Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas ir Pelno Mokesčio Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje nagrinėjami ilgalaikio turto nusidėvėjimo klausimai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau - LR PMĮ). Aptariami įstatyminiai aspektai, praktinis taikymas ir problemos, su kuriomis susiduria įmonės, apskaičiuodamos pelno mokestį.

Ilgalaikis Turtas ir Jo Nusidėvėjimas

Ilgalaikis turtas yra būtinas įmonės egzistencijai, finansiniams rezultatams ir veiklos tęstinumui. Tai gali būti įvairūs materialūs objektai, tokie kaip žemė, pastatai, mašinos ir transporto priemonės, kurie padeda įmonei vykdyti savo veiklą ir generuoti pajamas. Ilgalaikis turtas yra įmonės, įstaigos, organizacijos turtas, kuris ilgiau kaip vienerius metus naudojamas tiesioginei ir netiesioginei ekonominei naudai gauti.

Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai ir t. t. Nematerialusis turtas yra toks, kuris neturi materialios formos, yra nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja bei jį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos. Finansinis turtas yra tokia turto rūšis, kuri apima visas piniginių bei finansinių priemonių rūšis.

Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Ar materialus turtas tampa ilgalaikiu, ar ne, svarbu tik buhalteriams skaičiuojant pelno mokestį.

Taigi pelno mokesčio prasme ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos yra paskirstomos visam turto naudojimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, įmonei uždirbus pelno ir iš jo įsigijus 48 mėnesių laikotarpiui tinkamą įrenginį už 48 tūkst. EUR, įmonė kiekvieną mėnesį to turto vertę mažins po 1 tūkst. EUR. Įmonės sąnaudomis tampa ne turto pirkimo kaina pirmąjį mėnesį, o nusidėvėjimo suma kiekvieną mėnesį ateinančius 4 metus. Vadinasi, dėl tokio pirkinio metų pelnas sumažėja ne 48 tūkst. EUR, o tik 12 tūkst.

Pastatai ir patalpos yra riboto naudojimo laikotarpio - keliasdešimt metų. Todėl galima skaičiuoti jų nusidėvėjimą ir jį laikyti sąnaudomis. Jei patalpos yra naujame arba renovuotame pastate, jų vertė dažniau kyla, o ne mažėja. Skaičiuojant jų nusidėvėjimą, turto vertė balanse stipriai nebeatitiks turto rinkos vertės.

Ilgalaikio turto apskaitos ypatumai

Papildomai paminėtini trumpai kai kurie ilgalaikio turto apskaitos ypatumai. Šie aspektai primintini bendrai kalbant apie finansinę apskaitą. Ilgalaikio turto apskaita yra svarbi įmonės veiklos tęstinumo garantavimui.

Sprendžiant, kurį turtą pripažinti ilgalaikiu, o kurį trumpalaikiu, reikia nustatyti turto teikiamą ekonominę naudą, atsižvelgti į įmonės dydį, turto vertę, numatomas uždirbti pajamas ir pelną. Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę įmonė turi laikytis atsargumo principo, kad nesudarytų pagrindo nepagrįstai padidinti arba sumažinti savo sąnaudas.

Materialiojo turto vienetas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai nustatyta ir ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, jei jis bus naudojamas įmonės veikloje, t. y. gaminti produkciją ar teikti paslaugas, ar nuomoti, ir teiks įmonei ekonominę naudą ilgiau kaip vienus metus.

Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti ilgalaikio materialiojo turto vieneto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami sandoriai, kuriais remiantis ji ir nustatoma. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto pasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatoma remiantis medžiagų, darbo jėgos įsigijimo sandoriais ir kitais turtui pagaminti sunaudotais ištekliais.

Nusidėvėjimo Metodai ir Normatyvai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau - tiesinis metodas), dvigubą - mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau - dvigubo balanso metodas) arba produkcijos metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį.

Taikant produkcijos metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos žaliavos kiekio santykio.

Ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje. Jei įmonė pasirenka taikyti ilgesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per ilgesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra mažesnė. Jei įmonė pasirenka taikyti trumpesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per trumpesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra didesnė. Tačiau LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas neleidžia visos šios sumos įtraukti į leidžiamus atskaitymus.

Bet kokie nukrypimai nuo LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nustatytų normatyvų yra taikomi retai, tik specifiniais atvejais. Normaliai įmonės nesiekia mokėti daugiau pelno mokesčio, todėl netaiko ilgesnių nusidėvėjimo periodų. Taip pat įmonės nesiekia vesti dvigubos apskaitos ir patirti dvigubų apskaitos sąnaudų, kai mokamas pelno mokestis išliktų toks pat.

Jei įmonė patiria daugiau nusidėvėjimo sąnaudų, nei gauna pajamų iš to turto eksploatavimo, ji dirba nuostolingai. Pavyzdžiui, įmonė įsigyja įrenginį, kurį pagal LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas normas nudėvės per 4 metus. Ji išnuomoją šį daiktą kitai įmonei 8 metams. Finansinės ataskaitos rodys, kad pirmus 4 metus tokia įmonės veikla yra nuostolinga. Bet paskui 4 metus tos pačios ataskaitos rodys, kad įmonės veikla yra ypatingai pelninga, nes nebėra sąnaudų. Tai iškreipia realų vaizdą.

Daugumos ilgalaikio materialiojo turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos yra nereikšmingos lyginant su įmonės pajamomis. Pavyzdžiui, 1 mln. EUR pajamų turinti įmonė įsigijo kompiuterį už 1200€. Ar jis bus nudėvėtas per 3 metus po 400€, ar per 6 metus po 200€, nesukuria reikšmingo skirtumo nei įmonės rezultatuose, nei pelno mokesčio sumoje.

Nusidėvėjimo Skaičiavimo Ypatumai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį visą nusidėvėjimo periodą. Apskaitos programa kas mėnesį perkelia nusidėvėjimą į to mėnesio sąnaudas.

Bet realiai įmonės eksploatuoja ilgalaikį turtą ne nuolat. Pavyzdžiui, atrakcionų verslas yra sezoninis. Įrenginys gali būti naudojamas tik kelis mėnesius per metus. Stambius projektus įgyvendinančios įmonės gauna pajamas tik po darbų pridavimo akto pasirašymo. Jos kelis mėnesius patirtų nuostolius dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, o paskui vieno mėnesio pelnas padengtų visų ankstesnių mėnesių nuostolį.

Apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir parodomos balanse kaip turtas. 11-asis VAS nurodo, kad tos sąnaudos, kurios dar neatnešė pajamų, yra registruojamos ne Pelno ir nuostolio ataskaitoje, o Balanse turto klasėje.

Vadinasi, sezoniškai arba projektinėje veikloje eksploatuojamo turto nusidėvėjimas Balanse perkelia ilgalaikio turto vertę iš 1-osios ilgalaikio turto klasės į 2-ąją trumpalaikio turto klasę. Teoriškai galima iš viso sustabdyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą laikant tokį turtą nenaudojamu, perkeliant jį į atsargas ir pan.

Jei įmonės turimas turtas pabrango ir buvo parduotas už didesnę kainą, įmonė gauna pelną ir moka pelno mokestį. Jei įmonės turtas atpigo, įmonės pelnas ir pelno mokestis mažėja.

Pavyzdžiui, įmonė „suvartoja“: 10 tūkst. EUR auditavimo paslaugas. Pelnas sumažėja 10 tūkst. Įrenginį, kurį nudėvės per 4 metus. Pelnas sumažėja po 2,5 tūkst. EUR einamaisiais ir 3 po jų sekančiais metais. Iš viso pelnas sumažėja 10 tūkst. Sklypą, kurio nenudėvi. Po 4 metų įmonė parduoda sklypą 10 tūkst. EUR pigiau, nei pirko. Pelnas sumažėja 10 tūkst.

Įmonėms, kurioms trūksta apyvartinio kapitalo, sąnaudų pripažinimas daro įtaką įmonės mokumui. Pavyzdžiui, jei gruodį įmonė yra sukaupusi 10 tūkst. EUR pelno ir už tokią sumą nusiperka auditavimo paslaugų, pelno nelieka ir pelno mokesčio ji nemoka. Tačiau jei už šią sumą ji nusiperka sklypą, pelnas lieka ir pelno mokestį ji turi mokėti.

Pirkdamas ilgalaikį turtą, vadovas turi suprasti, kaip yra finansuojamas toks pirkinys ir kokie bus įmonės mokestiniai įsipareigojimai.

Pelno Mokesčio Lengvatos

Nuo 2026 metų LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 18 str. 13 d. numato pelno mokesčio lengvatas. Vadinasi, įsigijus ir pradėjus naudoti tokį turtą, visa jo pirkimo kaina tais pačiais metais sumažins apmokestinamąjį pelną.

Antra, lengvata turi papildomų sąlygų. Jei įmonė praranda ilgalaikį turtą anksčiau nei po 3 metų, reikia perskaičiuoti, iš naujo deklaruoti, ir susimokėti pelno mokestį už praėjusius metus. Vadinasi, buhalteris turi gerai žinoti, kaip sąnaudose buvo apskaitytas kiekvienas turto vienetas, ir paskui jį sekti dar kelis metus.

Trečia, jei įmonės veikla dar nėra pelninga, šios lengvatos pritaikymas stipriai išaugins mokestinius nuostolius.

Apibendrinant, ši lengvata gali būti labai naudinga brangų ilgalaikį turtą perkančioms pelningai veikiančioms įmonėms, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų.

Praktiniai Aspektai ir Problemos

Filmavimo aikštelių įrengimas kainuoja ir milijonus eurų, bet faneriniai namai ir ekstravagantiškos suknelės netampa prodiuserinės kompanijos ilgalaikiu turtu. Tas pats galioja ir augalams bei gyvūnams. Nuomonių formuotojų finansinė apskaita yra panaši į filmų gamybos įmonių. Jiems perduodamos vertingos prekės vien tam, kad būtų nufilmuotas vaizdo klipas.

Pirkimų apskaitos principas, kai visos brangios ne pardavimui skirtos prekės įtraukiamos į ilgalaikio turto sąrašą, kelia problemų pačiai įmonei. Pirmaisiais metais atsiranda papildomas pelno mokestis, nes turto vertė bus nurašinėjama per keletą metų, nors visos pajamos iš to turto naudojimo jau uždirbtos. Pats vertės nurašinėjimas reikalauja papildomo buhalterio darbo ir didina apskaitos kaštus.

Ši situacija tampa išskirtinai nemaloni vadovui. Mokestinio patikrinimo metu vadovas turi parodyti šį turtą VMI inspektoriui. Jei po vienkartinio panaudojimo jis buvo utilizuotas, vadovas turi gintis, kad jo neiiššvaistė, nepasiėmė sau ir t.t.

Kaip paaiškinti inspektoriui, kokiu būdu įmonei pajamas atneša lova, šuns būda ar dantų balinimo kapos? Jei toks turtas buvo panaudotas tik 1 kartą, visi supranta, kad jis neturėjo atsirasti ilgalaikio turto sąraše.

Jei įsigytas turtas yra ilgalaikis, bet įmonė jo neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą, įmonė nepagrįstai perkėlė pelno mokesčio mokėjimą į būsimus laikotarpius ir dėl to gali būti baudžiama. Buhalterio vertinimu, bendra pelno mokesčio suma per keletą metų išliks ta pati. Todėl į ilgalaikio turto sąrašą įtraukdamas net ir tokį turtą, iš kurio įmonė nebegaus ekonominės naudos būsimais laikotarpiais, jis nedaro žalos įmonei. Priešingai, jis apsaugo įmonę nuo galimų baudų, jei VMI vertintų, kad toks turtas iš tiesų yra ilgalaikis.

Jei turtas yra bent kiek vertingas, galima jį parduoti įkėlus skelbimą.

Automobilių, kaip ilgalaikio turto, nusidėvėjimo apribojimai pagal Pelno mokesčio įstatymą

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ apribojimai. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, priklausomai, kiek automobilis išmeta CO2. Svarbu tai, kad šis pakeitimas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Taigi apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Kitaip tariant, jeigu automobilis bus įsigytas ar išsinuomotas iki 2025 m., jiems niekas nesikeis ir po 2025 m. sausio 1 d.

Ribojimų esmė tokia, jog iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta (ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos) tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:

1. 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
2. 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km;
3. 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
4. 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.

Paminėtina, jog PMĮ pakeitimas įtvirtina, kad lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.

Nusidėvėjimo ribojimas Nauji PMĮ pakeitimai numato ir tai, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Tačiau šios taisyklės netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja - platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone - atvejais.

Beje, šis PMĮ nustatytas apribojimas lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms netaikomas, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms, pvz. pavėžėjimo, taksi ir pan., teikti.

Tarkime, jei įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM po 50 000 Eur. Vienas automobilis patenka į pirmąją minėtą grupę, kuriai taikomas apribojimas 75 000 eurų, nes įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km. Tokiu atveju jo visa suma kaip ir seniau bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Tuo tarpu antrasis automobilis patenka į minėtą ketvirtąją grupę, kuriai taikomas apribojimas 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km. Šiuo atveju tokiam automobiliui bus galima per atitinkamą metų skaičių pagal PMĮ pirmąjį priedėlį atskaityti tik 10 000 eurų. Likusi 40 000 eurų suma būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Pavyzdžiui, įmonė įsigis naują elektromobilį 2025-12-31 ir įves į eksploataciją, nustačiusi 1 euro likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas automobiliui taikant tiesinį metodą pradedamas skaičiuoti nuo 2026-01-01. Tarkime, elektromobilio įsigijimo kaina 100 000 eurų. Tarkime šis elektromobilis priskiriamas pirmajai minėtai grupei, kuomet jo išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km. Tuomet pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima bus priskirti per 6 metus iš viso 75 000 eurų sumą. Vadinasi, šiais nusidėvėjimo (2026, 2027,2028,2029,2030 ir 2031) metais nusidėvėjimo suma, priskiriama leidžiamiems atskaitymams bus po 12500 eurų.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad kuomet įmonė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo (pvz. UAB, AB, mažoji bendrija), tai finansinėje apskaitoje ji nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos, tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją PLN204, kuri pildoma koregavimo būdu, dalį įsigyto elektromobilio nusidėvėjimo turės priskirti neleidžiamiems atskaitymams (PLN204S 03 kodu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (arba amortizacijos) sumos pagal PMĮ 18 ir 19 str.“).

Žemiau pateikta lentelė apibendrina automobilių nusidėvėjimo apribojimus, priklausomai nuo CO2 emisijos:

Pelno Mokesčio Įstatymo Pakeitimai

Remiantis įstatymais, buvo atlikti įvairūs Pelno mokesčio įstatymo 18 ir 19 straipsnių pakeitimai, kurie taikomi skirtingais mokestiniais laikotarpiais. Šie pakeitimai apima nuostatas dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, amortizacijos ir kitų susijusių aspektų.

Svarbu atkreipti dėmesį į šių pakeitimų datas ir jų įsigaliojimo laikotarpius, kad būtų teisingai apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas. Įstatymų numeriai ir Žin. (Valstybės žinios) nuorodos pateikiamos tolesniam tyrimui.

Nusidėvėjimo Normatyvų Tikslinimas

Pradedant naudoti ilgalaikį turtą veiklai, reikia pasirinkti jo nusidėvėjimo normatyvus, atsižvelgiant į turto naudojimo intensyvumą, eksploatavimo laiką ir kitus veiksnius, trumpinančius arba ilginančius naudojimo laiką. Pasirinktas normatyvas taikomas per visą turto nusidėvėjimo laikotarpį. Tačiau kyla klausimas, ar galima keisti pasirinktą nusidėvėjimo normatyvą, t. y. Ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau kaip vienus metus ir jo kaina yra ne mažesnė nei kiekvienai turto grupei nustatyta minimali kaina.

Vienas iš atvejų, kai galima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, yra atlikta ilgalaikio turto rekonstrukcija. Rekonstrukcijos tikslas - iš esmės pertvarkyti turimą ilgalaikį turtą, dėl ko pailgėja jo naudojimo laikas ir pagerinamos naudingosios savybės. Dėl šių priežasčių galima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus. Pavyzdžiui, pastatas naudojamas veikloje 8 metus, nusidėvėjimo normatyvas buvo parinktas 15 metų, atlikta rekonstrukcija pailgino naudojimo laikotarpį 6 metais.

Kitas atvejis - remontas, kuris pailgina ilgalaikio turto naudojimo laiką arba pagerina naudingąsias savybes. Ilgalaikis turtas remontuojamas siekiant jį atnaujinti, pagerinti, ilgiau naudoti.

Trečias atvejis, leidžiantis koreguoti nusidėvėjimo normatyvus, - ilgalaikio turto naudojimo paskirties keitimas. Dar vienas nusidėvėjimo normatyvo tikslinimo atvejis susijęs su įsigyjama kita to paties turto dalimi. Tarkime, kad nuosavybės teise yra valdoma pusė gamybinio pastato, kurio naudojimo laikas 15 metų. Po kelerių metų įsigyjama likusi pastato dalis.

Visais atvejais reikia atkreipti dėmesį į tai, kad patikslintieji normatyvai nebūtų trumpesni, nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo (PMI) 1 priedėlyje. Kitas svarbus aspektas - patikslintas nusidėvėjimo normatyvas negali būti trumpesnis už praėjusį turto naudojimo laikotarpį. Pavyzdžiui, veikloje naudojama mašina, kurios nusidėvėjimo normatyvas 8 metai. Ji naudojamas veiklai ir nusidėvėjimas skaičiuojamas dvejus metus. Taigi, jei ketinama tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, būtina įvertinti, ar turtas atitinka vieną iš išvardytų atvejų.

Vietos mokesčių administratoriui pateikiamas laisvos formos prašymas, kuriame nurodoma: kuriai turto grupei norima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, kokie normatyvai buvo nustatyti ir kokius normatyvus norima nustatyti. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, surašo sprendimą.

tags: #ilgalaikio #turto #nusidevejimas #neleidziami #atskaitymai