Teismingumas pagal skolininko turto buvimo vietą

Kasmet iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes išvyksta nemažai Lietuvos piliečių ieškodami geresnio gyvenimo ar uždarbio. Tačiau dažnai pasitaiko, kad išvykę piliečiai palieka ir daug skolų Lietuvos kreditoriams. Tokiu atveju kreditoriai priversti ieškoti priemonių savo skoloms atgauti.

Pagrindiniai šiuo metu galiojantys teisiniai mechanizmai tokių skolų išieškojimui yra:

• ES reglamentas, nustatantis naujas banko sąskaitų blokavimo procedūras Europos Sąjungoje,
• Europos mokėjimo įsakymas
• Europos vykdomasis raštas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 29 str. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Visgi ieškovui atsakovo gyvenamoji vieta ne visada gali būti žinoma, todėl tokiu atveju būtina taikyti įstatyme įtvirtintą alternatyvųjį teismingumą, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą.

Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 str. 2 d.).

Paminėtina ir tai, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.).

Pastaroji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) taisyklė yra svarbi, kadangi suponuoja skolininko atsakomybės neišvengiamumą kreditoriui. Tokiu atveju, skolininkui nepranešus apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jam teks visų su gyvenamosios vietos pasikeitimu susijusių kylančių neigiamų padarinių rizika, t. y. skolininkas negalės atsikirsti, kad negavo kokių nors dokumentų ar nežinojo apie skolų sumas ir pan.

Be to, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, o atsakovui geruoju nevykdant teismo sprendimo, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 str. 1 d.). Gavęs vykdomąjį raštą, ieškovas gali kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos antstolį dėl vykdomojo dokumento įvykdymo (CPK 650 str.

Taigi, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, skolininkas neturėtų išvengti atsakomybės už savo piniginių prievolių nevykdymą. Tačiau kaip įvykdyti, tarkime, kad ir palankų teismo sprendimą ieškovui, jei atsakovas jau yra išvykęs į kitą ES valstybę, o jokio turto Lietuvoje neturi?

Europinio sąskaitos blokavimo įsakymas (ESBĮ)

Nuo 2017-01-18 įsigaliojo 2014-05-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau - europinio sąskaitos blokavimo įsakymas (ESBĮ).

ESBĮ vienos ES šalies teismui sudaroma galimybė areštuoti lėšas skolininko banko sąskaitoje kitoje ES šalyje. Pabrėžtina, kad kol nėra paskelbtas teismo sprendimas, prieš išduodamas ESBĮ, teismas turi pareikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją sumai, kurios pakaktų užkirsti kelią piktnaudžiavimui reglamente numatyta procedūra ir užtikrinti žalos, skolininko patiriamos dėl įsakymo, atlyginimą tokia apimtimi, kokia kreditorius yra atsakingas už tokią žalą, išskyrus jei teismas pripažįsta, jog tokia procedūra netikslinga (ESBĮ 12 str. 1 d.).

Tačiau teismas net ir po priimto teismo sprendimo arba išduoto autentiško dokumento (teismo vykdomojo rašto) gali reikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją, jeigu mano, kad konkretaus atvejo aplinkybėmis tai yra būtina ir tikslinga (ESBĮ 12 str. Prie prašymo pridedami visi reikšmingi patvirtinamieji dokumentai, ir, kai kreditoriui jau yra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas - teismo sprendimo, taikos sutarties arba autentiško dokumento kopija, atitinkanti būtinas jo autentiškumo nustatymo sąlygas (ESBĮ 8 str.

Jeigu skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitoje ES valstybėje nei valstybėje, kurioje išduotas blokavimo įsakymas, įsakymą išdavęs teismas arba kreditorius, priklausomai nuo to, kam tenka pareiga inicijuoti įteikimą valstybėje, kurioje išduotas blokavimo įsakymas, ne vėliau kaip iki trečios darbo dienos, einančios po dienos, kurią gauta deklaracija, kurioje nurodyta, kad sumos buvo užblokuotos, pabaigos perduoda dokumentus ES valstybės, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta (buveinė), kompetentingai valdžios institucijai.

Taigi Lietuvoje antstoliai galės vykdyti blokavimo įsakymus, nes blokavimo įsakymas vykdomas pagal procedūras, taikomas lygiaverčių nacionalinių įsakymų vykdymui ES valstybėje, kurioje yra blokuotina banko sąskaita (ESBĮ 23 str. Bankas, kuriam adresuotas blokavimo įsakymas, gavęs įsakymą arba, jeigu taip numatyta vykdymo ES valstybės teisėje, gavęs atitinkamą nurodymą įgyvendinti įsakymą, jį įgyvendina nedelsdamas (ESBĮ 24 str. Apibendrinant pažymėtina, kad Lietuvoje kreditoriui susidūrus su skolos išieškojimo sunkumais dėl skolininko išvykimo į kitą ES valstybę, taikant minėtą ESBĮ, išieškojimas galės būti efektyvesnis.

Tačiau net ir pagal ESBĮ išieškoti tam tikras pinigines sumas iš skolininkų gali būti sudėtinga, kadangi skolininkai gali bandyti slėpti savo pajamas. Todėl kreditoriui vertėtų pasvarstyti ir apie kitas teisines priemones išieškoti skolą iš kitoje ES valstybėje gyvenančio skolininko.

Europos mokėjimo įsakymas (EMĮ)

Europos mokėjimo įsakymas (toliau - EMĮ) yra supaprastinta procedūra, taikoma tarpvalstybiniams piniginiams reikalavimams, kurių atsakovas neginčija, ir grindžiama standartinėmis formomis. Jo taikymą reglamentuoja 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau - EMĮP).

Procedūra pradedama nuo A formos, kurią pildant skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) ar sutarties įvykdymo ES valstybės teismui pateikiama visa informacija apie šalis, nurodomas reikalavimo pobūdis ir reikalaujama suma (EMĮP 7 str. 1-2 d.). Teismas, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad forma užpildyta tinkamai, per 30 dienų turi išduoti EMĮ (EMĮP 12 str. 1 d.). Po to teismas privalo įteikti EMĮ atsakovui.

EMĮ atsakovui įteikiamas asmeniškai, paštu ar elektroninėmis priemonėmis, kai atsakovas pasirašo gautą dokumentą ir jį grąžina (EMĮP 13 str.). Minėtas dokumentas gali būti įteikiamas ir kitiems asmenims, kurie gyvena su atsakovu, jo verslo patalpose, įsakymą paliekant atsakovo pašto dėžutėje, jį paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į atsakovo pašto dėžutę įdedant pranešimą, įteikiant paštu be patvirtinimo, jei atsakovo adresas yra valstybėje, kurioje išduotas EMĮ, ar elektroninėmis priemonėmis, kai automatiškai patvirtinamas pristatymas (EMĮP 14 str.

Atsakovas gali arba sumokėti reikalaujamą sumą, arba ją ginčyti. Jis gali per 30 dienų pateikti prieštaravimą dėl EMĮ (EMĮP 16 str. 1-2 d.). Tokiu atveju ieškovas gali pasirinkti vieną iš šių galimybių: arba paprašyti perduoti bylą įprastam civilinių bylų teismui, kad jis bylą nagrinėtų pagal tos šalies nacionalinę teisę, arba paprašyti ją nagrinėti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, arba paprašyti ją nutraukti (EMĮP 17 str.

Jeigu atsakovas nepateikia prieštaravimo, EMĮ automatiškai tampa vykdytinu. EMĮ išduodantis Teismas nedelsdamas paskelbia EMĮ vykdytinu naudodamas EMĮP pateiktą G standartinę formą (EMĮP 18 str.). EMĮ kopija ir prireikus vertimas turi būti nusiųsti valstybės narės, kurioje jis turi būti vykdomas, teisėsaugos institucijoms. Svarbu paminėti, kad EMĮ kitose ES valstybėse pripažįstamas ir vykdomas nereikalaujant vykdytinumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės prieštarauti jo pripažinimui, t. y.

Taigi EMĮ yra greita ir paprasta priemonė atgauti skolas iš Lietuvos skolininkų, kurie yra išvykę į kitas ES valstybes.

Europos vykdomasis raštas (EVR)

Europos vykdomasis raštas (EVR) - tai paprasta procedūra, kuri gali būti taikoma neginčytiniems tarpvalstybiniams reikalavimams. Ši procedūra leidžia vienoje ES valstybėje paskelbtą teismo sprendimą dėl neginčytino reikalavimo lengvai pripažinti ir vykdyti kitoje ES valstybėje.

EVR taikymą reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau - Reglamentas).

Kreditorius dėl EVR išdavimo turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. Naudodamas standartinę formą ir jei įvykdytos Reglamente nurodytos sąlygos, teismas kreditoriui išduoda EVR pažymėjimą.
2. Teismo sprendimo peržiūros išimtiniais atvejais reikalavimo užtikrinimas.

Kreditorius, norėdamas vykdyti teismo sprendimą kitoje ES valstybėje, pateikia kompetentingoms vykdymo institucijoms šiuos dokumentus:

1. Sprendimo, teisminio susitarimo ar autentiško dokumento kopiją (Reglamento 20 str. 2 d.).
2. EVR pažymėjimo kopiją (Reglamento 20 str. 2 d.).
3. Jei reikia, EVR pažymėjimo nuorašą arba vertimą (Reglamento 20 str. 2 d.).

Vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis ES valstybės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais (Reglamento 20 str.

Taigi jei skolininko skola susidarė Lietuvoje, kreditorius gali kreiptis išduoti EVR į atitinkamą Lietuvos teismą.

Tam, kad EVR būtų efektyvi ir veiksminga priemonė skolos išieškojimui, kreditorius turi žinoti, į kurią ES valstybę yra išvykęs skolininkas ir jo tikslią gyvenamąją vietą toje ES valstybėje. Priešingu atveju, gali kilti sunkumų skolininkui įteikiant dokumentus.

Tuo atveju, jei kreditorius žino ar bent numano, kurioje ES valstybėje gali būti skolininkas, kreditorius gali pateikti ES valstybės, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas, gyventojų registrą tvarkančioms institucijoms prašymą dėl skolininko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo įsakymo išdavimo procedūra

Kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo rekomenduojama tuomet, kuomet skolininkas pripažįsta skolą, tik skolos atidavimą vis atideda kitai dienai, t. y. Jūs nuolat bandote susisiekti su skolininku - skambinate, siunčiate laiškus, susitinkate ir raginante grąžinti skolą, tačiau pinigai taip ir nėra grąžinami.

Žingsniai, kuriuos reikia atlikti:

1. Užpildyti standartinę formą. Kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškimas teismui turi būti surašomas griežtai laikantis teisingumo ministro nustatytos standartinės pareiškimo formos. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikiant pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, galima teismo prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - areštą. Prašyti, kad būtų areštuota skolininkui priklausančių piniginių lėšų skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, jeigu sąskaitose pakankamai lėšų nebus rasta - skolininkui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
2. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paprastai pateikiamas apylinkės teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą. Įprasto ieškinio žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose (CPK 80 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur. (CPK 80 str. 1 d.
3. Nereikia pridėti jokių įrodymų apie skolą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiant pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, įstatyme numatyta, kad jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 2 d.), išskyrus įrodymą apie sumokėtą žyminį mokestį.
4. Pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo jeigu jis yra nepagrįstas. Dažniausia teismas atsisako priimti pareiškimą todėl, jog kreditorius prašo teismo priteisti per dideles palūkanas, ar nepagrįstai prašo priteisti patirtas išlaidas rengiant procesinius dokumentus teismui ir pan.
5. Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. Tai reiškia, kad teismas, gavęs kreditoriaus (asmens, kuris skolino) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, formaliai pažiūrės ko prašoma. Teismas nenagrinėja, ar tikrai kreditorius (Jūs, kuris skolinote pinigus) paskolino būtent tokią sumą ir pan. Teismas tik pažiūrės ar neprašote nepagrįstai didelių palūkanų ir pan. ir tuomet teismas priima teismo įsakymą. Kaip minėta, teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
6. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir jeigu kreditorius reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuomet išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Ką reiškia "skolininkas turi pareikšti prieštaravimus"? Tai reiškia, kad skolininkui, gavusiam be kita ko teismo įsakymą, parašius ant lapo "jokių pinigų aš nesiskolinau" ar "nesutinku" ir nusiuntus teismui, tai ir reiškia skolininko prieštaravimai.
7. Teismo įsakymo įsiteisėjimas. Skolininko prieštaravimai. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl tolesnio skolos išieškojimo, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį arba atsisakyti tolesnio bylinėjimosi.

Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, be jau minėtų dokumentų siuntimo į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, turi teismas ir naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Įstatymų leidėjas iš dalies liberalizavo dokumentų įteikimo skolininkui procesą, jį supaprastino. Ir jeigu kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateiks teismui ieškinio, teismas nurodys, kad kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikinamas (CPK 439 str.

Kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 431 str. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Būtina, jog skolininkui teismo siunčiami procesiniai dokumentai būtų įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

tags: #teismingumas #pagal #skolininko #turto #buvimo #vieta