdžiai, kurie praverčia visą gyvenimą. Tai gebėjimas kritiškai mąstyti, spręsti problemas, bendrauti ir prisitaikyti prie pokyčių. Šios kompetencijos yra būtinos sėkmingam karjeros augimui ir asmeniniam tobulėjimui. Studijos yra vardan žinių, patirties, didesnių galimybių.
Rimtas studentas, kuris gyvenime siekia įgauti praktikos bei pasiekti aukštų rezultatų, mokosi ne tik dėl diplomo. Jis mokosi dėl įgytų žinių, patirties, didesnių galimybių save realizuoti norimoje srityje ir galiausiai dėl savo svajonių ateities. Siekiant karjeros šiuolaikiniame pasaulyje reikia ne tik specialių žinių, bet dar ir itin plataus humanitarinio išsilavinimo bei visapusiško išprusimo.
Diplomas reikalingas visiems. Tam priežasčių tikrai netrūksta: jis žymi žmogaus išsilavinimo lygį, žinias, atveria karjeros galimybes, galų gale įrodo, kad žmogus geba mąstyti, atsirinkti, sisteminti ir naudotis jam siunčiama informacija.
Taip pat universitetas suteikia daugiau sąmoningumo, supažindina su bendrosiomis žiniomis, su bendru įvairių nuomonių apie pasaulį spektru, su įdomiomis asmenybėmis, praplėsdamas akiratį, pakviečia tolesniam tobulėjimui, todėl studentui diplomo įgijimas - kaip iššūkis sau bei didžiulis laimėjimas.
Dar vienas aspektas tas, kad mes gyvename žinių visuomenėje ir esame jos dalis, todėl aukštojo mokslo diplomas, nors ir nebėra toks unikalus kaip anksčiau, tačiau vis tiek išlieka kaip išsilavinimą, kultūrą ir žinias patvirtinantis faktas. Svarbu nepamiršti ir to, kad žmogus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą savo srityje, gali gauti didesnį atlyginimą bei kuo asmuo labiau išsilavinęs, kuo jo įgyta specialybė šiuolaikiškesnė, tuo labiau jis gali pretenduoti į aukštesnes pareigas.
ISM Vadovų magistrantūros studijos padeda vadovams kryptingai pasiruošti pokyčiams.
Alternatyvos Aukštajam Išsilavinimui
Tačiau šiais laikais tikrai nėra būtina verstis per galvą ir stoti kur nors, kad tik turėtum aukštojo mokslo diplomą. Gerą karjerą gali žmogus padaryti savo užsispyrimu ir degdamas darbu, tuo ką darai. Neklausykite jokių patarimų, o juolab senų pirdylų.
Profesinio mokymo įstaigose galima mokytis nuo 14 metų. Formaliojo profesinio mokymo programos siūlomos jaunimui, turinčiam pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, taip pat specialiųjų poreikių asmenims. Pirminio profesinio mokymo įstaigose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį, ir vidurinį išsilavinimą.
Vien praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. specialistų, tarp jų daugiausia paslaugų, inžinerijos, statybos sričių darbuotojų, o 5 tūkst. Praėjusių mokslo metų pradžioje Lietuvoje 76 profesinio mokymo įstaigose mokėsi 46,5 tūkst.
Darbo biržos duomenimis, pastarąjį pusmetį kvalifikuotos darbo jėgos poreikis augo, o nekvalifikuotų darbininkų - mažėjo. „Gal teorijos pakanka, bet įsidarbinti padeda įgyti praktiniai įgūdžiai, ko ir turi mokyti profesinio mokymo įstaigose, ir ko šiandien trūksta. Jei kirpėja nemokės kirpti, tai atėjusi pas darbdavį turės pradėti nuo nulio, o toks darbuotojas nelabai reikalingas. Rinkai reikia kvalifikuotų specialistų, o jeigu žmogų, baigusį profesinę mokymo įstaigą, dar reikia mokyti, vadinasi, ta mokymo įstaiga yra prasta.
Kiberįsilaužimas – tik laiko klausimas. Apsaugokite silpniausią grandį: darbuotojų išmaniuosius
Profesinio mokymo įstaigas iš verslo pusės vertinęs salono direktorius sako stebėjęs, kokius grožio paslaugų sektoriaus specialistus jos ruošia ir pataręs, kaip sustiprinti jų mokymą: „Bendravome su mokytojais, vertinome mokymo įstaigų turimą materialinę bazę ir pastebėjome, kad ji labai skiriasi. Daugeliu atvejų ji galėtų būti geresnė, žinoma, viskas remiasi į finansavimą. Didelės viltys Lietuvoje siejamos su atidaromais sektoriniais praktinio mokymo centrais.
Sėkmingi Žmonės Be Diplomo
Turbūt esame ne kartą girdėję įvairių istorijų kaip žmonės tampa visuomenei žinomi, išgarsėja, pasiekia stulbinančių rezultatų, priklauso aukštuomenei, tačiau net neturi išsilavinimo paliudijančio diplomo. Tai kaipgi yra iš tiesų? Nejaugi studentai, stropiai besimokydami turi mažiau galimybių pasiekti taip norimų rezultatų?
Yra žinomi ne vienas ir ne du pavyzdžiai apie turtingiausius ir žinomiausius žmones iš viso pasaulio, kurie teigia, jog norint išgarsėti, įgyti patirties bei turėti pinigų net nereikia aukštojo išsilavinimo diplomo, tereikia tik begalinio užsispyrimo ir tikslų.
Puikūs to pavyzdžiai yra žinomi visuomenėje žmonės kaip Styvas Jobsas, kuris studijas nutraukė po pirmojo semestro koledže, plėtodamas savo įmonę „Apple“. Taip pat ilgokai buvo animacinių pilnametražių filmų gamybos įmonės „Pixar“ generaliniu direktoriumi. Negalime nepaminėti ir Bilo Geitso, kuris mokyklą baigęs vos ne aukščiausiais balais, pradėjęs studijas Harvardo koledže, po dviejų metų su partneriu Polu Alenu metė studijas tam, kad įkurtų savo programinės įrangos įmonę „Microsoft“. Ir tai tik keli pavyzdžiai, įrodantys, jog net neturintys aukštojo mokslo diplomo žmonės sugeba ne tik išgarsėti, bet ir pasiekti stulbinančių rezultatų.
Bilas Geitsas, vienas iš "Microsoft" įkūrėjų, metė studijas Harvardo universitete.
Ar Lietuvoje Mokytis Sunku?
Argumentai "už": Teigiančiųjų komanda tiki jog Lietuvos mokyklose mokintis sunku. Mes parengėme tris argumentus kuriuos šiandien ir išplėtosim. Debatų kalba "Lietuvos mokyklose mokytis sunku". Pristatau teigiančiūjų komandą: aš Lukas pirmais teigiantysis, Agnė antroji, Roberta trečioji teigiančioji. Norėčiau apibrėžti apie kokias mokymo įstaigas kalbėsime tai yra apie universitetus ir gimnazijas, taip pat kalbėsime ir apie Europos mokyklas.
- Didelis mokinių skaičius klasėse ir individualaus dėmesio trūkumas: Vienas iš argumentų, kodėl mokytis Lietuvoje gali būti sunku, yra didelis mokinių skaičius klasėse. Dėl to mokytojams sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui individualiai, atsižvelgti į jo poreikius ir gebėjimus. Tai gali lemti mokymosi motyvacijos stoką ir prastesnius rezultatus.
- Motyvacijos stoka: Antrasis argumentas yra motyvacijos stoka. Iš esmės mes turime omenyje vertingus ir pripažintus diplomus. Jūs turite diplomą už kurį sunkiai dirbote tris, keturis ar net daugiau metų? Jūsų diplomas nieko nereiškia. Tai tiesiog „išpūstas“ žodis ir niekam tai nerūpi, kad jūs esate geras žmogus ar, kad jūs pareigingas, tai gerai, bet niekam iš esmės tai nerūpi.
- Aukšti egzaminų reikalavimai: Aukšti egzaminų reikalavimai taip pat gali kelti sunkumų mokiniams. Nuolatinis spaudimas gerai išlaikyti egzaminus gali sukelti stresą, nerimą ir baimę suklysti. Tai gali neigiamai paveikti mokymosi procesą ir galutinius rezultatus.
Alternatyvos ir Sprendimai
Nors mokymosi procesas Lietuvoje gali būti sudėtingas, yra įvairių būdų, kaip palengvinti šį procesą ir pasiekti gerų rezultatų. Svarbu pasirinkti tinkamą mokymo įstaigą, kuri atitiktų individualius poreikius ir gebėjimus. Taip pat svarbu ugdyti motyvaciją, mokytis efektyviai ir ieškoti pagalbos, kai jos reikia.
Štai keletas patarimų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus:
- Susidarykite mokymosi planą ir jo laikykitės.
- Mokykitės reguliariai ir sistemingai.
- Ieškokite pagalbos, kai kyla sunkumų.
- Bendraukite su mokytojais ir kitais mokiniais.
- Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata.
Išvados
Taigi studijuoti universitete ar ne, tai kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Svarbiausia būti užsispyrusiems, nenuleisti rankų ir stengtis siekti savųjų tikslų, todėl pritarčiau K. Markso žodžiams: „moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuovargio, kopia akmeniniais šlaitais“.