Atidalijimo iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės Sąlygos Lietuvoje

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra pakankamai sudėtingas procesas. Ar atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra sudėtingas procesas?

UAB “Teisės garantas”, remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, profesinėmis žiniomis ir patirtimi, pateikia savo profesinę nuomonę šiuo klausimu. Šioje išvadoje, kuri yra konsultacinio pobūdžio ir parengta konkrečiai pagal užduotus klausimus, pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Pateikta informacija negalima besąlygiškai vadovautis individualiu atveju konkrečioje byloje. Kiekviena ginčo situacija spręstina individualiai. Pateikta informacija yra tik jos rengėjų nuomonė ir jokiu būdu negali būti laikoma oficialiu dokumentu. Negali būti laikoma oficialiu dokumentu sukeliančiu pareigas ar teises jo gavėjui ar tretiesiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.82 straipsnį “Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad prašymą pateikęs asmuo jau yra įgyvendinęs nuosavybės teises į bendrosios nuosavybės turtą.

Bendrosios Nuosavybės Teisės Įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, nustatantis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, imperatyviai nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu yra kažkokių nesutarimų dėl valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarkos, tai tuo atveju disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka. Kreiptis dėl savo teisių gynimo gali bet kuris iš bendraturčių. Bendraturčiai turi teisę gauti ataskaitą apie turto valdymą iš bet kurio dalinę bendrąja nuosavybę valdančio asmens.

Tačiau nederėtų pamiršti, kad Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.75 straipsnio 1 d. nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinat savo interesus`’, tai pat Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.80 straipsnio 1 d.

Visi tarp bendraturčių, valdančių turtą bendrosios nuosavybės teise, klausimai turi būti aptarti ir sprendžiami tariantis apie bendrų patalpų naudojimo tvarką, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.75 straipsnio 1 d., o tik tada, nepasiekus bendro susitarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne teismo keliu, galima kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 d.).

Visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, kooperuojantis bei aktyviai derinant savo interesus. Taip pat įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę bendrasavininkiai turi laikytis geros moralės. Taip pat turi laikytis bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (LR CK 1.2 ir 1.137 str.) /LAT Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2006-10-13 byla Nr. 3K-3-536/2006 ir 2008-11-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Atidalijimas iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.80 straipsnio nustatantis atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Svarbu suprasti kad 1 dalyje, nurodo kad, kiekvienas bendraturtis gali arba kitaip sakant Bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, tai pat vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

Konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.82 straipsnio 7 d. nustato kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Bendraturčių dalys nuosavybės teisėje nustatomos pagal CK 4.82 straipsnio, skirto daugiabučių namų savininkų bendrajai nuosavybei reglamentuoti, 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą (pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį tokiam turtui priskiriamos namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga) grindžiamos proporcingumo principu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, apskaičiuojant bendrosios nuosavybės dalis po bendro daikto, esančio daugiabučio namo butų savininkų bendrąja nuosavybe (pavyzdžiui - palėpės), pertvarkymo, į bendraturčiui, padidinusiam savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita, priklausančių patalpų naudingąjį plotą neįskaitomas patalpų, išskirtų iš bendro daikto ir perduotų konkrečiam bendraturčiui, plotas, nes būtent dėl tokio išskyrimo ir pasikeičia dalys bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005).

Pagal Civilinio Kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Asmuo atsidalinęs turtą iš bendrosios nuosavybės jau yra įgyvendinęs savo turtines teises ir atsidalinimo būdu iš bendrosios nuosavybės sukūręs asmeninę nuosavybę. Nuo asmeninės nuosavybės teisinio įregistravimo momento jis nebėra bendrosios nuosavybės subjektas. Todėl pakartotinai reiškiant pretenzijas į dalį turto bendrojoje nuosavybėje būtų pažeistos LR CK 1.2 str., 1.137 str., 4.82 str. 1 d., 5 d., 7 d., 4.80 str., 4.75 str.

Asmens sutikimas, atliekant likusių ir nepasidalintų bendro naudojimo patalpų kadastrinius matavimus ar dalių paskaičiavimus, nėra reikalingas. Tai yra dėl to kad kaip buvo minėta pirmame išvadų punkte, asmuo įgyvendinęs savo turtines teises ir bendrosios nuosavybės dalį įregistravęs asmeninės nuosavybės teise, nebėra bendrosios nuosavybės subjektas.

Vieno iš bendraturčių teisė atskirti savo dalį iš bendrosios nuosavybės, net jei tarp bendraturčių egzistuoja nesutarimas dėl atidalijimo fakto, vertintina kaip išeities pozicija, leidžianti konstatuoti, jog bendros valios, kaip esminės sąlygos egzistuoti bendrajai nuosavybei, nebėra.

Teismų Praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija lapkričio 14 d. priėmė nutartį dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nesant atsakovų sutikimo su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas - subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę.

Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad žemės sklypo atidalyti natūra neįmanoma, nes dėl itin mažų atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių nėra galimybės suformuoti atskirų žemėtvarkos taisykles atitinkančių sklypų, užtikrinti viso žemės sklypo naudojimą pagal (komercinę) paskirtį. Kasacinis teismas išaiškino, kad galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra nebuvimas ir sąlygų taikyti išimtinį atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais įgyvendinimas suponuoja prielaidas teismui riboti su tokiu atidalijimo būdu nesutinkančio bendraturčio nuosavybės teisę. Kasacinis teismas atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių paėmimo nevertino kaip esminio jų (savininkų) teisių pažeidimo, atsižvelgdamas, be kitų, į aplinkybes, kad atsakovų sklypo dalys yra itin mažos, jų negalima realiai naudoti pagal žemės sklypo (komercinę) paskirtį, nenustatytas esminis atsakovų interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas leisti jam be atsakovų sutikimo pertvarkyti žemės sklypą pagal parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovas nurodė, jog, atidalijus ginčo žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą projektą, būtų suformuoti du žemės sklypai: vienas žemės sklypas, kurio plotas 0,04 ha, atitektų ieškovui, o kitas žemės sklypas, kurio plotas 0,0635 ha, - atsakovams ir trečiajam asmeniui H. G. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Trečiasis asmuo H. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y.

Atkreiptas dėmesys į tą aspektą, kad CK 4.80 straipsnis tiesiogiai nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis - atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas, pirmiau nurodytame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.).

Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus - po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. y.

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimas pagal jo pasiūlytą variantą prieštarautų teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą, reikalavimams, nes, įgyvendinus pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, atsakovams ir trečiajam asmeniui atitenkančio žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai viršytų didžiausias leistinas normas. Šios teismų išvados paremtos STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo, t. y. įstatymą įgyvendinančio teisės akto, nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamu teisiniu pagrindu, t. y. ne įstatymu, o žemesnės teisinės galios aktu, parėmė išvadas dėl ieškovo teisės atidalyti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ribojimo. Kita vertus, šis teismų procesinių sprendimų motyvavimo trūkumas pats savaime nelemia pačių išvadų ydingumo. Trečiasis asmuo savo kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas užstatymo tankius, įtraukė į užstatymo plotą ir atsakovų savavališkai pastatyto pastato plotą.

UAB Teisės Garantas teikia šias teisines paslaugas : advokato paslaugos, teisinės paslaugos juridiniams asmenims, teisinės paslaugos fiziniams asmenims.

tags: #del #turto #atidalijimo #is #bendrosios #dalines