Daugiabučių Laiptinių Valymo Reikalavimai: Švara, Tvarka ir Saugumas

Kad būtų palaikoma daugiabučių laiptinių švara ir tvarka, jas būtina nuolat valyti ir prižiūrėti. Užsisakius laiptinių valymo paslaugą, suderintu grafiku bus surenkamos ir išvežamos šiukšlės, valomos grindys, sienos, langai, laiptai ir jų turėklai, paviršiai rūsiuose ir kitose patalpose. Specialistai naudoja profesionalią įrangą, įrankius ir efektyvias valymo priemones, darbas atliekamas kokybiškai. Atsižvelgus į konkretaus daugiabučio gyventojų poreikius, galima tartis dėl šiukšlių surinkimo ir išvežimo bei atliekų tvarkymo, žaliųjų erdvių priežiūros, takų, laiptinių ir aikštelių valymo, sniego šalinimo, automobilių stovėjimo aikštelių valymo ir kt.

Lapkričio mėnesį „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau - EKŪ) gyventojams išdalino apklausas. Jų tikslas - išsiaiškinti, kas nuo 2026 metų turėtų valyti daugiabučių laiptines: ar EKŪ, kaip buvo iki šiol, ar naujas paslaugos teikėjas. Iš esmės siekiama sužinoti, ar gyventojai pageidauja, kad ir toliau laiptines valytų EKŪ, ar rinktųsi kitą paslaugos tiekėją. EKŪ suteikia galimybę rinktis vieną iš dviejų valymo periodiškumų: kartą arba du kartus per savaitę. Kaina atitinkamai būtų 0,13 Eur/m² arba 0,23 Eur/m² su PVM. Langų valymo tarifas būtų skaičiuojamas atskirai. Galutiniai rezultatai paaiškės pasibaigus balsavimui. Jei gyventojai palaikys punktą „Vykdyti valymo paslaugas teikiančių įmonių apklausą“, EKŪ pradės ieškoti naujo tiekėjo.

EKŪ valytojų darbo kokybė daugiabučių gyventojams yra viena iš dažniausiai aptarinėjamų temų. Ne vienas skundžiasi, kad nemato dirbančių valytojų. Pasirinkus valymą kartą per savaitę, natūralu, jog tarp valymų švaros lygis gali svyruoti, tačiau bendrovė nuolat stebi procesus ir deda pastangas, kad valytojų darbas būtų kuo kruopštesnis. Vasarą EKŪ atliko planinę valymo kokybės patikrą, po kurios buvo patikslinti reikalavimai, papildomai atlikti langų valymo darbai ir imtasi priemonių užtikrinti aukštesnius paslaugų standartus. Gyventojai kartais mano, kad valytojų darbo krūviai per dideli, tačiau EKŪ sako, kad tokia nuomonė yra klaidinga. Įmonėje yra 13 valytojų etatų, krūviai paskirstyti vienodai.

Vyr. meistrė, atsakinga už aplinkotvarką ir valymą, Snieguolė Kazakevičienė ir daugiabučių namų administravimo vadovė Vilija Leleivienė pabrėžia, kad tvarkingesnei aplinkai būtinas didesnis gyventojų sąmoningumas. Žmonės nepaiso stambiagabaričių atliekų išvežimo grafikų, nors jie iškabinti visose laiptinėse, ir atliekas tempia prie konteinerių. Gyventojų namai būna tvarkingi, o viešos erdvės lieka užgriozdintos - ši problema ypač paaštrėja prieš Kalėdas, kai žmonės daro generalinę tvarką.

Pasitaiko atvejų, kai gyventojai tyčia kenkia valytojoms. Viename daugiabutyje žmogus šlapinasi ir tuštinasi į pašto dėžutę. Dažnai gyventojai purto kilimėlius laiptinėje, skleisdami dulkes ant laiptų ir turėklų, rūko balkonuose ir meta nuorūkas pro langus. Pasak G. Sinkevičienės, kai kuriose šalyse valytojos darbas yra prestižinis, nes valytoja savo darbu kuria aplinką. Elektrėnuose žmonių kultūra auga, tačiau vis dar pasitaiko nuviliančių situacijų. Gyventojai neįvertina sunkaus valytojų darbo, kuris kartais būna pavojingas.

Daugiaaukščių liftais neretai naudojasi narkomanai - tai matyti iš lifto šachtoje randamų švirkštų, kuriuos valytojoms tenka surinkti. EKŪ praneša ir gerą žinią - miesto konteineriai bus atnaujinami. Dalis jų jau nusidėvėję, surūdiję, dangčiai apsilupę. Dažniausiai tokia problema pasitaiko ten, kur konteineriai stovi po medžiais. Kai kurie dangčiai jau nuimti, o konteinerių šachtos dėl saugumo uždengtos mediniais dangčiais. Šiuo metu ieškoma tinkamiausio būdo dangčiams perdažyti. Tikimasi, kad, įsisavinus technologiją, darbai paspartės, per mėnesį bus perdažyti visi konteinerių dangčiai. Jie bus dažomi milteliniu būdu, kuris yra ilgaamžis ir atsparus oro poveikiui. Daugumos konteinerių dangčiuose nebėra apsauginių gumų, saugančių nuo įsipjovimo.

Daiktų Laikymas Bendrosiose Patalpose

Dauguma daugiabučių namų gyventojų dviračius, vaikiškus vežimėlius, roges laiko laiptinėse ar kitose bendrosiose patalpose. Dažnas daugiabutyje gyvenantis žmogus susiduria su daiktų laikymo problema: ne kiekvienas turi sandėliuką ar pakankamai vietos bute, kuriame galėtų tinkamai laikyti dviratį, vaikišką vežimėlį ar kitus didesnius daiktus. Dėl šios priežasties gyventojai asmeninius daiktus ima laikyti bendrosiose daugiabučio namo patalpose: prie įėjimo į daugiabučio laiptinę ar koridoriuose. Pasak G. Stanišausko, neretai pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nusprendžia rūsio bendrosiose patalpose saugoti net baldus ar po remonto likusias statybines medžiagas.

Praėjimuose laikomi daiktai ne tik piktina kaimynus, bet ir kelia riziką gyventojų saugumui, nes užkrauna takus, reikalingus sklandžiai evakuacijai gaisro atveju.

Vertinant, ar kaimynų dviračiai ar kiti daiktai bendrosiose patalpose laikomi tinkamai, reikia įvertinti, ar jie netrukdo žmonėms lengvai praeiti. Bet koks daiktų palikimas, kuris užkrauna praėjimo takus ir trukdo žmonėms saugiai evakuotis, pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus ir tokie daiktai turi būti nedelsiant pašalinti.

Priešgaisrinės Saugos Taisyklės

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Taisyklėse numatyta, kad taip pat draudžiama užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose. Nepaisantiems šių reikalavimų gresia baudos: daugiabučių namų savininkams jos siekia 70 eurų, o už gaisrinės saugą atsakingi asmenys gali būti baudžiami ir iki 600 eurų bauda.

Visgi, didžiausias pavojus slypi ne administracinėse baudose. Gaisro atveju itin svarbi greita gyventojų evakuacija. Remiantis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ketvirtadalis gaisrų Lietuvoje kilo gyvenamosios paskirties namuose, jų metu žuvo 67 gyventojai. Gaisro priežastys - įvairios, tačiau visų jų atveju taisyklės tos pačios: žinoti ir laikytis priešgaisrinių taisyklių. Daugiabutį namą administruojančios įmonės 2 kartus per metus privalo atlikti bendrųjų patalpų apžiūrą ir patikrinti, ar jos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.

Pasak G. Stanišausko, pirmiausia vertėtų problemą aptarti su kaimynais ir drauge rasti sprendimus, kurie leistų tinkamai laikytis saugos reikalavimų. Nepavykus draugiškai susitarti bendruomenėje, į pagalbą galima visuomet pasitelkti daugiabutį namą administruojančią įmonę, kuri fiksuos pažeidimus ir paragins daiktų savininkus juos nedelsiant pašalinti. Pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nesusirenka jiems priklausančių daiktų ir po pažeidimo fiksavimo bei informavimo. Tokiais atvejais administratorius turi pareigą gyventojų sąskaita praėjimus užstatančius daiktus surinkti bei utilizuoti.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į bendrosiose patalpose laikomo turto saugumą. Dviračiai - bene dažniausiai iš gyvenamųjų namų laiptinių dingstantys daiktai. Nors laiptinės paprastai rakinamos, tai retai būna kliūtis vagims. Todėl asmeninių daiktų laikymas visiems prieinamose patalpose kelia ir pačių daiktų saugumo klausimą. Laikantiems daiktus sandėliukuose derėtų atkreipti dėmesį į rūsio patalpose esančią drėgmę ir žemesnę temperatūrą. Čia puikiai išsilaikys konservuotos daržovės ar uogos, tačiau tokie daiktai kaip knygos, drabužiai ar mediniai daiktai ilgainiui ims pelyti. Balkonuose laikomus dviračius ir kitus daiktus siūloma paruošti žiemai: nuvalyti, pilnai nusausinti, sutepti judančias detales, išvaškuoti, taip sukuriant barjerą nuo drėgmės ir korozijos. Galiausiai paruoštus daiktus rekomenduojama uždengti nuo drėgmės apsaugančiu, bet orui pralaidžiu, audeklu.

Būsto Remontas ir Teisiniai Aspektai

Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš atliekant pakeitimus savo bute, pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį į teisinius aspektus, kurie dažnai yra nepastebimi.

Remonto Darbų Planavimas ir Leidimai

Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte. Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika.

Prieš atliekant remonto darbus reikia išsiaiškinti, ar planuojamas remontas bus kapitalinis, ar paprastas, o tai priklauso nuo planuojamų atlikti darbų. Kapitaliniam remontui priskiriami tokie statybos darbai, kuriais pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Kurios sienos bute yra laikančiosios pažymėta statinio projekte, kurį saugo namo bendrijos pirmininkas arba administratorius. Nesant galimybės susipažinti su namo projektu reikėtų kviesti paskirtą namo techninį prižiūrėtoją ar kitą ekspertą, kuris įvertintų ar norima pertvarkyti konstrukcija nėra laikančioji. Tačiau ekspertai sako, kad ir be buto bylos žinoma, jog blokiniame name - visos sienos yra laikančiosios. Kiek laisviau su savo buto sienomis gali elgtis mūrinio daugiabučio gyventojai: šio tipo daugiabučio sienos ne visos laikančiosios.

Norint pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas, privaloma parengti kapitalinio remonto projektą. Jame turi būti įvertinta esamų konstrukcijų būklė, kitose pastato dalyse atlikti konstrukciniai pakeitimai, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui. Projektą turi parengti tos srities specialistas, projektuotojas, ir tik tada jį galima pristatyti savivaldybei kartu su prašymu gauti leidimą kapitaliniam buto remontui. Jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė.

Jau ruošiant planus, tiriant galimą sienos išgriovimo poveikį visam statiniui, reikia gauti ir kaimynų sutikimą dėl planuojamo kapitalinio remonto. Pastatą laikančiosios sienos yra visų to pastato gyventojų nuosavybė. Pastato laikančiosios konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Namo gyventojai, tik susipažinę su už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių kvalifikuotų projektuotojų pasirašytu projektu, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus. Formaliai gyventojų sutikimas, susipažinus su kapitalinio remonto projektu, duodamas gyventojų susirinkime. Dažniausiai taip turi būti daroma, kai namas priklauso bendrijai.

Gavus visus sutikimus, jei reikia, leidimus ir jau turint projektą, kapitalinio remonto darbus turi prižiūrėti atsakingas asmuo. Kad ir pagal projektą, bet netinkamai statybininkų atliekami darbai taip pat gali pridaryti bėdos. Dėl to reikalaujama, kad neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams vadovautų tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo - tik nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas. Jei numatomas remontas yra paprastas (ne kapitalinis), leidimų jam nereikia. Nebūtina gauti ir gyventojų sutikimo dėl busimų remonto darbų. Norint daugiabučiame name pašalinti nelaikančiąją konstrukciją ar jos dalį, perdažyti sienas ar atlikti kitus apdailos darbus buto viduje (statinio paprastasis remontas), nereikalingas nei daugumos gyventojų sutikimas, nei projektas. Tačiau bet kokie statybos darbai turi būti atliekami taip, kad nekeltų pavojaus namo stabilumui (jiems turėtų vadovauti statybos inžinierius), o triukšmas, dulkės ir kiti pašaliniai veiksniai - neigiamo poveikio kitų namo patalpų savininkams.

Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur. Leidimas yra būtinas, kuomet planuojami atlikti daugiabučio namo paprastojo remonto darbai, kuomet yra keičiama pastato išvaizda. Pavyzdžiui - įstiklinami balkonai ar lodžijos, keičiama fasado spalva, fasado elementų keitimas ar naujų įrengimas, esamų angų pastato fasade užtaisymas ir pan.

Kiek daugiau reikia padirbėti tiems, kurie nori atsinaujinti savo buto balkoną. Savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statinio remontui privalomas tais atvejais, jei atliekant remonto darbus keičiama daugiabučio namo išvaizda. Kitaip tariant, jei žmogus nori įstiklinti balkoną, jam reikalingas savivaldybės leidimas. Be to, yra privaloma pateikti ir planuojamų darbų projektą. Norint įstiklinti daugiabučio namo, esančio mieste ar atitinkamoje saugomoje teritorijoje, balkoną, perdažyti kita spalva namo fasado elementus ar kitaip pakeisti statinio išorės išvaizdą, privaloma parengti atitinkamą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad statinio projekto architektūriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, sudarytų darnią, bendrą visumą, o statinys derėtų prie kraštovaizdžio.

Tais atvejais, kuomet yra reikalingas leidimas, atliekamų remonto darbų teisėtumą kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Kuomet atliekant buto remonto darbus leidimas nėra reikalingas, atliekamų remonto darbų teisėtumą kontroliuoja miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius. Jis atlieka statinių naudojimo priežiūrą ir tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo nustatytus statinių naudojimo pagal paskirtį.

Triukšmo Apribojimai

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.

Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai. Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.

Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai. Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas.

Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.

Dažniausiu atveju remonto darbų laikas daugiabutyje yra leidžiamas darbo dienomis nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro, o savaitgali ir švenčių dienomis nuo 9 val. ryto iki 17 val.. Nepaisant šio nustatyto laiko ir skleidžiant bet kokį triukšmą po 19 val.

Nuo 2017 m. pradžios įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintas triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo aprašas, kuriame nustatyta triukšmo, kylančio statybų ar remonto metu, kontrolės bei informacijos savivaldybėms pateikimo tvarka. Nepateikus nustatytos informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.

Informavimas ir kaimynų sutikimas Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.

Jeigu leidimų remontuoti ir nereikia, būtinybė savivaldybę informuoti apie savo planuojamą remontą vis tiek yra. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas Gintaras Leperskas aiškina, kad vilniečiai, planuojantys triukšmą kelsiančius statybos, remonto, montavimo darbus, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.

Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų ben.

Triukšmo Lygio Ribojimai

Higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numatyta, kad nuo 6 val. iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 45 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis, nuo 18 iki 22 val.

Kaupiamosios Lėšos

Vadovaujantis LR teisės aktais, kaupiamos lėšos skiriamos namui atnaujinti pagal privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Jeigu yra avarinė situacija, ją reikia skubiai likviduoti, ir dėl to savininkų klausiti nereikia, tam galima panaudoti kaupiamąsias lėšas atsargai, jeigu tokių yra sukaupta (arba priskaityti visiems savininkams, nurodant, už ką). Jeigu stogo remontas yra reikalingas pagal privalomuosius jo priežiūros reikalavimus...

Pastato atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus reikėtų naudoti kaupiamąsias lėšas, tam jos ir kaupiamos. Be to, kaupiamosios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje.

tags: #del #laiptiniu #valymo #daugiabutyje