Renovacijos nauda šiandien nekelia abejonių ne tik energijos tiekimo, statybų ar nekilnojamo turto specialistams. Mažesnės šildymo išlaidos, komfortiškesnės gyvenimo sąlygos, padidėjusi butų vertė - tai tik keletas privalumų, kuriuos gali patvirtinti daugelio kokybiškai renovuotų namų gyventojai. Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo.
Vienas dažniausiai šiltinimo medžiagų specialistams užduodamų klausimų yra apie tai, kuri šiltinimo sistema geresnė - vėdinama ar tinkuojama? Vėdinamas arba ventiliuojamas fasadas - abi šios sąvokos reiškia namo sienų šiltinimo sistemą, kai tarp apdailos ir šilumos izoliacinės medžiagos įrengiamas vėdinamas oro tarpas.
Šaltasis metų laikas Lietuvoje yra gana ilgas, o pajūrio zona pasižymi dažna temperatūrų ir drėgmės kaita, kuri turi įtakos sienų drėgminei būsenai. Kai kurios tinkuotų fasadų sistemos šią drėgmę išgarina sunkiau nei vėdinamieji fasadai, kuriuose vyksta natūrali ventiliacija ir drėgmė iš sienos konstrukcijos išgaruoja greičiau.
Statybos norminiai dokumentai (STR 2.04.01:2018) nurodo, kad ir tinkuojamas, ir vėdinamas fasadas turi būti įrengiamas kaip vieninga sistema. Sistema - tai nepriklausomoje laboratorijoje išbandytas ir sertifikavimo įstaigos patvirtintas tinkuojamo ar ventiliuojamo fasado medžiagų ir technologijų rinkinys, turintis europinį arba nacionalinį techninį įvertinimą.
Anksčiau buvo sertifikuojamos tik tinkuojamo fasado sistemos, o nuo 2022 metų kai kurie vėdinamų fasadų sistemų tiekėjai jau gali pasiūlyti ir sertifikuotą, t. y., nacionalinį techninį įvertinimą turinčią ventiliuojamo fasado sistemą, kuri gali būti naudojama ir itin naudinga renovacijos projektuose.
Vėdinamo fasado konstrukcija
Vėdinamo fasado konstrukciją sudaro šie komponentai:
- Laikantysis karkasas (1 pav. 1).
- Šilumos izoliacija (1 pav. 2 ir 3).
- Apsauginė nuo vėjo plėvelė (jei naudojama).
- Oro tarpas (1 pav. 4).
- Apdailos plokštės (1 pav. 5).
1 pav. Vėdinamo fasado schema
Vėdinamo fasado šilumos izoliacija įrengiama iš dviejų sluoksnių: pagrindinio termoizoliacinio sluoksnio (1 pav. 2) ir vėją izoliuojančio sluoksnio (1 pav. 3). Pagrindiniam šilumos izoliacijos sluoksniui paprastai naudojamos ISOVER Standard 35 plokštės, kurių storis nustatomas šiluminės varžos skaičiavimais ir yra nurodytas projekte.
Renovuojamo B energinio naudingumo klasės namo šiltinimui dažniausiai naudojamos 175 mm storio ISOVER Standard 35 plokštės. Pagrindinis šiltinimo sluoksnis uždengiamas 30 mm storio priešvėjinėmis plokštėmis, kurios saugo šilumos izoliaciją nuo oro srautų, kad vėdinamame oro tarpe judantis oras „neišneštų" šilumos iš šio sluoksnio.
ISOVER priešvėjinės plokštės yra trijų tipų: be dangos (ISOVER SKL), dengtos stiklo audiniu (ISOVER RKL-31) ir pačios kokybiškiausios - dengtos specialiu vėjui nelaidžiu laminatu (ISOVER Facade).
3 pav. ISOVER Facade plokštės
Kitaip yra su ISOVER Facade plokščių (žr. 3 pav.) danga, kurios įtaka itin didelė: Facade plokščių laminato danga suteikia plokštei labai mažą oro laidumą, todėl ji saugo šiltinimo sluoksnį nuo stiprių oro srautų.
Priešvėjinės plokštės montuojamos perdengiant po jomis esančių plokščių siūles. Sumontavus ISOVER Facade plokštes, siūlės tarp plokščių bei jungtys pastato kampuose ar ties langais sandarinamos lipniomis juostomis ISOVER FacadeTape (žr. 4 pav.).
4 pav. ISOVER FacadeTape montavimas
Įstatymais pakeitus tvarką, kai statybos darbus leidžiama atlikti kartu su projektavimu, padažnėjo atvejų, kai kokybiškiausia priešvėjinė mineralinės vatos plokštė ISOVER Facade, dengta specialia vėjui nelaidžia danga, pakeičiama paprastesne stiklo audiniu dengta priešvėjine plokšte ar plokšte be dangos. Nes ji pigesnė. Tikimasi, jog skirtumo nebus.
Iš tikrųjų, visų ISOVER priešvėjinių plokščių - SKL, RKL-31 ir ISOVER Facade šilumos laidumo koeficientas yra toks pat - 0,031 W/mK, ir visos jos tinkamos naudoti vėdinamų fasadų vėjo izoliacijai. Tačiau norint pasiekti didesnį išorinio apvalkalo sandarumą, pirmenybė turėtų būti teikiama ISOVER Facade plokštėms.
Didesnis sandarumas ypač didelę naudą duoda pučiant stipriems gūsingiems vėjams arba jei vėdinamas fasadas įrengtas ant aukštuminio pastato ir konstrukcijos oro tarpas yra intensyviai vėdinamas.
Gamykloje pagaminti skydai su užpildu
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc" kartu su Latvijos medienos perdirbėjais ir mokslininkais išbandė naują gaminį pastatų renovacijai - gamykloje surenkamus medinius skydus su akmens vatos užpildu viduje.
„Visame pasaulyje galime stebėti labai aiškią tendenciją - statybinės inžinerijos ir statybinių medžiagų technologijos juda statybos procesų pagreitinimo, optimizavimo link. Siekiama kiek galima daugiau statybinių darbų perkelti iš statybviečių į gamyklas, kur būtų pagaminamos namų dalys, detalės, atskiros konstrukcijos, iš kurių vėliau statybvietėje yra surenkamas namas,- sako „Paroc" rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė.
Skyduose sumontuoti davikliai, leisiantys vykdyti tokių statybinių konstrukcijų stebėseną ir analizuoti duomenis. Medienos apdirbėjų ir „Paroc" specialistų sukurti skydai yra skirti tiek vėdinamų sienų, tiek ir tinkuojamų fasadų įrengimui. Abiem atvejais skyduose naudojami universalios akmens vatos plokštės. Apsaugos nuo vėjo įrengimas iš PAROC Cortex b.
Tokių renovacijai skirtų medinių skydų izoliaciniam sluoksniui akmens vata buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Akmens vata, kaip ir medinės konstrukcijos yra laidžios vandens garams. Buitiškai tariant - jos kvėpuoja.
Naujasis senų pastatų renovacijos būdas, naudojant tokius skydus, leidžia pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimti statybvietėje, padidinti pastatų energinį efektyvumą, užtikrinti konstrukcijų ilgaamžiškumą. Be to, tokiu būdu renovuotų pastatų fasado apdailai galima naudoti bet kokias pageidaujamas apdailos medžiagas.
„Šis eksperimentinis projektas nesibaigė tuo, kad mes pagaminome skydus ir juos sumontavome ant seno pastato, - pasakoja Karlis Bumanis, "Meža un koksnes produktu pētniecības un attīstības institūts" (MEKA) direktoriaus pavaduotojas. - Skyduose yra sumontuota monitoringo įranga, kuri mums leidžia gyvai stebėti daugelį konstrukcijos parametrų: temperatūros pokyčius, drėgnumą ir pan. Tokios sistemos montavimui statybvietėje prireikė triskart mažiau laiko nei įrengiant šiltinimo sistemą tradiciniu būdu.
Apšiltinant fasadą, pastatui sukuriama papildoma šilumos izoliacija, sumažinanti šilumos nuostolius. Vykdant šiluminius techninius sienų skaičiavimus, tikslinga remtis pastato konstrukcijomis su nulinėmis išlaidomis šildymui.
Moderni Izoliacija: Kokybiškas, šiltas ir gražus fasadas. Daugiabučių šiltinimas.
Šilumos izoliacijos montavimo būdai
Fasado šilumos izoliacija - tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Išorėje montuojama šilumos izoliacija turi savų pliusų ir minusų. Išorėje įrengta šilumos izoliacija saugo sieną nuo kintančio atšalimo ir atšilimo, sulygina jos masyvo temperatūros svyravimus, ilgina konstrukcijos tarnavimo laiką. Išeinančių garų kondensacijos zona iškeliama už sienos ribų - į šilumos izoliacinę medžiagą. Tokiems darbams naudojamos garams laidžios šilumos izoliacinės medžiagos netrukdo garams judėti iš sienos į išorę; tai lemia drėgmės sumažėjimą sienoje ir pailgina konstrukcijų tarnavimo laiką.
Trūkumams būtų galima priskirti tai, kad „rasos taškas" patenka į apšiltinimo sluoksnio vidų, todėl jo drėgmė padidėja. Daugiasluoksnės konstrukcijos atveju šilumos izoliacinė medžiaga tvirtinama ant išorinės sienos pusės ir uždengiama apdailos medžiagomis. Daugiasluoksnėse sienose vidinis (laikantysis) sluoksnis montuojamas iš sunkių ir patvarių medžiagų. Prie jo glaudžiamas išorinis apdailos sluoksnis su oro tarpu, kuris užpildomas izoliacine medžiaga.
Susiformuoja oro tarpsluoksnis išorinėje pertvaros pusėje, leidžiantis padidinti pasipriešinimą šilumos pralaidumui iki 30 proc. Įvertinus visų trijų galimų sienos apšiltinimo būdų pliusus ir minusus, galima teigti, kad išorinis apšiltinimas - pats racionaliausias.
Lengvose tinkuotose sistemose šiltinimo plokštė tvirtinama prie sienos klijais ir mūrvinėmis, vėliau dengiama plonu tinko sluoksniu. Sluoksnio storis neviršija 15 mm. Akivaizdu, kad šilumos izoliacinei medžiagai tokiose sistemose keliami patys aukščiausi reikalavimai.
Sunkiose tinkuotose sistemose šiltinimo plokštė tvirtinama armatūros tinkleliu ir inkarais. Sluoksnio storis gali siekti iki 50 mm. Tokioje fasadinėje sistemoje metalinis laikantysis tinklelis apsaugo baigiamąjį sluoksnį nuo linijinių šilumos deformacijų. Čia, kaip ir lengvoms tinkuotoms sistemoms, šilumos izoliacinei medžiagai keliami aukšti reikalavimai.
Fasadinėse sistemose su šulininiu klojiniu ir vadinamosiose trijų sluoksnių sistemose šiltinimo medžiaga yra atitveriančių konstrukcijų viduje. Pirmasis sluoksnis - vidinė laikančioji siena. Jos storį lemia tvirtumo reikalavimai. Antrasis sluoksnis - šiltinimo medžiaga, kurios storis priklauso nuo šiluminių ir fizikinių reikalavimų.
Vėdinama fasadų sistema panaši į šulininio klojinio sistemą su oro tarpu, tik vietoje išorinės sienos naudojamos įvairios apdailos medžiagos. Anksčiau pastatytų pastatų sienos dažnai būna nelygios. Pastatų išorė plokštėmis gali būti apšiltinama keliais skirtingais variantais. Apdailai gali būti naudojamas ir tinkas. Įvairios apdailos plokštės gali būti naudojamos kaip apdailos medžiagos. Minimalaus siūlių kiekio tanki apdaila patikimai saugo vidines sienos konstrukcijas nuo drėgmės ir vėjo.
Užsakovai atliktų darbų garantijas gauna tik tada, jei kreipiasi į autorizuotus rangovus. Pagal statistiką, daugiausia defektų atsiranda dėl nekokybiško montavimo. Jis sumažina fasadinių sistemų eksploatacijos laiką. Siekiant to išvengti, reikia rinktis kokybiškas, fasadų apdailai skirtas medžiagas. Kokybiškos medžiagos yra ne lemiamas, bet būtinas veiksnys.
Kadangi daugiasluoksnė fasado sistema veikia kaip viena visuma, o kiekvienas sluoksnis atlieka savo uždavinį, svarbus ir medžiagų tarpusavio suderinamumas pagal atitinkamus parametrus. Tinkuotiems fasadams tai yra pralaidumas garams ir cheminis suderinamumas. Vėdinamų fasadų elementams svarbu, kad jie būtų suderinami pagal šiluminę deformaciją ir elektrocheminį atsparumą.
Įvertinus šiuos reikalavimus, galima teigti, kad geriausia rinktis autoritetingų gamintojų gaminius, nes tokių sistemų sudėtinės dalys patikrintos dėl suderinamumo ir kokybės.
| Fasadinės sistemos tipas | Tarnavimo trukmė (be remonto) |
|---|---|
| Vėdinamos sistemos | Iki 30 metų |
| Tinkuotos sistemos | Iki 25 metų |
Tinkamai suprojektuotos ir sumontuotos fasadinės sistemos tarnauja ilgai: gamintojai garantuoja, kad vėdinamos sistemos tarnaus iki 30 metų, tinkuotos - iki 25 metų be papildomo remonto.
Žinotina, kad reikalavimai šilumos izoliacinėms medžiagoms, naudojamoms tinkuotiems ir vėdinamiems fasadams, skiriasi. Tinkuotiems fasadams svarbu atsparumas sluoksnių atsiskyrimui ir didelis pralaidumas garams, nepažeidžiantis natūralios difuzijos per pertvaros konstrukciją. Vėdinamuose fasaduose šilumos izoliacinis sluoksnis yra atviras oro tarpui: kai pluoštinės medžiagos tankis per mažas, pluoštas gali būti išpūstas.
Bet kokios klaidos lemia fasado ilgaamžiškumą mažinančių defektų susidarymą. Siekiant gerinti fasadų kokybę, didinti apsaugines funkcijas ir ilgaamžiškumą, būtina laikytis techninių reglamentų ir fasadinių sistemų gamintojų rekomendacijų.
tags: #daugiasluoksnes #plokstes #daugiabuciu #renovacijai