Daugiabučių modernizacija yra vienintelis ilgalaikis sprendimas, siekiant ne tik sustabdyti energijos eikvojimą, bet ir sumažinti augančias šildymo išlaidas. Šiuo metu Lietuvoje aktuali tema yra daugiabučių renovacija.
Daugiabučių renovacija - būsto atnaujinimas jį modernizuojant, siekiant tvaresnių sprendimų. Butų renovacija padeda sumažinti energetikos kaštus, gerina gyvenimo kokybę ir bendrą daugiabučio būklę.
Dažniausiai tai nedideli, 1-2 aukštų, iki 10 butų namai, pasižymintys itin prasta izoliacija ir didelėmis energijos sąnaudomis. Dėl to šiuose pastatuose slypi didžiulis energijos taupymo potencialas.
Skaičiuojama, kad senų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai sausį ir vasarį gali sulaukti dvigubai didesnių sąskaitų nei metų pabaigoje. Tuo tarpu modernizuotų daugiabučių kaimynystėje šie svyravimai bus minimalūs.
Mano 20 žingsnių link tobulos renovacijos
Finansavimo galimybės ir savivaldybės parama
Vienintelis būdas sumažinti sąnaudas - renovacija. Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič atkreipia dėmesį į galimybes, kurias suteikia savivaldybės ir valstybės parama atnaujinant senus pastatus.
„Vilniaus rajono savivaldybė kasmet skiria gyventojams subsidijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik laikina pagalba. Akivaizdu, kad seni daugiabučiai reikalauja pokyčių, o renovacija yra vienintelis būdas ne tik gyventi šilčiau ir patogiau, bet ir realiai sumažinti energijos sąnaudas ir nuostolius. Raginu gyventojus neatidėlioti, kol galioja palankios valstybės paramos sąlygos, o paslaugų kainos yra optimalios. Be to, pasirinkus kvartalinę renovaciją, savivaldybė yra pasirengusi pasirūpinti ne tik projekto, bet ir aplinkos sutvarkymo finansavimu, kas gyventojams nuima nemažą finansinę naštą“, - sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras.
Iki šiol Vilniaus rajone atnaujinti tik 26 iš 798 renovuotinų daugiabučių namų, todėl modernizacijos poreikis išlieka labai didelis. Siekdama paskatinti procesą, savivaldybė 2025 metais finansavo 40 daugiabučių investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų įsigijimą tiems daugiabučiams, kurie dalyvauja atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
Šiuo metu galioja valstybės parama pagal APVA kvietimą daugiabučių modernizavimo projektams, o paraiškas galima teikti iki 2026 m. balandžio 1 d. Pagal programos reikalavimus po renovacijos pastatai turi pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę, o skaičiuojamosios šilumos sąnaudos sumažėti ne mažiau kaip 40 %.
Gyventojai raginami nedelsti ir patvirtinti investicijų planus, kad projektai galėtų būti teikiami paramai ir gauti finansavimą. Programa skirta daugiabučiams, pastatytiems pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (daugiabučiai pastatyti 1994 metais taip pat gali dalyvauti programoje).
Kvartalinės renovacijos galimybės
Nuo 2024 m. spalio 1 d. Vilniaus rajone vykdoma Kvartalinės renovacijos programa. Tai reiškia, kad daugiabučiams pasirinkus atnaujinimą su APVA parama, savivaldybė papildomai prisideda finansuodama ne tik modernizavimo investicijų planų ir projektų rengimą, bet ir kompleksišką kvartalo aplinkos sutvarkymą.
Savivaldybės biudžeto lėšomis įgyvendinami šie infrastruktūros gerinimo darbai: atnaujinami ir įrengiami šaligatviai, asfalto danga, modernizuojamas apšvietimas, sutvarkomi takai, automobilių aikštelės ir privažiavimai, atnaujinami požeminiai inžineriniai tinklai. Taip pat numatyta įrengti arba atnaujinti vaikų žaidimo aikšteles.
Investicijų planų aptarimai su gyventojais
Sausio pabaigoje Pagirių ir Kalvelių seniūnijose surengti dar du susitikimai su gyventojais dėl parengtų daugiabučių atnaujinimo investicijų planų. Pagiriuose planus aptarė Šiltnamio g. 2, 8, 10, 12 ir 18 namų bendruomenės, o Kalveliuose - Sodų g. 18, 28 ir 32 namų gyventojai.
Parengtus investicijų planus pristatė ir į rūpimus klausimus atsakinėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Nemėžio komunalininkas“ atstovai bei investicijų planų rengėjai. Susitikimai organizuoti glaudžiai bendradarbiaujant su Pagirių ir Kalvelių seniūnijomis, kurios pasirūpino gyventojų informavimu bei patalpomis diskusijoms.
Susitikimų metu gyventojams ne tik pristatyta renovacijos nauda ir būtinybė, bet ir aptartas investicijų planas - dokumentas, kuriame nurodyti visi būtini darbai ir jų kainos. Gyventojams pateikti du investicijų plano variantai ir namo vizualizacija, aiškiai parodanti, kaip pastatas atrodytų po renovacijos.
„Džiugu matyti tokį aktyvų daugiabučių gyventojų įsitraukimą į diskusijas dėl savo namų ateities. Tik bendromis savivaldybės, gyventojų, projektų įgyvendinimo administratorių, seniūnijų ir partnerių pastangomis galime pasiekti išties greitų ir kokybiškų daugiabučių modernizavimo rezultatų“, - pabrėžia Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius.
Po investicinio plano tikslinimo, pagal gyventojų pasirinktas renovacijos priemones, jų dar lauks balsavimas, kuriame reikalingas 55 % butų savininkų pritarimas, kad modernizavimo procesas galėtų tęstis.
Tikimės, kad gyventojai pritars atnaujinimui ir balsuos už modernizaciją, nes tai ne tik šilumos taupymas, bet ir protinga, vertę kurianti investicija į saugesnį, patogesnį, estetiškesnį ir vertingesnį būstą, apsaugantį nuo brangių avarinių remontų ateityje.
Gyvenate senos statybos daugiabutyje? Vilniaus r. savivaldybė ragina neatidėlioti pokyčių ir kviečia aktyviai dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje, drąsiai balsuoti už savo namų atnaujinimą bei kartu kurti šiltą, tvarią ir šiuolaikišką gyvenamąją aplinką.
Mitai apie renovaciją kultūros paveldo objektuose
Dalis gyventojų vis dar dvejoja imtis renovacijos, nes mano, kad kultūros paveldo statusą turinčių daugiabučių atnaujinimas užtrunka labai ilgai.
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidingų nuomonių yra ta, kad kultūros paveldo objektuose negalima atlikti jokių pokyčių. Visgi, anot specialistų, šie pastatai gali būti sėkmingai atnaujinami, nors ir reikia laikytis tam tikrų paveldosaugos reikalavimų.
Kaip teigia Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė, renovacijos sprendiniai turi būti parenkami taip, kad būtų išsaugotas kultūros paveldo objekto autentiškumas: pastato vertingosios savybės, architektūrinė visuma ar išvaizda (naudojamos medžiagos, apdaila).
Sprendimus būtina priimti kompleksiškai įvertinus pastato techninę būklę, šilumos nuostolių priežastis, statybinių medžiagų savybes, komforto poreikius, šildymo sistemos tipą, objekto paskirtį, patalpų erdvinius parametrus, langų ir lauko durų būklę, atliktų taikomųjų tyrimų (polichromijos, drėgmės, mūro ir kt.) duomenis bei išorės aplinkos sąlygas.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad nors svarbiasia išsaugoti vertingąsias pastato savybes, tačiau tai nereiškia, kad negalima atlikti būtino remonto ir modernizavimo.
„Leidžiama atnaujinti inžinerines sistemas - tokius elementus kaip vamzdynai, šildymo įranga, sutvarkyti stogą, rūsius ar, saugant fasadą, atlikti šiltinimą iš vidaus. Svarbu, kad visi šie sprendimai būtų iš anksto suderinti su Kultūros paveldo departamentu“, - teigia V. Trakimavičius.
Vis dėlto specialistai akcentuoja - nors šie projektai reikalauja daugiau derinimo etapų, jie tikrai įgyvendinami per racionalų laiką. „Paveldosaugos reikalavimai įveda papildomų žingsnių - būtina atlikti vertingųjų savybių ir polichrominius tyrimus, sudaryti vertingųjų elementų apskaitą, o projektinius sprendinius suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Taip pat gali būti keliami konkretūs reikalavimai dėl fasado šiltinimo būdo, langų ar durų medžiagiškumo, autentiškų detalių atkūrimo. Tačiau tai - ne kliūtis, o neatsiejama proceso dalis, užtikrinanti, kad paveldas bus išsaugotas. Turint patyrusią projektuotojų komandą ir aiškų veiksmų planą, renovacijos eiga vyksta nuosekliai ir dažnu atveju neužtrunka ilgiau nei įprasto daugiabučio atnaujinimas“, - teigia daugiabučių modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas.
Anot jo, renovacijos procesas dažniausiai užsitęsia ne dėl techninių ar teisinių etapų, o dėl gyventojų apsisprendimo. „Laikotarpis nuo projektavimo pradžios iki darbų įgyvendinimo trunka tiek, kiek įprasta tokio pobūdžio projektams. Tačiau kol sprendimas nepriimtas, pastato būklė toliau blogėja - kaupiasi defektai, auga priežiūros kaštai, o sprendimo būtinybė niekur nedingsta. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnės rizikos ir sąnaudos“, - pabrėžia E. Bindokas.
Gyventojai dažnai baiminasi ir to, kad kultūros paveldo daugiabučių renovacija kainuos pernelyg daug - ypač dėl paveldosaugos reikalavimų. Tačiau specialistai pabrėžia, jog išlaidos neturėtų gąsdinti, ypač įvertinus valstybės teikiamą paramą ir ilgalaikę naudą.
„Šiuo metu galiojančios sąlygos - išskirtinai palankios. Kultūros paveldo daugiabučiams netaikomas reikalavimas pasiekti B arba A energinio naudingumo klasę ir ne mažesnius kaip 40 proc. šiluminės energijos sutaupymus, pakanka užtikrinti, kad būtų sutaupyta tik 25 proc. šilumos energijos. Gyventojai taip pat gali pasinaudoti lengvatiniu 20 metų kreditu su fiksuota 3 proc. metine palūkanų norma“, - sako APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas.
Be to, renovacija leidžia vienu metu išspręsti svarbiausias daugiabučio technines problemas - nuo inžinerinių sistemų iki stogo ar fasado būklės. Tai sumažina nuolatinio lėšų rinkimo poreikį smulkiems, bet brangiai kainuojančioms remontams ir padeda užtikrinti ilgalaikį pastato funkcionalumą bei patogias gyvenimo sąlygas.
Pakoregavus šiuo metu galiojančio daugiabučių namų modernizavimo įkainio kvietimo sąlygas, galima teikti paraiškas ir valstybės paramai kultūros paveldo daugiabučių renovacijai. Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos priimamos per Aplinkos projektų valdymo agentūros sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Pagrindiniai mitai apie renovaciją:
- Nieko nebus galima keisti
- Renovacija užtruks per ilgai
- Renovacija bus brangesnė
tags: #delfi #apie #renovacija