Šiame straipsnyje aptariamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bylos Lietuvoje, įskaitant svarbius teismų sprendimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
Nagrinėjant tokias bylas, teismai atsižvelgia į įvairius faktorius, siekdami užtikrinti geriausius vaiko interesus. Svarbu paminėti, kad vien vaiko buvimas užsienio valstybėje nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. buvo nagrinėjamas ieškovės R. P. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovui H. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą kartu su ja bei priteisti iš atsakovo H. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2020-12-21 iki vaiko pilnametystės, taip pat 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-12-21 iki 2020-12-20.
Štai pavyzdys ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo:
Jurisdikcijos Klausimai Netesėto Vaiko Išvežimo Atveju
Neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tikslu atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo.
Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo valstybei, būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos:
- Vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje.
- Išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų.
Vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ).
Taigi, vien vaiko buvimo užsienio valstybėje faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atitinkamos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.
Taikos Sutartys
Taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 2 d.), atitinka šalių interesus ir poreikius. Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogiško reikalavimo negali (Lietuvos Respublikos CPK 294 str. 2 d., 140 str.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. D. buvo sudaryta taikos sutartis.
Bylinėjimosi Išlaidos
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK nuostatas. Byloje apskaičiuotas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Jei ieškovė atleista nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, likusi žyminio mokesčio dalis priteisiama iš atsakovo (CPK 87 str. 2 d.).
DI, vaiko teisės ir teisinis reglamentavimas. Būsimos naujovės, praktika ir būsimi iššūkiai
Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktika
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Baškys prieš Lietuvą (peticijos Nr. ). Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas ir A.G. yra išsiskyrę, jie turi septynerių metų sūnų. Pareiškėjas gyvena Londone, tuo tarpu A.G. ir jų sūnus - Lietuvoje.
2016 m. teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tačiau A.G. faktiškai nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos, šį faktą pripažino teismai. Šioje byloje pareiškėjas skundžiasi, kad valdžios institucijos nesugebėjo užtikrinti jo teisės bendrauti su sūnumi įgyvendinimo, be to buvo nuspręsta palikti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nepaisant vaiko motinos sudaromų kliūčių pareiškėjui bendrauti su vaiku.
Šis atvejis iliustruoja, kaip svarbu užtikrinti ne tik formalią teisę bendrauti su vaiku, bet ir realią galimybę tą teisę įgyvendinti, įskaitant veiksmingą teismų sprendimų vykdymą.
Svarbiausi aspektai, į kuriuos atsižvelgia teismas
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko interesai | Prioritetinis kriterijus, apimantis vaiko poreikius, saugumą ir gerovę. |
| Tėvų galimybės | Tėvų finansinė padėtis, gyvenimo sąlygos ir gebėjimas užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. |
| Vaiko nuomonė | Atsižvelgiama į vaiko nuomonę, ypač jei jis yra pakankamai brandus ją išreikšti. |
