Kyla būsto kainos, mažėja galimybių įsigyti nuosavą, todėl žmonės renkasi nuomą. Daugėjant nuomos sutarčių, daugėja ir ginčų tarp jas sudariusių asmenų. Viena iš sąlygų, dėl kurios ginčai dažni - nuomotojo prašomas užstatas. Dažnai žmonės, prieš pasirašant nuomos sutartį, jos nepaskaito, o dėl to susiduria su problemomis, iš kurių viena - negrąžintas nuomos depozitas.
Straipsnyje aptarsime, kaip teisingai elgtis nuomos sutarties atveju, kokios yra nuomininko ir nuomotojo teisės bei pareigos, o taip pat, ką daryti, jei kyla ginčų dėl depozito grąžinimo.
Į klausimą atsako advokatas Karolis Rugys, partneris iš advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“.
Kas yra depozitas ir kam jis reikalingas?
Visada, prieš pasirašant nuomos sutartį, neskubėkite ir perskaitykite sutartį atidžiai. Depozitas - tam tikra suma, kuri sumokama prieš kraustantis į nuomojamą būstą ir yra grąžinama išsikrausčius, jei būste nėra padaroma jokia materiali žala. Depozitas yra mokamas, nes suteikia nuomotojui saugumą tuo atveju, jei padarysite žalą turtui, nemokėsite nuomos ar nesilaikysite sutarties sąlygų.
Dažniausios priežastys, dėl kurių depozitas gali būti negrąžintas
Visas depozitas arba depozito dalis gali būti negrąžinama dėl dar kelių priežasčių:
- nemokėjote nuomos ir/ar komunalinių mokesčių,
- padarėte nuostolių būste esančiam turtui.
Ankstesnis sutarties nutraukimas
Dažnai pasitaiko atveju, kad žmonės nori išsikraustyti anksčiau, nei baigiasi nuomos sutartis. Tai yra suprantama, nes gyvenime atsitinka įvairiausių situacijų. Tačiau nuomininkas turi suprasti, kad pranešti apie nuomos sutarties nutraukimą, norint išvengti finansinių nuostolių, reikia per tiek laiko kiek yra nurodyta nuomos sutartyje. Jeigu nepaisysite nurodytos sutarties termino, Jūsų depozitas bus traktuojamas kaip nuomotojo patirtų nuostolių kompensacija ir pagal sutarties sąlygas savininkas turės teisę depozito sumą pasilikti sau.
Teisiniai aspektai ir nuomotojo pareigos
Civilinio kodekso 6.576 straipsnis nustato esmines teises ir pareigas, kurios kyla nuomos sutartį sudariusiems asmenims. Tam, kad būtų užtikrintas šių pareigų tinkamas vykdymas, nuomotojas gali nuomotojo paprašyti sumokėti tam tikrą užstato dydį.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal nuomos sutarties sąlygas sulygto dydžio piniginio užstato sumokėjimo paskirtis - užtikrinti būsimų nuomininko įsipareigojimų įvykdymą.
Neretai ginčai ir kyla dėl užstato grąžinimo, t. y. nuomininkas reikalauja jį grąžinti, o nuomininkas nesutinka, nurodo, jog užstatu kompensuojama nuomininko padaryta žala ir pan.
Be pagrindo įgyto turto grąžinimas
Be pagrindo įgyto turto grąžinimo prievolė reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
Pareiškęs tokį reikalavimą teisme, nuomotojas turės įrodyti, jog nuomininkas ne visiškai atsiskaitė su nuomotojui arba turtui yra padaryta konkreti žala ir būtent ta suma turi būti užskaitoma iš užstato lėšų. Tokia žala praktikoje įrodinėjama įvairiai, t. y.
Mokesčių klausimai ir atsakomybė
Prieš atsakant į klausimą dėl mokestinių prievolių ir atsakomybės už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, svarbu identifikuoti asmenis, kurie sudaro nuomos sutartį.
Jeigu gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra sudaroma tarp dviejų fizinių asmenų (fizinis asmuo išnuomoja patalpas fiziniam asmeniui), nuomotojas savo pasirinkimu gali iki kiekvienų metų gegužės pirmos dienos deklaruoti gautas pajamos iš nuomos už praeitus metus ir sumokėti 15 proc.
Bet kuriuo atveju, prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį kyla nuomotojui. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo patalpas išnuomoja juridiniam asmeniui, tai pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kyla juridiniam asmeniui.
Iš pateiktos informacijos, galima spręsti, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų. Tokiu atveju mokestinės prievolės kyla tik nuomotojui. Kai nėra sumokami mokesčiai už iš nuomos gaunama pajamas, atsakomybė dėl tokių veiksmų kyla tik nuomotojui, atitinkamai nuomininkui iš šios sutarties sudarymo nekyla jokios mokestinės prievolės, nėra jokios rizikos ar grėsmės.
Nuomotojui, netinkamai vykdančiam mokestines prievoles, taikoma atsakomybė, numatyta Mokesčių administravimo įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse arba Baudžiamajame kodekse. Paprastai nuomotojui taikoma Mokesčių administravimo įstatyme numatyta sankcija, t.y. mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Taip pat gali būti skaičiuojamai 0,03 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.
| Pažeidimas | Atsakomybė (Nuomotojui) |
|---|---|
| Nesumokėti mokesčiai už pajamas iš nuomos | Trūkstama mokesčio suma + 10-50% bauda nuo sumos |
| Pradelsti mokesčiai | 0,03% delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną |
Kyla klausimų? Domina Jūsų būsto nuomos galimybės ir SaugiNuoma.lt teikiamos garantijos?
Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti advokato Karolio Rugio komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į advokatą Karolį Rugį.