Deimantė Staniulienė: Turto Apžvalga ir Verslo Istorija

Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą, kuriame dominuoja verslininkų pavardės. Šiame straipsnyje apžvelgiama Deimantės Staniulienės veikla ir turtas, remiantis viešai prieinamais duomenimis.

Turtingiausių Lietuvos Verslininkų Sąrašas

Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis.

Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis. Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų. Tad, tarkime, gamybos sektoriuje įmonė turėtų būti daugiau pelninga, nes pats sektorius mažiau rizikingas. Plačiau įmonių vertės skaičiavimo metodiką iliustruoja „Achemos“ pavyzdys.

Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuva išsiskiria tuo, kad pirmajame dešimtuke labai daug prekybos verslo atstovų ir kažkaip per mažai gamybos ir pramonės atstovų.

Tyrimą kuravusi J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė palygino pokyčius nuo 2013 metų. Matyti, kad vis dažniau turtingiausiųjų sąraše atsiduria transporto sektoriaus verslininkai. Taip pat matyti ir technologijų įtaka.

Kiti pastebimi pokyčiai Lietuvos turtingiausiųjų sąraše - verslo perdavimas atžaloms ar giminaičiams.

Deimantė Staniulienė ir jos Verslas

Atsižvelgiant į tai, kad Deimantė Staniulienė yra viena iš planavimo iniciatorių, susijusių su žemės sklypo Kleboniškio g. detaliojo plano keitimu Kaune, galima daryti prielaidą apie jos verslo interesus nekilnojamojo turto srityje.

Informuojame apie supaprastinta tvarka parengtą žemės sklypo Kleboniškio g. 8, Kaune (kadastro Nr. 1901/0048:34), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 680 „Dėl žemės sklypo Kleboniškio g. Vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento numeris TPDRIS sistemoje: K-VT-19-18-168.

Planavimo pagrindas: Sprendimas dėl TPD rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Nr.REG64274; 2018-03-12). Planavimo tikslai: Keisti žemės sklypo Kleboniškio g. 8, Kaune, detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m.nrugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 680 „Dėl žemės sklypo Kleboniškio g. 8 detaliojo plano patvirtinimo“, siekiant jį padalinti, pakeisti suplanuotos teritorijos reglamentus kitais, nustatyti papildomus naudojimo reglamentus.

Po detaliojo plano keitimo esamą sklypą numatoma padalinti į du atskirus žemės sklypus, atidalinant miško žemės sklypą (Nr. 2), kitame sklype (Nr. Strateginio poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) - neatliekamas, nes planavimo tikslai nėra SPAV vertinimo objektas (vadovaujantis LRV nutarimo Nr.967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Planavimo organizatorius: Kauno miesto savivaldybės direktorius, Laisvės al. 96, LT 44251 Kaunas, el.p.: www.kaunas.lt. Planavimo iniciatoriai: Deimantė Staniulienė, Gintaras Staniulis, gyv. Benediktinių g. 32, Kaunas, Kaune.

Planavimo rengėjas: MB „Be formato“, buveinės adresas: Šiltnamių g. 54-3, Noreikiškės, LT-53371 Kauno r., PV Rima Malienė (atestato Nr. ATP 2012), mob. Su planavimo dokumentu susipažinti galima nuo 2018-06-28 iki 2018-07-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt, interneto svetainėje www.kaunas.lt, Kauno miesto savivaldybės patalpose, adresu Laisvės al. 96, Kaunas, taip pat Eigulių seniūnijoje, adresu P. Plechavičiaus g. 9A, Kaunas ir rengėjo patalpose, adresu Laisvės al. 51A-329 (dėl patogaus atvykimo laiko siūloma susitarti paskambinus mob. K-VT-19-18-168, iki sprendinių viešinimo pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, informuojame, kad rengiamas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 680 „Dėl žemės sklypo Kleboniškio g. 8 detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo Kleboniškio g. Su sprendimu dėl detaliųjų planų keitimo teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir teritorijų planavimo proceso inicijavimo projektu galima susipažinti iki 2018-03-28 (10 darbo dienų), adresu: Kauno miesto savivaldybė, Laisvės al. 96, Kaunas (503 kab., vyr. specialistė M.

Visus šių milijonierių verslus sieja bendras bruožas - nei vienas neapsiriboja veikla tik Lietuvoje. ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas teigia, kad prie dabartinės verslo ekosistemos ir komunikacijos galimybių, negalvoti apie globalumą, būtų savižudybė.

„Lietuvoje mes turime labai lokalią rinką. Labai santūrius ir konservatyvius vartotojus, kurie ne visada išdrįsta pabandyti naujoves. Reikia ieškoti vartotojų, kurie patys yra inovatoriai. Tai yra įvairiausių priežasčių, kaip verslininkai turi mąstyti geografine prasme neribotai apie visą planetą ir, tikriausiai, tokie tik ir pasiekia rezultatų“, - sako verslo konsultantas.

Pasak jo, normalu ir tai, kad verslas apskaičiavęs pastangų ir rezultatų balansą keliasi į tas šalis, kur tą patį ar net geresnį rezultatą gali pasiekti greičiau, su mažiau žmonių. Be to gamyba, nukreipta į mastą. O Lietuvos rinka, būtent tiems stambiesiems verslininkams, per maža.

„Tai mūsų istorinė rinkos praeitis. Lietuvoje prieš dešimtų prasidėjo tokie verslai kaip statyba, gamyba. Ten sukaupėm žinių. Lazeriuose ir visur kitur mes, pasauliniu mastu žiūrint, esame pradinukai. Taip, mes tose srityse turime labai solidžių intelektinių žinių, bet neturim dar masto. Nes tas pozicijas rinkose yra užėmę jau seniau tą darantys rinkos senbuviai.

Tam tikrus verslus iš šio topo dabar išstumti neįmanoma, nebent juos kas nors nupirks ar jie susijungs. Antra vertus, tų vienadienių milijonierių gali dar išlįsti ir pasirodyti, jei koks startuolis pritrauks daug investicijų. Jog būtum milijonieriumi, reikia subręsti. Tai tas nuoseklumas arba buvimas, tegu ir turtingo ar didelio verslo savininku, nepasidaro per vieną naktį. Norėčiau manyti, kad svarstyklės kažkiek keisis ir bus judama link tų naujų industrijų, tačiau pagal vartojimo masiškumą ir visos planetos poreikius, man atrodo, kad dar ne vienas topas labai drastiškai nesikeis“, - įvertina verslo konsultantas.

Viskas priklausys ar tradiciniai verslai sugebės tinkamai į savo veiklą integruoti naująsias technologijas. Patys verslininkai pabrėžia, kad ne vien viskas priklauso nuo rinkos dydžio. Svarbu ir teisinė sistema, kuri, anot kai kurių, Lietuvoje itin prasta.

Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

Kiti į TOP 500 sąrašą patenkantys kauniečiai:

• 67. Saulius Butkus, prekyba, „Sanitex“, 54 mln. Eur
• 72. Žydrūnas Ilgauskas, krepšinis, 50 mln. Eur
• 80. Loreta Skorupskienė, alkoholio gamyba, „Boslita ir ko“, 45 mln. Eur
• 94. Aurelijus Rusteika, mažmeninė prekyba, „Topo grupė“, 40 mln. Eur
• 104. Mečislovas Rondomanskas, nekilnojamasis turtas, 35 mln. Eur
• 106. Vytautas Švirinas, nekilnojamasis turtas, 35 mln. Eur
• 132. Valdas Krasnickas, prekyba, nekilnojamasis turtas, prekybos miestelis „Urmas“, 25 mln. Eur
• 136. Algirdas Pašukevičius, prekyba, nekilnojamasis turtas, prekybos miestelis „Urmas“, 25 mln. Eur
• 137. Arvydas Sabonis, krepšinis, 25 mln. Eur
• 138. Birutė Andriuškaitė, maisto pramonė, „Vičiūnai“, 24 mln. Eur
• 140. Šarūnas Jasikevičius, krepšinis, 23 mln. Eur
• 145. Linas Kleiza, krepšinis, 22 mln. Eur
• 161. Marijus Mazuchas, maisto pramonė, „Galinta ir partneriai“, 20 mln. Eur
• 163. Arvydas Povilaitis, tekstilės pramonė, „Audimas“, 20 mln. Eur
• 164. Rimvydas Povilaitis, tekstilės pramonė, „Audimas“, 20 mln. Eur
• 178. Borisas Mazuchas, maisto pramonė, „Galinta ir partneriai“, 18 mln. Eur
• 184. Janita Januškauskaitė-Plungė, mažmeninė prekyba, „Kika“, 18 mln. Eur
• 185. Darius Vaičiulis, mažmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas, 18 mln. Eur
• 188. Violeta Gureckienė, parduotas verslas, „Mitnija“, 17 mln. Eur
• 190. Sigitas Kavaliauskas, statyba, „Mikrovisatos valda“, 17 mln. Eur
• 193. Darius Songaila, krepšinis, 17 mln. Eur
• 197. Diana Kacienė, lošimai, „Tete-a-tete“, 16 mln. Eur
• 213. Raimundas Petrikas, nekilnojamasis turtas, Kauno automobilių turgus
• 218. Samoilas Kacas, lošimai, „Tete-a-tete“, 13 mln. Eur

Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra paremta viešai prieinamais duomenimis ir atspindi situaciją, kuri buvo žinoma iki paskutinio duomenų atnaujinimo. Dėl rinkos sąlygų ir verslo aplinkos pokyčių, asmeninis turtas ir įmonių vertė gali kisti.

tags: #deimantes #staniulienes #turtas