Kodėl reikalingas drenažas?
Gyvenantieji sodybose, nuosavuose namuose dažnai susiduria su paviršinio ar gruntinio vandens pertekliumi. Drenažas reikalingas norint surinkti nuo stogų bėgantį vandenį, norint nusausinti sklypą, esantį daubose ir kt. Drenažo įrengimas labai svarbus todėl, kad tekantis vanduo nepasiektų ir neardytų pamatų konstrukcijos, nesiskverbtų į rūsio pamatus.Nuo gyvenamojo namo stogo per metus nuteka maždaug 50-100 m3 lietaus ir tirpstančio sniego, kurie dėl padidėjusio drėgmės kiekio ilgainiui gali pradėti neigiamai veikti namo konstrukcijas. Norint apsaugoti namo pamatą ir teritoriją aplink namą nuo neigiamo vandens poveikio, būtina vandenį surinkti ir nuvesti jį nuo namo per saugų atstumą.
Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius. Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių.
Pati efektyviausia priemonė - drenažas, leidžianti išvengti drėgmės pastatų pamatuose, sienose. Dėl drėgmės pertekliaus dažniausiai susiduriama su problemomis, kurios kyla su požemine namo dalimi: rūsiu, požeminiu garažu, pamatais. Dauguma medžių ir vaismedžių gali neprigyti dėl to labai drėgnos žemės.
Taigi, drenažo sistema padeda:
- Reguliuoti vandens lygį dirvožemyje.
- Pašalinti perteklinį lietaus ar gruntinį vandenį.
- Apsaugoti nuo užmirkimo.
- Išvengti augalų šaknų puvimo.
- Apsaugoti pastatų pamatus.
Drenažo sistemos elementai
Drenažo sistema sudaryta iš drenuojančių, laidumą mažinančių medžiagų, pavyzdžiui, skaldos ar žvyro, specialių izoliacinių plokščių, drenažo vamzdžių ir kt.Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:
- Drenuojamasis sluoksnis (žvyras, skalda)
- Drenažo vamzdžiai (drenos)
- PVC vamzdžių jungtys
- Drenažo šuliniai
- Filtrai
Drenažo tipai
Šiuolaikinėje statybos praktikoje naudojami įvairūs drenažo tipai, kiekvienas pritaikytas specifiniams poreikiams ir sąlygoms.- Paviršinis drenažas: paprasčiausias ir dažnai pirmasis gynybos barjeras prieš vandens perteklių.
- Giluminis drenažas: veikia po žeme, surinkdamas ir nuvesdamas gruntinį vandenį.
- Kombinuotasis drenažas: derina paviršinius ir giluminius elementus, formuodamas išsamų vandens valdymo sprendimą.
Apsilankius pas ekspertus galite sulaukti pasiūlymo ne tik įsirengti drenažo sistemą, bet ir įsirengti pamatų izoliaciją, atnaujinti lietaus nuotekų sistemą, paviršinio vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą. Visa tai sujungus į vientisą sistemą galima apsisaugoti nuo vandens pavojų ilgam laikui.
Drenažo įrengimo technologija
Drenažo įrengimas - tai kompleksinis procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įgūdžių. Tinkamai parinktos medžiagos ir kokybiškai atliekami darbai gali užtikrinti teigiamus pokyčius bei ilgalaikius rezultatus.Pagrindiniai drenažo įrengimo etapai:
- Sklypo geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai.
- Drenažo sistemos projektavimas.
- Tranšėjų kasimas.
- Drenažo vamzdžių klojimas.
- Filtruojančių medžiagų užpylimas.
- Vandens surinkimo šulinių įrengimas.
- Sistemos užpildymas ir sutankinimas.
Tranšėjinis vamzdinis drenažas
Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas.Prieš pradedant kasinėjimo darbus, būtina vėliavėlėmis ar kitomis matomomis priemonėmis pasižymėti į namą einančius inžinerinius tinklus ir ten kasinėjimo darbus atlikti ypač atsargiai. Geriausia šiuos darbus pradėti esant sausesniems orams. Pagal projektą aplink pastatą, laikantis numatytų atstumų tiek nuo pastatų, tiek viena nuo kitos iškasamos tranšėjos.
Vienas svarbiausių sistemos įrengimo kriterijų yra tinkamai parinkti drenažo gylį. Dažniausiai kasama bent iki pamato apačios, tada dažniausiai kasama dar bent 0,3 m giliau žemiausio grindų lygio smėliniuose gruntuose, molio gruntuose šis gylis prasideda nuo 0,6 m. Tuo atveju, jeigu gruntas sluoksniuotas (smėlis-molis), drenažas įrengiamas laidesniame vandeniui sluoksnyje. Nereikėtų užmiršti ir įšalo lygio - drenos turi būti išdėstytos žemiau jo (~ 1-1,2 m).
Apie pastatus dažniausiai įrengiamas žiedinis drenažas. Žiedinio drenažo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atstumus tarp drenažo sistemos vamzdžių - sausintuvų arba kitaip drenų. Atstumai tarp drenų priklauso nuo grunto.
Iškasus tranšėjas, jų dugne supilama apie 15 cm žvyro pasluoksnis. Ant jo bus klojamos drenos. Renkantis drenažo vamzdžių skersmenį, atsižvelgiama į tai, kiek vandens pateks į vamzdyną vandeningiausiu metų laiku - pavasarį ir/ar rudenį.
Vienas esminių aspektų yra vamzdyną sukloti su nuolydžiu - kitaip vanduo tinkamai netekės. Šis nuolydis paprastai nebūna didelis. Perforuoti drenų vamzdžiai vandenį nukreipia rinktuvams (kolektoriams). Anksčiau drenažo vamzdžiai būdavo keramikiniai, dabar drenažo vamzdžiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, tačiau šiandien patogiausi ir populiariausi yra PVC vamzdžiai.
Pigiausias drenažinių vamzdžių pasirinkimas yra paprasti gofruoti porėti vamzdžiai. Vamzdžiai gali būti apvynioti kokoso pluoštu ar geotekstile - šis sluoksnis taip pat atlieka filtravimo funkcijas, kadangi sutekantis vanduo gali prinešti nuosėdų ir vamzdynas gali užsikimšti.
Kai kuriose sistemos vietose pagal projektą drenos sujungiamos su kontroliniais šuliniais. Jie yra skirti apžiūrėti ir valyti drenas, jei to prireikia sistemą eksploatuojant. Šiais laikais jie gali būti iš PVC ir gelžbetonio. Paprastam kiemui dažniausiai užtenka PVC šulinių. Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype.
Sujungus vamzdžius, sistema užberiama užpildu - jis filtruos vamzdynus užkemšančias smėlio daleles (procesas moksliškai vadinamas sufozija, grunto išplovimu), todėl ir drenos lėčiau užsikimš ir ilgiau tarnaus. Tam gali būti naudojamas žvyras, smėlis, skalda, žvirgždas - labai svarbu, kad šis sluoksnis būtų laidus vandeniui. Kartais siekiant, kad gruntas nepersimaišytų, iš viršaus klojama geotekstilė.
Drenažas molyje
Drenažas molyje yra vienas sudėtingiausių inžinerinių iššūkių, reikalaujantis specialių technologijų ir kruopštaus projektavimo. Molio dirvožemio charakteristikos lemia drenažo sistemos sudėtingumą.Pirmiausia, reikalingi papildomi filtruojantys sluoksniai - smėlio, žvyro ar specialių sintetinių medžiagų, kurie formuoja vandens praėjimą link drenažo vamzdžių. Šie sluoksniai turi būti kruopščiai suprojektuoti, kad nesusimažintų natūralios filtracijos procesai.
Antras svarbus aspektas - vamzdžių išdėstymas turi būti tankesnis nei standartinėse sąlygose. Molyje drenažo vamzdžiai klojami kas 8-15 metrų, palyginti su įprastais 20-30 metrų intervalais. Šis sprendimas užtikrina, kad vandens surinkimo zona bus pakankama molingo dirvožemio sąlygomis.
Trečias technologinis sprendimas - papildomos vandens surinkimo sistemos. Molyje dažnai įrengiami paviršiniai vandens surinkimo elementai, kurie operatyviai surenka lietaus vandenį ir neleidžia jam prasiskverbti į molingo dirvožemio sluoksnius.
Ketvirtasis aspektas - sistemos priežiūros intensyvumas. Drenažas molyje reikalauja dažnesnės priežiūros, nes molio dalelės gali užkimšti vamzdžių perforacijas.
Lietaus drenažas
Lietaus drenažas yra specializuota sistema, skirta greitam ir efektyviam kritulių surinkimui bei nuvedimui. Lietaus drenažo projektavimas reikalauja išsamaus klimato duomenų analizės.Lietaus drenažo sistemos komponentai formuoja hierarchinę struktūrą. Stogo lietvamzdžiai surenka vandenį nuo pastato stogų ir nukreipia jį į pagrindines surinkimo linijas. Paviršiniai latakai ir vandens surinkimo grotelės formuoja antrąjį lietaus drenažo lygmenį. Šie elementai surenka vandenį nuo grindinio, kelių ir kitų kietų paviršių.
Požeminiai lietaus drenažo vamzdynai transportuoja vandenį nuo surinkimo vietų į galutinį išleidimą. Šie vamzdynai turi būti suprojektuoti atsižvelgiant į maksimalų vandens srautą ir turėti pakankamą pralaidumą.
Kritiškai svarbus lietaus drenažo aspektas yra vandens kokybės valdymas. Paviršinis lietaus vanduo dažnai būna užterštas naftos produktais, druska, organiniais junginiais.
Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį. Šulinyje įrengiamas atbulinis vožtuvas, neleidžiantis vandens pertekliui grįžti vamzdžiais atgal į paviršių.
Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.
Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.
Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę: 0,9-1,8 m pločio ir 1,8 m gylio. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.
Drenažo projektavimas
Drenažo projektavimas yra sudėtingas procesas, kuris apima keletą svarbių etapų:- Tyrimo ir analizės etapas: žemės sąlygų, paviršinio ir požeminio vandens lygio tyrimas.
- Projektavimas: projekto kūrimas atsižvelgiant į esamas žemės sąlygas ir reikalavimus.
- Leidimų gavimas: leidimų ir patvirtinimų gavimas iš vietos valdžios institucijų.
- Drenažo sistemos įrengimas: žemės kasimo darbai, drenažo vamzdžių montavimas, bei reikalingos įrangos įdiegimas.
- Drenažo sistemos testavimas: testavimas, siekiant įsitikinti, kad sistema veikia tinkamai ir efektyviai.
- Projektavimo dokumentacija ir perdavimas: projektavimo plano ir drenažo sistemos įrengimo detalių aprašymas.
Drenažo priežiūra
Svarbu periodiškai tikrinti drenažo sistemą ir valyti šulinius nuo susikaupusių nuosėdų. Taip pat reikia užtikrinti, kad drenažo vamzdžiai nebūtų užsikimšę šaknimis ar kitomis kliūtimis.Drenažo įrengimo kainos
Sklypo drenažo įrengimo kaina visada priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl universalaus skaičiaus nėra. Galutinę sąmatą lemia drenažo tipas, grunto savybės, reljefas, pasirinktas vandens išleidimo sprendimas ir darbų sudėtingumas. Kainos: nuo 10-25 €/m (vid.).Drenažo tipas ir vidutinė kaina (€/m):
| Drenažo tipas | Vidutinė kaina (€/m) |
|---|---|
| Giluminis drenažas | 20-40 |
| Paviršinis drenažas | 15+ |
Apibendrinant galima teigti, kad drenažo įrengimo kaina labiausiai priklauso nuo sklypo sąlygų ir pasirinkto sprendimo sudėtingumo.