Dovanojimas yra viena iš civilinių sutarčių, kurios pagrindu vienas asmuo neatlygintinai perleidžia turtą kitam asmeniui. Tačiau, ar visada dovana yra neatšaukiama? Ar esant tam tikroms aplinkybėms, dovanotas turtas gali būti grąžintas buvusiam savininkui?
Šiame straipsnyje aptarsime dovanoto žemės sklypo grąžinimo buvusiam dovanojusiąjam galimybes, remiantis Lietuvos teismų praktika ir teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), dovanojimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jei dovanojamas nekilnojamasis turtas. Tačiau, net ir esant tinkamai sudarytai sutarčiai, įstatymai numato galimybę ją atšaukti tam tikrais atvejais.
Vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Vadovaujantis CK 3.70 str. 4 d., jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, kurių vertė viršija dešimt minimalių mėnesinių algų, taip pat pinigus.
Taigi, nors dovanojimas iš esmės yra neatlygintinis sandoris, tam tikros aplinkybės gali lemti dovanos grąžinimą. Teismų praktika šiuo klausimu yra įvairi ir kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, įrodymus ir taikomus teisės aktus.
Apibendrinant, dovanoto žemės sklypo grąžinimas buvusiam dovanojusiąjam yra galimas, tačiau tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir įrodžius šių pagrindų egzistavimą teisme. Svarbu atsiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl prieš imantis bet kokių veiksmų, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu teisininku.
Klausimai ir Atsakymai
Žemiau pateikiami klausimai ir atsakymai, susiję su įvairiais notariniais veiksmais ir paveldėjimo klausimais, kurie gali būti aktualūs sprendžiant su nekilnojamu turtu susijusius klausimus.
- Klausimas: Ar reikia perrašyti testamentą, jei pasikeitė pavardė?
- Atsakymas: Jei pavardė pasikeitė, rekomenduojama perrašyti testamentą, kad nekiltų nesklandumų įgyvendinant palikimą.
- Klausimas: Ar galiu laisvai parduoti bendrabučio kambarį, įsigytą iki santuokos, jei gyvenu užsienyje su šeima?
- Atsakymas: Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad Jūsų parduodamam bendrabučio kambariui nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas. Tačiau galutinė teisinė išvada galėtų būti pateikta tik susipažinus su visais šiam sandoriui reikalingais dokumentais.
- Klausimas: Po mamos mirties, radome nemažą pinigų sumą. Kaip reikėtų tuos pinigus įteisinti?
- Atsakymas: Rekomenduojama kreiptis į notarą arba teisininką dėl konsultacijos, kaip tinkamai įteisinti rastus pinigus, atsižvelgiant į paveldėjimo aplinkybes.
- Klausimas: Ar gali mama ir vaikai išsideklaruoti iš Lietuvos palikdami butą be jame deklaruotų asmenų?
- Atsakymas: Taip, nekilnojamąjį turtą galima pirkti nepilnamečio vaiko vardu. Tokiu atveju turto savininkas bus būtent nepilnametis vaikas.
- Klausimas: Ar gali mama, perrašiusi butą dukrai, baimintis, kad antstoliai atims butą dėl sūnaus skolų?
- Atsakymas: Jei sūnus neturi jokių teisių į butą, antstoliai neturėtų galėti atimti buto dėl sūnaus skolų.
Šie klausimai ir atsakymai iliustruoja, kokie įvairūs klausimai gali kilti dėl nekilnojamojo turto ir paveldėjimo. Visada rekomenduojama kreiptis į specialistus, kad gautumėte individualią konsultaciją ir išspręstumėte konkrečias problemas.
Mokesčiai už Notarinius Veiksmus
Svarbu žinoti, kokie mokesčiai taikomi notariniams veiksmams, susijusiems su nekilnojamojo turto perleidimu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Žemiau pateikiama lentelė, iliustruojanti mokesčius už kai kuriuos notarinius veiksmus:
| Veiksmas | Mokestis |
|---|---|
| Nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimas | 0,45% nuo sumos (ne mažiau kaip 28,96 EUR ir ne daugiau kaip 5 792,40 EUR) |
| Gyventojų pajamų mokestis už dovanotą žemės sklypą (ne iš artimo giminaičio) | 15% nuo žemės sklypo vertės |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie mokesčiai gali keistis, todėl prieš atliekant notarinį veiksmą, būtina pasitikslinti aktualią informaciją pas notarą.
Skandalingi dokumentai iš Šakalienės stalčiaus: prieš premjerę su kariuomene | Kiek kainuoja įtakoti
Ši informacija pateikta tik informaciniais tikslais ir nėra teisinė konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
tags: #dovanoto #zemes #sklypo #grazinimas #buvusiam #dovanotojui