Žemės sklypo planas yra itin svarbus dokumentas, kuriame tiksliai nurodomos žemės teritorijos ribos. Šis terminas dažnai vartojamas kaip sinonimas detaliajam sklypo planui. Tai išsamus sprendimų, susijusių su konkrečiu žemės plotu, projektas, apimantis pastatus, inžinerinius tinklus, servitutinius kelius ir kitus svarbius elementus.
Šie dokumentai yra nepaprastai svarbūs, kai reikia atlikti sklypo formavimą, atidalijimą, planuojant teritoriją ar ją vystant. Detalusis planavimas vėl tapo itin aktualus.
Šiame straipsnyje aptarsime:
- Detalaus sklypo plano reikalavimus Lietuvoje.
- Planavimo tikslus ir procedūras.
- Svarbius aspektus, susijusius su detaliojo plano rengimu, koregavimu ir keitimu.
Bendrai apžvelgsime tipines procedūras, apimančias tiek naujo detaliojo plano rengimą, tiek esamo koregavimą (bendra tvarka) bei keitimą.
Kada reikalingas detalus žemės sklypo planas?
Žemės sklypo preliminarus planas reikalingas įvairiais atvejais, pavyzdžiui:
- Padalinant sklypą į kelias dalis.
- Keičiant žemės sklypo paskirtį.
- Planuojant statybas.
- Atidalijant sklypą iš bendrosios nuosavybės.
Sklypo Padalijimas
Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus arba atidalijama iš bendrosios nuosavybės. Pavyzdžiui, norint padalinti 28 arų gyvenamosios paskirties sklypą Kretingos mieste, užstatytą 2 statiniais, reikės kreiptis į matininkus dėl geodezinių matavimų ir sklypo padalinimo projekto parengimo.
Jei norite padalinti žemės sklypą į kelias dalis, pavyzdžiui, norint užrašyti sklypo dalis vaikams ar parduoti dalį sklypo, jums reikės atlikti šiuos veiksmus:
- Geodeziniai matavimai: Reikia atlikti sklypo geodezinius matavimus.
- Sklypo padalinimas: Padalinti sklypą į dvi ar daugiau dalių.
- Dokumentų tvarkymas: Sutvarkyti visus reikiamus dokumentus.
Žemės Paskirties Keitimas
Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei numatyta dokumentuose. Dažniausiai pasitaikantis pavyzdys - žemės ūkio sklypo paskirties keitimas į namų valdą. Prieš perkant sklypą, būtina pasidomėti jo paskirtimi.
Norint pakeisti žemės paskirtį, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę ir užpildyti prašymą dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.
Taip pat reikės pateikti šiuos dokumentus:
- Žemės sklypo nuosavybės dokumentus.
- Žemės sklypo ribų planą (kadastrinius matavimus).
- Pastatų nuosavybės dokumentus (jei yra).
- Įgaliojimą (jei atstovaujate kitą asmenį).
Pateikus dokumentus, savivaldybė nagrinės situaciją iki 20 darbo dienų ir išduos leidimą keisti paskirtį. Gavus leidimą, jį reikia pateikti Registrų centrui.
Kadastriniai ir Geodeziniai Matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tai tikslieji žemės matavimai, kurių metu specializuota CAD programine įranga nubraižomas tikslus žemės sklypo planas. Šiame plane pateikiama informacija apie sklypo naudmenas, pastatus, statinius ir kitą. Kadastrinių matavimų metu nustatomos ir plane atvaizduojamos tikslios sklypo ribų posūkių koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje.
Geodeziniai matavimai - tai visi tikslieji matavimai, kuriuose naudojami ypatingai tikslūs geodeziniai prietaisai. Kadastriniai matavimai iš esmės yra geodeziniai matavimai.
Esminis skirtumas tarp šių matavimų yra sklypo ribų nustatymo tikslumas. Vykdant kadastrinius matavimus, nustatytos sklypo ribos vietovėje ir plane skiriasi nežymiai, o tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.
Jei sklypo matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje, būtina matininko pagalba tikslinant planines ir faktines sklypo ribas vietovėje, o kai kuriais atvejais - atlikti naujus kadastrinius matavimus pagal LKS 94 sistemą.
Kada privalomi geodeziniai matavimai?
Geodeziniai matavimai privalomi šiais atvejais:
- Formuojant valstybinės žemės sklypus.
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti pastatai.
Servitutai
Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantįjį daiktą), kuri suteikia galimybę naudotis tuo daiktu (viešpataujančiuoju daiktu) tam tikru būdu. Viešpataujantis servitutas suteikia teises naudotis tarnaujančiuoju daiktu.
Pavyzdžiui, jei norimo pirkti sklypo dokumentuose minimas viešpataujantis servitutas, tai reiškia, kad šalia sklypo esantis servitutinis kelias yra priskirtas prie sklypo.
Topografinis Planas (Toponuotrauka)
Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.
Topografinis planas - tai nedidelis vietovės sklypo grafinis vaizdas, stambaus mastelio (1:500-1:5000) brėžinys, sudarytas neatsižvelgiant į žemės sferiškumą. Topografiniuose planuose atvaizduojama žemės paviršiaus situacija, esantys inžineriniai tinklai, žemės naudmenos ir žemės paviršiaus aukščiai.
Teisinis reguliavimas
2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, įstatymu nustatomos dvi teritorijų planavimo dokumentų rūšys. Jos keičia iki įstatymo įsigaliojimo rengtų teritorijų planavimo dokumentų rūšis (bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai). Taip pat įstatymu numatyta, kad detalieji planai nebėra rengiami neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu, detalusis planas rengiamas ne mažesnei nei kvartalo teritorijai. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį.
Kada detalusis planas turi būti keičiamas?
Kai numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame detaliajame plane pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą.
Kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.
Detaliojo plano koregavimo procedūra
Jei yra galiojantis detalusis planas, visų pirma būtina nustatyti ar jis turi būti koreguojamas, ar keičiamas. Detalusis planas turi būti keičiamas, kai numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame detaliajame plane pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą.
Detaliojo plano koregavimo procedūra paprastai pradedama teikiant prašymą savivaldybei. Detaliojo plano iniciatyvos teisę turi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Planavimo iniciatoriaus pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo nurodomi planavimo tikslai, planuojamos teritorijos vieta, preliminarus plotas, pridedama siūlomos planuoti teritorijos schema. Papildomus reikalavimus prašymui, jo formai ar priedams paprastai nustato kiekviena savivaldybė.
Detaliojo plano organizatorius (savivaldybė) sprendimą tenkinti prašymą ar pateikti argumentuotą atmetimą turi per 10 darbo dienų. Atsakingas savivaldybės atstovas priėmęs sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo ir planavimo tikslų teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu, per 5 darbo dienas raštu apie tai praneša planavimo iniciatoriui, pateikdamas inicijavimo sutarties projektą ir nurodydamas šios sutarties pasirašymo vietą ir laiką.
Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui. Šios sutarties esmė - planavimo organizatorius leidžia planavimo iniciatoriui rengti detaliojo plano korektūrą. Pasirašyta sutartis turi būti skelbiama savivaldybės interneto tinklapyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).
Pasirašius inicijavimo sutartį ir ją įkėlus į TPDRIS, detaliojo planavimo iniciatoriui, ar jo pasirinktam rengėjui suteikiamos teisės prisijungti prie šios sistemos. Inicijavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 7 metus.
Planavimo iniciatorius ar jo paskirtas rengėjas naudodamasis TPDRIS gali pateikti prašymą planavimo sąlygoms gauti. Jos turi būti išduodamos per 10 darbo dienų. Labai svarbu tinkamai išsiaiškinti, kurių institucijų planavimo sąlygos bus reikalingos. Pavyzdžiui, atliekant planavimo procedūras Kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, būtina užsakyti Kultūros paveldo departamento planavimo sąlygas.
Gali atsitikti taip, kad neturint visų būtinų sąlygų ir neatlikus derinimo darbų su jas išdavusiomis institucijomis, visas procesas gali užstrigti jau pačioje pabaigoje, tikrinant detaliojo plano sprendinius VTPSI. Svarbu, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, pavyzdžiui, savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Neretas atvejis kai koreguojamas patvirtintas detalusis planas leidžia daugiau nei vėliau patvirtintas bendrasis planas.
Parengus detaliojo plano sprendinius jie teikiami savivaldybės vyriausiojo architekto peržiūrai. Detaliojo plano derinimas prieš viešinimą dėl kažkokių priežasčių vykdomas ne TPDRIS. Taigi, prašymas teikiamas bendra tvarka savivaldybei. Prašymo įvykdymo terminas - 20 darbo dienų.
Nereta praktika, kai savivaldybė teikia vis naujas pastabas jau atsakius į senas, kartais nesiremiant nei planavimo sąlygomis, nei planavimo darbų programa ar kitais dokumentais.
Apie parengtus detaliojo plano sprendinius, galimybes su jais susipažinti, pasiūlymų teikimo tvarką, viešo susirinkimo datą ir kitą teisės aktuose numatytą informaciją turi būti pranešama seniūnijos, kurios teritorijoje rengiamas teritorijų planavimo dokumentas skelbimų lentoje, savivaldybės tinklapyje ir TPDRIS sistemoje. Visuomenės supažindinimui su detaliojo plano sprendiniais turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų, iš jų ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai detaliojo plano ekspozicijai.
Įvykdžius visas aukščiau aprašytas viešinimo procedūras, skelbimuose nustatyta data rengiamas viešas svarstymas, kurio metu visuomenei pristatomi detaliojo plano sprendiniai, taip pat atsakoma į kylančius klausimus. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo registruoja dalyvius ar jų įgaliotus asmenis, teikiamus pasiūlymus ir sudaro dalyvių sąrašą. Sąrašą pasirašo planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo. viešam svarstymui ar baigiamajam susirinkimui pirmininkauja planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo. Susirinkimo protokolas turi būti surašytas per 3 darbo dienas nuo viešo svarstymo dienos.
Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar TPDRIS per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos (pasiūlymus galima teikti ir žodžiu), išskyrus pakartotinį viešą svarstymą. Atsakymo į visuomenės atstovų pasiūlymus terminas nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nereglamentuotas.
Detaliojo plano korektūros byla su visuomenės dalyvavimo ataskaita keliama į TPDRIS derinimui. Detalųjį planą derina Teritorijų planavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės atstovų, planavimo sąlygas išdavusių ir kitų Teritorijų planavimo įstatyme nurodytų institucijų. Derinimo terminas - 10 darbo dienų nuo prašymo derinti pateikimo dienos. Jeigu detaliajam planui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai.
Atlikus detaliojo plano sprendinių derinimo procedūras, per TPDRIS teikiamas prašymas šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimui valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Jeigu detaliojo plano patikrinimo aktas per numatytą terminą nepateikiamas planavimo organizatoriui ir nenurodomos nepritarimo detaliajam planui priežastys, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam detaliajam planui.
Detalusis planas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi VTPSI patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir VTPSI pritaria detaliojo plano teikimui tvirtinti. Prašymas tvirtinti detalųjį planą teikiamas per TPDRIS sistemą.
Teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Detalusis planas TPDR turi būti užregistruotas per 9 darbo dienas. Priešingu atveju centrinė registro tvarkymo įstaiga arba registro tvarkymo įstaiga sustabdo registravimo procedūrą ir per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo apie tai raštu informuoja duomenų teikėją, nurodydama netikslumus ir reikalaudama juos ištaisyti.
Detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo TPDR, jeigu sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros.
Inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai.
Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu.
Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama.
Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos.
Kaip suprasti detalųjį planą?
Deja, vieno atsakymo čia nėra, nes skirtingi detalieji planai tuos pačius dalykus žymi skirtingai. Žymėjimų (spalvų, užbrūkšniavimų, lentelių, užrašų) reikšmės, naudojamos būtent tame plane, paprastai būna parašytos ant paties plano (šone, kampe ar atskirame lape). Tačiau tos reikšmės nurodytos terminais, kurie taip pat ne visiems suprantami. Detaliojo plano galiojimo ribos - iki čia galioja detalusis planas. Gatvių raudonosios linijos - gatvių ribos. Jomis apribojama ne tik važiuojamoji dalis, bet ir šaligatviai, lietaus latakai ir kita, kas būtina gatvei funkcionuoti. Užrašai “4A+m” ir panašūs nurodo, kiek maksimaliai aukštų pastatas ten gali stovėti.
Skaičiukai ties kampais nurodo, kelintas tai kampas. Detaliojo plano pakraštyje šie kampai priskiriami koordinatėms - jas žinodamas gali tiksliai rasti, kur kuri vieta. Detaliojo plano spalvos dažniausiai reiškia būdus, kuriais reikia naudoti taip nuspalvintas sklypo dalis. Konkreti kiekvienos spalvos reikšmė paaiškinta šone. Jei parašyta “Gyvenamosios teritorijos”, toje zonoje gali būti statomi gyvenamieji namai, jei “Komercinės paskirties teritorija” - komerciniai pastatai ir pan.
Dalis sklypo žemės detaliajame plane būna užbraižyta linijomis. Užstatyti galimą plotą. Servitutus. Šiomis teritorijomis sklypo savininkas privalės leisti naudotis savo sklypu tam tikriems kitiems asmenims. Pavyzdžiui, galbūt ten po žeme driekiasi vamzdis, kurį naudos dujų tinklai, arba pro ten į savo sklypą važiuoja gretimo sklypo savininkas.
Aptariamame plane leidžiamas užstatymas dar skirstomas į tik požeminį (pvz. Ant kiekvieno detaliojo plano sklypo paprastai būna nubraižyta lentelė, kurioje pateikiami esminiai ribojimai. Sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, žymimas raidėmis ir skaičiais (pvz. Užstatymo tankis - maksimalus procentas sklypo, kurį galima užstatyti pastatais. Tarkime, jei 33% - galima užstatyti trečdalį sklypo. Atkreiptinas dėmesys, kad plane subrūkšniuotas užstatyti galimas plotas gali būti didesnis nei užstatymo tankis. Užstatymo intensyvumas - viso būsimų pastatų ploto maksimalus santykis. Nuo užstatymo tankio skiriasi tuo, kad čia skaičiuojamas visų pastato aukštų plotas. Todėl, tarkime, jei užstatymo intensyvumas yra 2.0, tai reiškia, kad pastatų plotas gali būti daugiausiai dvigubai didesnis už sklypo plotą. Jeigu šio sklypo užstatymo tankis yra 50%, o aukščio ribojimų nėra, vadinasi, statytojas gali pasirinkti ar statyti 4 aukštų namą užstatydamas 50% sklypo, ar statyti 8 aukštų namą užstatydamas 25%, ar dar kaip nors. Aukštingumas. Kelių aukštų - arba metrų - aukščio namas gali stovėti (nuo žemės iki stogo).
Užstatymo tipas, žymimas trumpiniais. Jis nurodo, kaip sklype turi išsidėstyti pastatai. Aptariamame plane “Per.” reiškia “Perimetrinis”: pastatai statomi sklypo šonuose, o viduje paliekamas kiemas.
Orientacinės kadastrinių matavimų kainos
Kadastrinių matavimų kainą lemia sklypo plotas, jame esančios naudmenos ir užstatymas. Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų. Nors minėti veiksniai turi įtakos kainai, didžiausią reikšmę turi individualus objekto įvertinimas.
Žemiau pateikiama orientacinė kadastrinių matavimų kainų lentelė:
| Sklypo Paskirtis | Kaina (EUR) |
|---|---|
| Žemės ūkio | Nuo 300 |
| Namų valda | Nuo 450 |
| Miškų ūkio | Nuo 500 |
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kaimynas turi teisę daryti geodezinius matavimus be mano sutikimo?
Taip, kaimynas turi teisę daryti geodezinius (kadastrinius) matavimus nepranešęs kitam kaimynui ir be jo sutikimo, su kuriuo ribosis būsimasis sklypas.
Ar gali sodo kaimynai susitarti keisti sklypo ribas, kai atliekami matavimai?
Taip, sodo kaimynai gali susitarti keisti sklypo ribas, kai atliekami matavimai.
Ką daryti, jei kaimynas užsisakė kadastrinius matavimus ir bando pasididinti savo sklypą mano sąskaita?
Jei kaimynas bando pasididinti savo sklypą jūsų sąskaita, turėtumėte pateikti pretenzijas matininkams ir kreiptis į žemėtvarkos skyrių.
Ar perkant namą reikia daryti naują geodezinių kadastrinių matavimų planą?
Jei sklypo ribos nustatytos seniai ir planai netinka Registrų centrui, reikia atlikti naujus geodezinius matavimus.
Ar galiu parduoti savo žemės dalį, jei esu bendrasavininkis?
Taip, galite parduoti savo žemės dalį, net jei esate bendrasavininkis, tačiau pirmiausia turite pasiūlyti ją pirkti kitiems bendrasavininkiams. Jei jie atsisako, galite parduoti savo dalį tretiesiems asmenims.