Daugiabučių siūlių remonto technologija: problemos, sprendimai ir geriausios praktikos

Daugelis senų blokinių daugiabučių plokščių sandūros yra nesandarios, todėl į butus skverbiasi drėgmė, šaltis ir įsiveisia pelėsiai. Gera pusė mūsų vis dar gyvena daugiabučiuose, pastatytuose „anuomet“, o stambiaplokščiai pastatai vis labiau sensta. Drėgmės ir vėjo ardomos stambiaplokščių namų konstrukcijų siūlės vienbalsiai pripažįstamos silpniausia jų vieta.

Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių siūlių remonto technologijas, dažniausiai pasitaikančias problemas, galimus sprendimus ir geriausias praktikas, kurios padės užtikrinti kokybišką ir ilgalaikį rezultatą.

Siūlių problemos ir jų priežastys

Ar žinojote, kad sovietinės statybos daugiabučio namo siūlių tinkamumo trukmė - mažiau nei 8 metai? Anuomet statytų daugiabučių sienų konstrukcijose buvo numatyta siūles vėdinti: jas užpildančios tarpinės buvo gaminamos iš elastingos gumos - hernito, kurios akyta struktūra užtikrindavo reikiamą oro apykaitą. Plyšiai būdavo užkamšomi sintetinėmis pakulomis ir vėliau užtinkuojami cemento ir kalkių skiediniu.

Deja, elastinga guma nėra kibi, prie konstrukcijos krašto ji prikibdavo nepatikimai, o ilgainiui sukibimo jėga dar sumažėdavo. Maža to, siūlę dengiantis neelastingas skiedinys skilinėdavo nuo menkiausių konstrukcijos poslinkių ir buvo laidus lietaus vandeniui. Taigi sąlygos sudrėkti siūlei, o nuo jos - ir akytajam betonui, taip pat kai kuriuose namuose naudotam mineralinės vatos šilumos izoliacijos sluoksniui buvo kuriamos nuo pat statybos pradžios.

Per nesandarią siūlę prarandama šiluma, o jai pridrėkus - sušlampa ir aplinkinės konstrukcijos. Spustelėjus šaltukui, ši drėgmė, virsdama ledu, plečiasi ir sukuria betone mikroįtrūkius. Šie savo ruožtu taip pat įdrėksta, o, veikiami šąlančios drėgmės plėtimosi, didėja. Ir taip jau palyginti nelabai gerai izoliuojantis šilumą, toks sutrūkinėjęs blokas tampa dar šaltesnis. Patalpų pusėje ant jo kaupiasi drėgmė, užsiveisia pelėsis.

Pagrindinė užduotis renovuojant blokinių namų siūles - užtikrinti, kad blokų sujungimo vietos būtų sausos, vėdinamos ir būtų išspręsta kondensato ar perteklinio vandens pašalinimo problema.

Pagrindinės problemos:

• Drėgmės patekimas į konstrukcijas
• Šilumos nuostoliai
• Pelėsio atsiradimas
• Konstrukcijų irimas

Neteisingi remonto būdai

Įtrūkius dažni savininkai puola taisyti kaip tik išmano - bando juos užtinkuoti ar uždažyti. Tačiau tai - tik laikina ir labai neefektyvi priemonė. Yra gudruolių, plyšius kamšančių dervuotomis pakulomis, silikonu, dažančių siūles akriliniu hermetiku, lopančių jas statybiniais cementiniais mišiniais, keraminių plytelių klijais, tepančių hidroizoliacinėmis medžiagomis. Labai dažnas atvejis, kai įtrūkius savamoksliai meistrai užpildo besiplečiančiomis poliuretaninėmis putomis.

Visos šios priemonės laikinai užkerta kelią drėgmei į konstrukcijas, tačiau jos neleidžia drėgmei pasišalinti iš vidaus. Drėgmė, patenkanti į putų poras žiemos metu, jas palengva ardo, judantys blokai dar labiau paspartina putų eroziją ir ilgainiui atsivėrusios poros pradeda veikti kaip kempinė, kaupdamos drėgmę. Iš esmės padėtis ilgainiui tampa net blogesnė, nes vanduo, pakliuvęs į siūlę, neturi kaip pasišalinti, o drėgmė kapiliarais plinta į blokus ir pastatų vidų.

Pasak valdininkų, daugiabučių siūlių remontas laikomas nedidelės vertės paprastu remontu, tad nėra reglamentuojamas jokiais normatyvais. Jam netaikomi jokie statybos darbų reglamentai, jis gali būti vykdomas pagal pačių remontininkų susikurtas technologines korteles.

Teisingi remonto būdai ir medžiagos

Blokų remonto specialistai pirmiausia įvertina gyventojų nusiskundimus ir apžiūri pažeistas vietas. Jei plokštės pažeidimai minimalūs, jų plotis nesiekia 5 mm, pakanka juos tiesiog izoliuoti nuo drėgmės. Plyšelis išvalomas, nugruntuojamas giluminiu gruntu ir padengiamas hermetiku. Jei įtrūkių išvagota visa plokštė (o patalpoje tai labai gerai matyti iš to, kad rasoja visa siena), labai pravartu pamatuoti jos temperatūrą ir apskaičiuoti vadinamąjį rasos tašką - temperatūrą, kuriai esant ant paviršiaus pradeda formuotis kondensatas. Tokiu atveju sienos blokas iš išorės padengiamas specialiu šilumai mažai laidžiu sandarikliu. Patirtis rodo, kad po tokio padengimo sienos vidinio paviršiaus temperatūra, nesikeičiant kitoms kambario charakteristikoms, pakyla 2-4 laipsniais. Paviršiui nustojus būti rasos taško temperatūrinėje zonoje, ant jo nebesusidaro kondensatas.

Brangiausias variantas galynėjantis su labai kiauromis siūlėmis - kapitalinis remontas. Šilumą sulaikančius dažus, kitaip vadinamus termoizoliaciniu sandarikliu, sudaro rišiklis vandens pagrindu, kuriame yra milijonai 10-100 μm skersmens tuščiavidurių stiklo keramikos burbuliukų. Išdžiūvęs dažų sluoksnis polimerizuojasi ir tampa tvirta, stangria, tankia, drėgmės nepraleidžiančia 0,3 mm storio membrana. Deja, nors pagal gamintojo skelbiamus techninius duomenis šis izoliacinis sluoksnis lyg ir turi tam tikrą šiluminę varžą, dar nėra aišku, kaip pakinta viso sienos konstrukcijos „sumuštinio“ termodinaminės savybės.

Kiekvieną centą skaičiuojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos dažniausiai linksta pasirinkti kur kas pigesnį pastato siūlių ir įtrūkių renovavimo būdą - injektavimą. Tokiu atveju siūlės per išgręžtas ertmes pripildomos poliuretano putų ir užtepamos hermetiko sluoksniu. Toks metodas laikinai išsprendžia problemas: per plyšius nebepučia vėjas, hermetikas paslepia fasado siūlių įtrūkius, pagerėja estetinis vaizdas. Hermetikas nepraleidžia vandens, o ir darbai trunka palyginti neilgai.

Vėl populiarėjantys naujos statybos blokiniai namai sprendžia tas pačias problemas. Tačiau šiandien tai daryti lengviau. Sėkminga ilgalaikė Skandinavijos šalių patirtis jau senokai pasiekė ir mūsų kraštus. Šiandien blokinių namų siūlėms niekas nenaudoja poliuretano putų, cementinių skiedinių ar akrilinio pagrindo medžiagų. Apskrito skerspjūvio uždarų polietileno porų profiliai būna skirtingų storių. Jie ne tik labai elastingi, bet ir visiškai nepraleidžia vandens. Toks profilis atlieka dvejopą funkciją: įspraustas tarp blokų, veikia kaip vandens barjeras ir padeda hermetikui suformuoti tinkamą atramą. Būdamas apskrito skerspjūvio, jis formuoja reikiamą geometrinį profilį siūlės sandarinamajai medžiagai.

Hermetinių medžiagų gamintojai rekomenduoja tam tikras siūlės gylio bei pločio proporcijas, kad šios medžiagos atliktų savo funkciją. „Paruoštos sandarinti siūlės gylis, - pataria S. Podvaiskis, - turėtų būti apie pusę jos pločio. Išorėje esančiai sandarinamajai medžiagai keliami jau kitokie reikalavimai. Ji turėtų būti nelaidi vandeniui, kibi, gerai prilimpanti prie pagrindinių statybinių medžiagų ir elastinga. Elastingumas - taip pat labai svarbus kriterijus. Hermetikas turėtų gerai prisispausti ir gerai temptis. Pagaliau svarbu ilgaamžiškumas, išreiškiamas atsparumu agresyvioms aplinkos medžiagoms, UV spinduliams, rūgštingam lietui, užšalimo ir atšalimo ciklams. Esant poreikiui, rekomenduojama naudoti specialius gruntus, kurie dar labiau pagerina sukibtį su paviršiais.

Hermetikas į paruoštą švarią siūlę įspaudžiamas švirkštu ir išlyginamas mentele. Taip jis patikimai sukimba ir puikiai užsandarina siūlę. Kad siūlėje atsiradęs kondensatas galėtų pasišalinti, blokų sankirtose įrengiamos ventiliacinės angos - smulkūs drenažiniai vamzdeliai.

Idealus siūlės užpildas, S. Podvaiskio žodžiais, yra apvalus, gerai susispaudžiantis pūsto polietileno profilis ir poliuretaninis hermetikas. Susilietęs su polietileniniu profiliu hermetikas nelimpa, įgauna pusapvalę formą, kuri suteikia hermetikui daugiausia tempimosi potencialo ir sumažina atitrūkimo riziką. Sukibęs su gelžbetonio blokais, pastatui judant, hermetikas nesutrūkdamas tempiasi apie 25 proc. Geriausi hermetikai daugiabučių sienų siūlėms ir įtrūkiams sandarinti, pasak specialisto, būna gaminami poliuretano, polimerų hibrido ar modifikuoto sililo polimerų pagrindu. Užteptas toks hermetikas tampa panašus į gumą ir gali būti dengiamas dažais. Gali būti naudojamas ir akrilinis hermetikas, kuris yra pigesnis, bet mažiau tamprus: tempiasi ne daugiau kaip 15 proc. siūlės pločio.

Pagrindinės medžiagos:

• Polietileno profiliai
• Poliuretaninis hermetikas
• Specialūs gruntai

Renovacija - efektyviausias sprendimas

Atrodytų, pastato modernizavimas, aplipinant jį storu šiltinamosios medžiagos sluoksniu, išties išspręstų ir konstrukcijos šiluminės varžos, ir sandarumo problemą. Tačiau Latvijos energetikos agentūra atliko tyrimą, įrodantį blokinių namų siūlių renovacijos poreikį dar prieš įrengiant išorinę šiluminę izoliaciją. Termovizinis tyrimas parodė, kad pastato sienų siūlės „švyti“ net po termoizoliaciniu sluoksniu. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja siūlių ar įtrūkių lopymo, visos pastato modernizacijos imtis baigiantis vasarai, kai pastato konstrukcijos būna pradžiūvusios po šaltojo sezono darganų.

O štai modernizuojant pastatą, ant sienų klijuojama apie 20 cm akmens vatos arba polistireninio putplasčio, įrengiamas apsauginis išorinės apdailos sluoksnis. Gauname valstybės kompensaciją ir gyvename šiltai, be to, turime galimybę reguliuoti savo buto temperatūrą. Praktika rodo, kad po renovacijos šildymo išlaidos sumažėja 50-60 procentų.

Siūlių remonto darbų etapai

Kai siūlės renovuojamos, pirmiausia, kaip minėta, jos turi būti išvalytos. Į siūlės vidų įspraudžiamas minkštas pūsto polietileno profilis, kurio skersmuo parenkamas pagal siūlės plotį. Dažniausiai naudojami 16, 20, 24, 30, 40 ar 50 mm skersmens. Profilis imamas kiek storesnis, kad tvirtai įsispraustų. Profilis turi būti sumontuotas ne giliau nei pusė siūlės pločio. Siūlių sankirtos vietose kiaurai per siūlę ir profilį statomas plastikinis vamzdelis, orui patekti ir kondensatui išbėgti. Tuomet gruntuojami siūlės kraštai, užtepamas ir išlyginamas poliuretaninis hermetikas.

Pilnas siūlių renovavimas ir šiltinimas:

• Siūlės demontuojamos
• Išvalomos
• Įstatomi specialūs polietileniniai profiliai
• Hermetizuojamos

KTU mokslininkas dalijasi, kad tinkamai prižiūrimi blokiniai daugiabučiai tarnauja tiek pat, kiek ir plytiniai. Vis dėlto blokinių namų renovacija laikoma prioritetine ne tik dėl daugiau priežiūros reikalaujančių išorinių plokščių, bet ir dėl prastesnių šių namų išorinių sienų šiluminių bei akustinių savybių, palyginti su plytiniais daugiabučiais.

Prevencija ir priežiūra

Norint, kad blokinis namas tarnautų ilgiau, būtina reguliariai vertinti išorinių plokščių ir siūlių būklę. Nustačius trūkumus, svarbu nedelsiant juos pašalinti, taip išvengiant galimos betono erozijos ir plieninių jungčių korozijos. Dėl šios priežasties planinis blokinio namo remontas yra itin svarbus užtikrinant ilgalaikį pastato tarnavimą.

Jei pastebėjote tarpblokinių siūlių pažeidimo požymius savo daugiabutyje, nelaukite ir kreipkitės į specialistus. Laiku atliktas remontas padės išvengti didesnių problemų ir užtikrins komfortą jūsų namuose.

tags: #daugiabuciu #siuliu #remontas #etna