Žemės nuoma ir įsigijimas iš valstybės kelia nemažai klausimų ūkininkams. Kritikos sulaukia perteklinis biurokratizmas ir finansinė našta, tenkanti žemdirbiams.
Apie tinkamą valstybinės ir privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos viešinimą kalbėta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovai pristatė esamą situaciją ir atsakė į Seimo narių klausimus.
Valstybinės žemės nuoma: skaičiai ir viešinimas
NŽT yra išnuomojusi 120 037 žemės ūkio paskirties sklypus, kurie sudaro 203 461 ha. Iki 3 ha yra išnuomota 106 941 sklypas, jų plotas - 101 317 ha.
Nuomotinu žemės sklypų sąrašai viešinami žemės informacinėje sistemoje (www.planuojustatau.lt) bei NŽT interneto svetainėje. Taip pat NŽT svetainėje galima rasti informaciją, kaip valstybinę žemę įsigyti, šiuo klausimu Tarnyba konsultuoja atvykus bei telefonu.
Turto vertinimas ir biurokratiniai trukdžiai
Seimo narys Arūnas Dudėnas teiravosi, kaip vyksta turto vertinimas. NŽT atstovė paaiškino, kad jei gavus prašymą įvertinama, jog sklypas tinkamas parduoti, būtent Tarnyba užsako turto vertinimą. Ūkininkai vėliau tą vertinimą turi kompensuoti.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė pasakojo girdinti iš ūkininkų, su kokiomis jie problemomis susiduria ir kur mato trikdžius. Vienas tokių - pažymų Tarnybai užsakymas iš pačios Tarnybos.
KONTERIUKAS IR FIVEMUKAS | EASTERNTONAS DAY 82 !easterntonas !ratukas
Pasak Z. Dargienės, ūkininkai, nuomojantys valstybinę žemę jau ne pirmi metai ir turintys sutartį su NŽT, norint ją įsigyti, vėl prašomi pateikti tą pačią nuomą dar kartą ir įrodyti, kad neviršija 500 ha, nors pati NŽT tai tikrina ir vertina. Ji ragina supaprastinti procesus.
G. Valentaitė teigė atkreipsianti dėmesį, kad nuomos sutarčių nebūtų prašoma, kadangi Tarnybos darbuotojai gali jas rasti dokumentų valdymo sistemoje.
Dėl 500 ha limito, G. Valentaitės teigimu, tai yra įstatyminė nuostata, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmuo gali įsigyti tik tuo atveju, kai yra gautas NŽT sutikimas. Už tokį dokumentą reikia mokėti 11 Eur.
Z. Dargienė teigė girdinti iš ūkininkų ir tai, kad pasimeta jų prašymai, o tai paaiškėja tik užsitęsus procesui. NŽT atstovė teigė, kad tai vargiai įmanoma, nes dokumentai registruojami sistemoje, tačiau prašė apie tokius atvejus ją informuoti.
Informavimo problemos ir ūkininkų lūkesčiai
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis teigė, kad ūkininkams tenka nuolat sekti informaciją dėl nuomos, kada ji bus paskelbiama, nes kitu atveju jį aplenks vadinamieji „sofos ūkininkai“.
Jis piktinosi, kad ūkininkui valstybė daug ką užkrauna, bet pasilieka teisę, jei prireiktų, tą laisvą žemę pasiimti atgal. Ūkininkas pats susimoka už geodezinius, kadastrinius, pažymas ir nuomą.
NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Mikalauskienė teigė, kad jei plotas yra naudojamas laikinai, prieš kiekvieno projekto rengimą, tuo plotu besinaudojantieji yra informuojami ir aktyviai kviečiami.
Žemės naudojimo pagal paskirtį kontrolė
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį į privačios žemės pardavimą ir tai, kaip NŽT įsitikina, ar žemė naudojama pagal paskirtį. Pasak ministro, NŽT tik įsitikina, ar sutartis yra registruota Registrų centre, bet nežiūri, ar žemė iš tiesų dirbama.
Ministras ragino atsižvelgti bent į Nacionalinės mokėjimo agentūros deklaravimo duomenis.
NŽT pavaldumas ir sistemos problemos
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis iškėlė klausimą, ar nebuvo suklysta keičiant NŽT pavaldumą, teigdamas, kad žemėtvarka vis tik turi priklausyti Žemės ūkio ministerijai.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė atsakė, kad sprendimai jau yra priimti, o nuo birželio žemės ūkio paskirties žemė atiduodama savivaldybėms, tad santykiai su NŽT bus kitokie.
Planuojami pakeitimai
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo suvienodintos sąvokos ir terminai, atsisakyta įstatymus dubliuojančių nuostatų, patikslinti teisės aktų pavadinimai, atlikti kiti redakciniai pakeitimai.
Projektu siūloma, kad Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių nuostatos dėl įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų būtų patikslintos pagal aktualios redakcijos Žemės įstatymą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Taip pat atsisakyta valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sutarties formos.
Siūloma, kad nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių nuostatose būtų numatyta, kad jei prašomas išnuomoti žemės sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, valstybinės žemės nuomotojas prašytų už saugomos teritorijos apsaugą atsakingą saugomos teritorijos direkciją nustatyti žemės naudojimo apribojimus. Saugomos teritorijos direkcija žemės naudojimo apribojimus nustatytų per 5 darbo dienas gavusi prašymą.
Nuo 2025 m. asmenys prašymus dėl žemės sklypų pardavimo ar nuomos, su tuo susijusius dokumentus valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui teiktų tik per Žemės informacinę sistemą. Taip pat šioje sistemoje vyktų valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo procesas. Šios Vyriausybės nutarimo nuostatos įsigaliotų 2025 m.
Pagrindiniai Valstybinės Žemės Nuomos Aspektai
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius valstybinės žemės nuomos aspektus Lietuvoje:
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Nuomojamų sklypų skaičius | 120 037 |
| Bendras išnuomotas plotas | 203 461 ha |
| Sklypai iki 3 ha | 106 941 |
| Bendras plotas iki 3 ha | 101 317 ha |
| Informacijos viešinimas | Žemės informacinė sistema (www.planuojustatau.lt) ir NŽT interneto svetainė |
| Prašymų teikimas per Žemės informacinę sistemą | Nuo 2025 m. |