Ūkininkai Lietuvoje susiduria su iššūkiais dėl laikino naudojimosi valstybine žeme, o tai apsunkina pasėlių deklaravimą ir kelia nerimą dėl žemės ūkio ateities. Aplinkos ministerijos (AM) sprendimai ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiksmai sukėlė daug klausimų ir neaiškumų.
Situacija ir Problemos
NŽT į savo pavaldumą perėmusi ir žemės tvarkymo politikai dabar diriguojanti AM kepa teisės aktų projektus, kurie kelia susirūpinimą ne tik ūkininkams, bet ir ŽŪM. Vienas tokių - pavedimas NŽT nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Ūkininkai buvo sunerimę, kai išgirdo, kokį nurodymą aplinkos ministras davė NŽT. Toks sprendimas „iškrito“ kaip sniegas vidurvasarį, niekas nieko nederino su ūkininkų organizacijomis.
Savivaldybių administracijų atstovai ŪP sakė, kad kol kas aiškumo nėra ir jiems - nustatytos naujos tvarkos jie dar nematė. „Laukiame pasėlių deklaravimo pradžios, tada ir paaiškės, ar bus išduodami leidimai laikinai naudotis valstybine žeme. Jeigu ne - bus problemų. Ūkininkaujantieji negalės deklaruoti tų plotų, negaus tiesioginių išmokų, o valstybė - pajamų iš žemės nuomos mokesčio.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė redakcijai tvirtino, kad yra daug neišspręstų valstybinės žemės valdymo klausimų, dėl ko labiausiai nukenčia ūkininkai, kurie dirba tokią žemę. Labai gali būti, kad situacija bus panaši į pernykštę, kada ne visus dirbamus valstybinės žemės plotus ir pasėlius ūkininkai galėjo deklaruoti, nes nebuvo galima sudaryti sutarčių, taip pat ir dėl kitokių reikalų.
Aplinkos Ministerijos Pozicija
AM skelbė, kad nuo šių metų sausio perėmus NŽT pavaldumą ir išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadas bei ŽŪM Centralizuoto vidaus audito skyriaus rekomendacijas, pateiktas 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje, buvo aptiktas be teisinio pagrindo laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas ir nevykstant jokiems konkursams. Siekiant sustabdyti „neskaidrų ir neteisėtą žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis procesą“, šių metų kovo 9 d. Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė ŪP aiškino, kad minėtas kovo 9 d. sprendimas nebuvo pakoreguotas, o NŽT pavesta parengti veiksmų planą, kaip bus užtikrinta asmenims, kuriems valstybinės žemės plotai buvo suteikti laikinai naudotis, pereiti prie nuomos santykių.
Ji pridūrė, kad toliau tęsti laikiną valstybinės žemės naudojimą nenumatoma, nes toks pagrindas nėra numatytas Žemės įstatyme. Pagal jį leidžiama valstybinę žemę išnuomoti, parduoti arba suteikti panaudai, o laikinas naudojimas nėra reglamentuotas. M. Juodvalkė priminė, kad laikino valstybės žemės naudojimo pagrindas yra atsiradęs NŽT direktoriaus įsakymu 2012 metais.
Pereinamasis Laikotarpis ir Sprendimai
Tą pačią dieną AM paskelbė aplinkos ministro Simono Gentvilo komentarą, kad asmenys, kuriems iki 2023 m. kovo 9 d. buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme, ir toliau turės galimybę šia žeme naudotis. Minėtiems žemės naudotojams nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2024 metų gruodžio 31 d., per kurį tokia žemė turės būti suprojektuota, suformuoti sklypai ir atitinkamai sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys.
„Taip, girdėjome, kad kovo 9 d. pavedimas atšauktas ar pakoreguotas, ir 2 metams pratęsta galimybė laikinai naudotis valstybine žeme. Dabar ta skylė kuriam laikui užlopyta, bet žemdirbiai nėra tikri, kad vėl nesuliepsnos gaisras.
Aplinkos viceministrė suskubo raminti, kad numatytas pereinamasis laikotarpis. Ji priminė, kad laikinas valstybinės žemės naudojimas nebegali būti tęsiamas, nes Žemės įstatymas to nenumato (laikinas naudojimas buvo nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo įsakymu). Anot jos, NŽT kontrolę perėmusi Aplinkos ministerija remiasi auditų duomenimis, Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaita, kur teigiama, kad tokia tvarka iš esmės yra neteisėta.
Naujo laikino naudojimo būti negali, tačiau asmenys, kuriems buvo tokia teisė suteikta, kviečiami pereiti į normalią nuomą“, - kalbėjo M. Juodvalkė. Trečiadienį Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, jog ją neramina sustabdytas leidimų laikinai naudotis valstybine žeme išdavimas ir ragino Aplinkos ministeriją atšaukti tokį pastarosios pavedimą Nacionalinei žemės tarnybai.
Seimo Iniciatyvos ir Pakeitimai
Seimas pritarė grupės Seimo narių parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiais pakeitimais ištaisytos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
„Valstybinės žemės nuomos procesas iki šiol buvo sudėtingas ir painus - išsinuomoti, keisti ar nutraukti sudarytas nuomos sutartis neretai lydėjo daugybė biurokratinių kliūčių. Dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo ginčai dažnai persikeldavo į teismus, o jų nagrinėjimas užtrukdavo net kelerius metus.
Numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais. Taip pat numatytos nuostatos pagreitinančios ir palengvinančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą.
Valstybinės Žemės Priežiūra ir Savavališkas Užėmimas
NŽT patikina, kad ir 2020 m. valstybinės žemės užėmimo atvejų tikrinimas buvo vienas iš prioritetų vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Darydami pažeidimus žmonės yra abejingi savo veiksmų pasekmėms - tiesiog tikisi išvengti administracinės atsakomybės, o kartais nežino, kad už šiuos pažeidimus yra nustatytos administracinės nuobaudos, kurios gali siekti 560 eurų, tačiau tais atvejais, kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai ar nustatoma, kad vengiama atlaisvinti valstybinę žemę, bauda gali siekti ir 1200 eurų.
Šių nuobaudų nesunku išvengti tiesiog naudojant savo žemės sklypus tomis ribomis, kokios nurodytos jų privatizavimo ar suteikimo dokumentuose, nedidinant savo žemės sklypų valstybinės žemės sąskaita.
Savivaldybių ir Seniūnijų Atsakomybė
Bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja seniūnijos. Dažniausiai valstybinėje žemėje stovinčių daugiabučių sklypai nesuformuoti, tuomet dalis gyventojų nemoka nei žemės, nei žemės nuomos mokesčio.
„Jie nemoka jokio mokesčio, o žolę turim nupjauti mes, nes tai valstybinė žemė. Gyventojas, vengiantis mokėti mokesčius, turi daugiau privilegijų negu asmenys, sudarę žemės sklypo panaudos sutartis ir sąžiningai mokantys mokesčius“, - problemą išsakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.
NŽT Pozicija
NŽT Šakių skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas paaiškino, kad nors ir nesuformuotas prie daugiabučių namų žemės sklypas, nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau statiniai stovi ant valstybinės žemės, todėl gyventojas privalo mokėti žemės nuomos mokestį.
Sklypas laikomas apleistas tada, kai jame pradeda augti sumedėjusi augmenija. Jei mažesnis sklypas, statinys patenka į kitą sklypą servituto pagrindu. Šiandien valstybinei žemei dėmesys yra didelis ir taip labai lengvai ji nėra parceliuojama“, - kalbėjo A. Vaičiūnas.
Įsiterpę Žemės Sklypai
NŽT Prienų ir Birštono skyriaus patarėjas Deimantas Tarulis aiškino, jog yra nesuformuotas apie 30 a. valstybinės žemės sklypas, kuriame yra statinys. Tai žemės plotas, kuris pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus numatytas naudoti ne žemės ūkio veiklai vykdyti.
„Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, jei lieka laisvos valstybinės žemės plotai ir jei jie atitinka įsiterpusio sąvoką, rekomenduojame piliečiams šiuos plotus įsigyti ir prisijungti prie savo sklypų.
Anot NŽT atstovo, asmenys šiuos įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus gali įsigyti, jeigu jie atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką ir yra atitinkamo dydžio - prie namų valdų tai sklypai iki 4 arų, prie pramonės ar sandėliavimo teritorijų - iki 50 arų, žemės ūkio paskirties sklypai - iki 3 ha.
Tais atvejais, kai valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, gyventojai gali kreiptis į NŽT prašydami suteikti teisę jais naudotis laikinai. Laisvos valstybinės žemės plotai kaimo vietovėse gali būti suteikti laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti.
Seimo Pozicija
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad Įstatyme, kurio pataisų iniciatoriumi buvau ir aš, numatyta, jog tokius įsiterpusius sklypelius, kai kuriais atvejais net iki 3 ha, būtų galima įsigyti iš valstybės rinkos kaina. Ne lengvatinėmis sąlygomis ir ne aukciono būdu.
Manau, jog tokiam gyventojui turėtų būti suteikta pirmumo teisė nusipirkti tą žemės ruoželį. Valstybei tokie žemės sklypeliai tikrai nereikalingi. Jie susidarė dėl ankstesnių matavimų netikslumų.
Bet ir vėl - ne aukcione, o tiesiogiai tie, kurie tą žemę dirba ar jų sklypai ribojasi su neaiškios priklausomybės sklypu.
Institucijų Atsakomybė
Pagrindinės institucijos, atsakingos už valstybinės žemės priežiūrą, ir jų atsakomybės sritys:
| Institucija | Atsakomybės Sritis |
|---|---|
| Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) | Valstybinės žemės naudojimo kontrolė, pažeidimų nustatymas, žemės nuomos sutarčių sudarymas. |
| Savivaldybės | Bendro naudojimo teritorijų priežiūra miestuose ir miesteliuose, želdynų priežiūra. |
| Seniūnijos | Bendro naudojimo teritorijų tvarkymo organizavimas, žolės pjovimas, valstybinės žemės priežiūra miestelių teritorijose. |
Užfiksuotas Nerimi plaukiantis namelis
tags: #laikinam #naudojimui #suteikta #valstybine #zeme