Dvarai Lietuvoje: Turto Apibrėžimas ir Istorinė Reikšmė

Dvarai Lietuvoje pradėjo formuotis XIV a. pabaigoje ir buvo reikšmingi iki 1922 metų žemės reformos, po kurios didžioji jų žemių dalis nusavinta. Dvaras - tai ne tik prabangus gyvenamasis namas, bet ir vietovės politinis, kultūrinis, ūkio ir pramonės centras. Dvarininkais pamažu tapdavo žmonės, kurie turėjo ir išsaugodavo vis daugiau žemės. Būtent žemė ilgą laiką buvo vertinama kaip didžiausias turtas.

Verkių dvaras

Dvarų Formavimasis ir Raida

Dvarai Lietuvoje formavosi XIV-XV a., o dvaro, kaip atskiros nuo baudžiauninkų sodybos, terminas galiausiai susiformavo XVI a. Dvarai buvo svarbūs ne tik kaip valdovų ar ūkio vienetas, bet ir kaip gyvenamosios ar darbo vietos žmonėms, kurie čia gyveno ir dirbo. Ankstyvasis dvaras turėjo ne tik ūkinę, bet ir politinę reikšmę. Tai pamatinė valstybės struktūros grandis, todėl dvarų atsiradimas yra neatsiejamas nuo politinės organizacijos raidos ir valstybės formavimosi.

• XIV a. - pradžia kurtis bažnytiniams dvarams.
• XVI a. - dvaro termino susiformavimas.
• Po 1557 m. - dvarų pagausėjimas po Valakų reformos.

Medinis Paveldas

Dvarais vadinamų sodybų ypač padaugėjo XIX a., prasidėjus kapitalizmo epochai. Daugiau nei 80 proc. dvarų buvo mediniai. Paradoksalu, kad mūrinių dvarų nebuvo daug, bet dabar jų žinome daugiau nei medinukų. Anksčiau dvaras pirmiausia buvo suprantamas kaip kilmingojo sodyba, o po baudžiavos panaikinimo taip jau vadintos ir nekilmingųjų sodybos. Dvarininkams reikėjo pinigų, todėl jie skaidė žemes ir mažiau vertingas parduodavo. Jas pirkdavo pirkliai, pasiturintys miestiečiai, statydavo sodybas, šios irgi buvo pradėtos vadinti palivarkais ar dvarais.

Liubavo dvaras

Dvarų Kultūrinė Reikšmė

Dažniausiai visi dvarai vertingi istoriškai ir kultūros požiūriu. Iki pat XIX a. dvarai buvo kultūros židiniai. Tai buvo didesni ar mažesni kultūros židiniai, juose gyveno ar lankėsi istorinės asmenybės, vertinga jų istorija. Kukliuose mediniuose dvareliuose taip pat buvo didelių vertybių, tik laikas jų nepagailėjo - kaip atrodė jų interjeras, dabar galima spręsti tik iš išlikusių inventorinių knygų arba to meto amžininkų pasakojimų, rečiau - iš fotografijų.

Svarbi patalpa dvare, kurioje ne tik valgyta, bet ir bendrauta, buvo valgomasis. Maistą į jį atnešdavo iš gretimo vadinamojo kredensu kambario - visokiausių indų, stalo įrankių, staltiesių laikymo vietos, kur maistas buvo sudedamas į atitinkamus indus. Kitas svarbus kambarys buvo pono kabinetas. Jame laikyti svarbiausi dokumentai, užrašai, ūkininko kalendoriai su praktiniais patarimais ir kt. Kabineto sienas puošdavo mėgstami paveikslai, medžioklės trofėjai. Šalia kabineto dažnai būdavo biblioteka. Būtina paminėti atskirą specifinę dvaro patalpą - vaistinėlę („aptečką“). Joje laikyti ne tik medikamentai ir vaistažolės, bet ir namuose virtos uogienės, pagamintos užpiltinės, žvakės ir kt.

Dvarai savo regionuose skleidė kultūrą, meną. Čia atsispindėjo naujausios architektūros, interjero naujienos. Turtingųjų bajorų dvaruose buvo kaupiamos meno kūrinių kolekcijos, bibliotekos, veikė muzikos kapelos arba muzikantų grupės, ansambliai, teatrai, spaustuvės, ginklų arsenalai. Dvaruose buvo rengiami klasikinės muzikos vakarai, koncertai. Dvarininkams mokėti groti kokiu nors muzikos instrumentu buvo kone būtina. Mokslas, galimybė studijuoti universitete, kelionės į užsienį pildė dvarininkų bibliotekas.

Dvarų Žemėlapis ir Likimas

Skaičiuojama, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo apie 3500 dvarų sodybų. Šiuo metu išlikę apie 600. Didelę įtaką dvarų išnykimui, žinoma, turėjo laikas, vykę karai, neišgalėjimas dvarų remontuoti, besikeičianti politinė situacija šalyje.

Iš daugybės Panevėžio rajone kadaise gyvavusių dvarų dabar telikę vos 40. Ne vieną jų būtų sunku pavadinti oriu dvaro vardu - statinių kilmę išduoda tik griuvėsių liekanos ir jas supantys neprižiūrėti parkai. Tik septyniems dvarams rajone suteiktas valstybės saugomų objektų statusas, užtikrinantis bent vegetavimą, bet ne antrąjį gyvenimą.

Augustavo dvaras Upytėje

Augustavo Dvaro Istorija

Pavyzdžiui, prie pat Upytės miestelio yra Augustavo dvaras, bent iš išorės atrodantis patenkinamai, tačiau į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašus jis neįtrauktas ir nesaugomas. Matyt, iki XIX a. jis irgi buvo minimas kaip Upytės dvaras, XIX a. pradžioje priklausė Straševičiams. 1940 m. dvare apsilankę specialistai čia užregistravo „senų paveikslų ir labai vertingą meno istorijai reprodukcijų kolekciją“.

Pagal 1994 m. aprašymą iš buvusio dvaro pastatų išlikę penki: gyvenamasis namas, du tvartai, molio sandėlis ir sandėliukas. Dabar iš dvaro sodybos telikęs gyvenamasis namas, ant kurio pritvirtinta atminimo lenta, ir molio sandėlis. Iš kitoje kelio pusėje buvusių ūkinių pastatų likę tik griuvėsiai.

Medinių dvarų atminimą gali išsaugoti ir paprasti žmonės. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra sukūręs internetinę svetainę, kurioje galima užpildyti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo anketą. Pildant anketą galima aprašyti valstybės nesaugomus nekilnojamuosius objektus, surinkti medžiagą apie jų dabartį ir praeitį.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didikai ir Jų Dvarai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų (Pacų, Radvilų, Sapiegų, Oginskių ir kt.) didžiausi dvarai ir jų kompleksai buvo dabartinės Baltarusijos (Kleckas, Maladečina, Myrius, Nesvyžius ir kt.), taip pat Lenkijos (Suražas, Tykocinas) teritorijose.

Radvilų Giminė

Bene garsiausia Lietuvoje - Radvilų giminė, vienintelė Lietuvoje turėjusi Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą. Radvilos valdė daugiau nei 2000 dvarų (tik maža jų dalis dabartinės Lietuvos teritorijoje, dauguma Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje), turėjo 23 pilis, jiems priklausė 426 miestai ir miesteliai, 10053 kaimai.

Tiškevičių Giminė

Tiškevičių giminė turėjo kelis reikšmingus dvarus ir pilis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jų svarbiausi paveldai apėmė Palangos dvarą, Žemaičių Naumiestyje (dabar Žemaičių Kalvarija) esantį dvarą, Raudondvario (vadinamo Lietuvos Versalio) dvarą.

tags: #dvarai #tai #turtas