Vilniaus Konstitucijos prospekte stovintis „Arfa“ daugiabutis dar ilgai primins paskutinės krizės siaubą. „Arfa“ projektas - vienas iš nekilnojamo turto burbulo prieš krizę pavyzdžių. Gavusi iš SEB banko kreditą bendrovė „Vyrokas“ taip ir nesugebėjo užbaigti statybų, kurių pabaiga buvo planuota 2009 m.
Šis projektas turėjo tapti prestižiniu daugiabučiu dar 2009 m. Tačiau NT „burbulas“ sprogo: bendrovė po kelerių metų buvo pripažinta bankrutavusia, jos turtas išvaržytas. Nuo 2013 m. pastatą valdžiusi banko turto priežiūros ir plėtros įmonė nepajudino šio projekto statybų „iš mirties taško“.
Pernai metų vasarį Vilniaus apygardos teismas pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Po šio sprendimo laukė įmonės turto išpardavimas.
Dar prieš pusantrų metų DELFI rašė apie prestižiniu turėjusio būti daugiabučio gyventojų skausmus - pastato požeminėje aikštelėje kaupėsi smirdintis vanduo, į nebaigtas statyti pastato dalis nuolat landžiojo jaunimas.
Pernai kovo mėnesį varžytinėse nepabaigta statyti „Arfos“ projekto dalis atiteko UAB „Litectus“, SEB grupės įsteigtai ir valdomai bendrovei. Įmonės vadovas Edvinas Malevskis portalui DELFI teigė, kad šiuo metu ieškoma investuotojo, kuris apsiimtų pabaigti projektą.
Aleksandras sakė tikintis, kad nepabaigtas statyti pastatas kaiminystėje turi įtakos ir „Arfoje“ įkurtų butų kainai: „Natūralu, kad tai (nepabaigtas statyti pastatas - red.) nėra privalumas, o trūkumas“.
Vis dėlto nebaigtą statyti pastatą varžytinėse įsigijusi bendrovė viliasi, kad pavyks rasti pastatui investuotoją ir jis bus baigtas statyti.
2016 m gegužę „Arfa“ įgijo naujus šeimininkus, kurie jau paskelbė apie siekius būtinai užbaigti šį beveik dešimtmetį stūksantį nebaigtą monstrą. Viešojoje erdvėje nebaigtą pastato dalį įsigijusios bendrovės atstovai tikina, kad šiuo metu yra mėginama atstatyti projekto „status quo“, sutvarkyti dokumentus, kadangi dalis jų dingo po buvusių savininko bankroto.
UAB "Irec Baltic" įsigijo daugiabučio namo nebaigtą statyti dalį.
2016 metų gegužę „Irec Baltic“ įsigijo nebaigto statyti daugiabučio „Arfa“ dalį. Įmonė per dvejus metus 29 aukštų dangoraižyje, 29 tūkst. kv. metrų plote įrengė 179 butus ir 5 tūkst. kv. m ploto komercines patalpas. Po žeme įkurdinta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje - 220 vietų.
Projekto kūrėjai ir įgyvendintojai pripažįsta, kad jiems teko ambicingas iššūkis, kai į rankas gavo pradėtą ir nebaigtą statyti daugiaaukštį objektą „Arfa“.
Bendrovė „IREC Baltic“, #TOWER vystytoja ir generalinė rangovė, investavo 40 mln. eurų, kad įgyvendintų savo viziją. "Daug paprasčiau būtų buvę įsigyti tuščią sklypą ir iškelti naują pastatą, bet lengvas kelias ne visada įdomus ir teisingas. Nupirkti „Arfą“ buvo didelis iššūkis, tačiau į pabaigą einančios statybos įrodo ne tik mūsų žinias, ryžtingumą ir tikėjimą, bet ir pažymi naują etapą visam naujajam Vilniaus centrui. Jau dabar ši, centrinė, Vilniaus dalis keičiasi neatpažįstamai - sena, apleista ir užmiršta vieta virsta nauja ir patrauklia, su geriausiai išvystyta miesto infrastruktūra, iš visų pusių apraizgyta verslo, politikos, kultūros, transporto, visuomeninio gyvenimo ir laisvalaikio arterijomis", - pasakojo „IREC Baltic“ komercijos direktorius Saulius Kulvietis.
Daugiabučio kieme įmonė įrengė kiemelį su kepsnių zona bei vaikų žaidimų aikštele. Kiekviename bute įrengta lauko stebėjimo sistema, taip pat vestibiulyje dirba konsjeržai.
Be to, į dangoraižio viršų gyventojai gali pakilti devyniais greitaeigiais liftais, kurie 29-ąjį pastato aukštą pasiekia vos per 29 sekundes. Namų vėdinimo ir šildymo sistemą gyventojai gali valdyti per mobiliąją programėlę telefone, taip pat sekti energijos sąnaudas būdami kitame pasaulio krašte.
Požeminėje aikštelėje įrengtos 5 įkrovimo vietos elektromobiliams bei 7 įkrovimo vietos elektriniams dviračiams. 70 vietų dviračių saugykloje yra ir rūbinės patalpos su dušais.
S.Kulvietis sako, kad toks sprendimas paskatins dviračiais naudotis biurų darbuotojus - žemutiniuose pastato aukštuose duris atvers 5 tūkst. kv. metrų ploto verslo centras. Šiuo metu #TOWER rezervuoti 41 butas iš 179-ių suprojektuotų butų.
Projektą konkursui teikia projekto plėtotojas „IREC Baltic“. Projektuotojas - Vilniaus planas (iki pastato įsigijimo), „Flexiforma“, architektas - Vladas Treinys. Generalinis rangovas - „IREC Baltic“.
Statybos darbus įmonė pradėjo antrą 2016 metų ketvirtį, o 100 proc. statybų baigtumą planuojama užregistruoti pirmą 2019 metų ketvirtį. Bendros investicijos į projektą turėtų siekti 40 mln. eurų.
2013-06-04 buvo išduotas leidimas daugiabučio namo statybai. Nebaigtą statyti pastatą "Arfa" iš bankrutavusios UAB "Vyrokas" balandžio mėn. įsigijo UAB "Litectus". Įgyvendinamas gyvenamojo namo 'Arfa' II statybos etapas, statomas 29 aukštų DEF korpusas. Gen. rangovas - UAB 'Vyroko statybos darbai'.
Gavus iš SEB banko kreditą bendrovė „Vyrokas“ taip ir nesugebėjo užbaigti statybų, kurių pabaiga buvo planuota 2009 m.
2005 metais pradėtame statyti 29 aukštų pastate planuota įrengti 159 butus, tačiau pusė pastato buvo nebaigta statyti ir užkonservuota. 2013 metais daugiabučio dalį „Litectus“ perėmė iš bankrutuojančios nekilnojamojo turto bendrovės „Vyrokas“, kuriai bankroto byla iškelta 2012 metais.
2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje, naujasis Vilniaus centras „pilnametystę“ sutiko užauginęs 21 verslo centrą ir 15 naujų gyvenamųjų pastatų, kuriuose nuo 2000 metų išplėtota beveik 480 tūkst. kv.m nekilnojamojo turto (NT). Vilniaus naujojo miesto centro (NMC) istorija prasidėjo 2000-aisiais, kai dešiniajame Neries krante vyko pirmųjų didžiųjų sostinės verslo centrų statybos. Konstitucijos prospektui įgijus nemažą pastatų tankį, NMC pradėjo plėstis geografiškai ir šiuo metu apima Saltoniškių, Žalgirio, Rinktinės gatves.
Konstitucijos prospektas 2023 m.
Per 18 metų Vilniaus NMC išplėtota daugiau nei 370 tūkst. kv.m. komercinio NT ploto. Plėtra intensyviai vyksta ir toliau - šiuo metu prasidėjusios ar netrukus startuos dar bent 14 verslo centrų statybos. NMC teritoriją jie papildys apie 220 tūkst. kv. m.
Nuo 2000-ųjų čia išvystyta bent 15 būsto projektų, pastatyta beveik 108 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto. NMC aktyviai tvarkoma ir viešoji infrastruktūra. Neries senvagės slėnį ketinama pritaikyti rekreacijai ir aktyviam poilsiui. Čia bus nutiesti dviračių takai, jungiantys Ozo g. su Konstitucijos pr., įrengti pėsčiųjų takai, sutvarkyti želdiniai. Apleista teritorija tarp Lvovo ir Geležinio vilko gatvių virs Japonišku sodu su ežeru miesto centre. Buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje įrenginėjama pėsčiųjų promenada.
Vilniečiai ir sostinės svečiai jau pastebėjo: Fabijoniškių, Šeškinės ir Pašilaičių mikrorajonų sankirtoje atgimė įspūdingos architektūros komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatas. 2007 metais krizė pakirto čia turėjusios išdygti „Fabijoniškių ložės“ vystytojus ir įpusėtos statybos buvo užšaldytos ilgam laikui. Tačiau tai istorija su laimingu tęsiniu. 2015 metais projektą įsigiję investuotojai ir NT vystytojai pakeitė jį iš pagrindų - ne tik prikėlę iš užmaršties, bet iš esmės pakeitę planavimą, ambicingus sumanymus išmaniai pritaikę būsimų gyventojų poreikiams.
Įmonės „Tyrimai ir projektai“ statinių ekspertizės vadovas, ekspertas Vitas Merkevičius primena, kad pagal Statybos techninį reglamentą (STR Nr.: 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“), atnaujinamo objekto konstrukcijos turi būti atidžiai ištirtos, atlikti skaičiavimai, įvertinta konstrukcijų nešamoji galia ir panaudojimas.
"Klaidinga galvoti, kad dešimt metų šaltyje ir lietuje stovėjęs nebaigtas statyti pastatas - nieko vertas. Jei ištyrus paaiškėja, kad konstrukcijos - nepažeistos, tvirtos, toks pastatas gali tarnauti ir toliau daug metų. Ypač gelžbetoninės konstrukcijos - juk betonas, mažai apkrautas, kietėja ir toliau. Jis stiprėja, jei stogas gerai uždengtas, nėra atmosferos poveikio - ten nebūna jokių problemų. Jei stogo nėra, tai viršutinis aukštas kažkiek gali būti paveiktas kritulių, bet tai - lengvai pataisoma,“ - sako statybų ekspertas.
V. Merkevičius akcentuoja, kad prikelti naujam gyvenimui senuosius pastatų pagrindus yra nesudėtinga, jei nustatoma, kad pastato stiprumas ir visos konstrukcijos atitinka projekto reikalaujamas apkrovas.
Apleistų statybų problema aktuali visai Lietuvai. Deja, nėra tikslios statistikos, kiek mūsų šalyje yra pradėtų statyti ir jau daug metų paliktų likimo valiai nebaigtų statinių. Vien sostinėje neprižiūrimų pastatų yra daugiau nei 100.
Apleistas pastatas
Daugiabutis "Arfa"
tags: #daugiabutis #gyvenamasis #namas #arfa