Daugiabučių renovacija Lietuvoje vyksta visu pajėgumu, siekiant atnaujinti apie 500 senų daugiabučių per metus. Tačiau šis procesas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant pavojingas plokštes, saugumo problemas ir gyventojų abejingumą.
Pavojingi Balkonai: Reali Grėsmė Gyvybei
Griūvantis balkonas nusinešė žmogaus gyvybę. Tokios antraštės vėl mirga Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Ir tai - ne vienetinis atvejis. Nors apie balkonų grėsmę periodiškai primena kraupūs įvykiai, gyventojų reakcija dažniausiai apsiriboja trumpalaikiu šoku, emocinga komentarų banga socialiniuose tinkluose ir galiausiai - grįžimu į įprastą abejingą tylą.
Balkonas, kuris šiandien atrodo tiesiog šiek tiek aptrupėjęs ar surūdijęs, rytoj gali tapti nelaimės priežastimi. Tokios konstrukcijos, didžiąja dalimi statytos sovietmečiu, jau seniai perkopė projektinį ilgaamžiškumo terminą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra tūkstančiai potencialiai pavojingų balkonų, kurie bet kada gali griūti. Ir jie griūva.
Prieš penkerius metus viename Lazdynų daugiabutyje Vilniuje krisdamos balkonų plokštės sukėlė grandininį efektą - sugriuvo konstrukcijos per pirmuosius tris aukštus. Deja, ne visiems pasiseka. Prieš dešimtmetį, vos už kelių kilometrų, kita vilnietė, raštu atsisakiusi vykdyti būsto administratoriaus raginimą sutvarkyti jos balkoną, su juo kartu ir nugarmėjo į žemę. Griuvus konstrukcijai, moteris žuvo. Šie atvejai - tik ledkalnio viršūnė.
Neramina tai, kad net po tokių tragedijų daugiabučių gyventojai dažnai ir toliau ignoruoja administratorių raginimus tvarkytis, vengia renovacijos, o net ir esant objektyviai avarinei būklei - delsia priimti sprendimus. Pagal būsto administratorių liudijimus, balsavimai dėl balkonų atnaujinimo neretai žlunga - gyventojų dauguma nesusirenka arba nusprendžia, kad „dar palauks“. Bet laukti ko?
Kalbantis su daugiabučių gyventojais dažnai tenka išgirsti tuos pačius argumentus: „dar laikys“, „per brangu“, „mano bute balkono nėra - kodėl turiu mokėti?“. Tai žmogiškai suprantami, bet iš esmės paviršutiniški ir neadekvatūs pasiteisinimai, kuriuos būtina išskaidrinti.
Ne, balkonas - ne tik konkretaus buto detalė. Tai - bendro naudojimo pastato konstrukcijos dalis, kuri veikia viso namo vientisumą. Net jei bute balkono nėra, rizika, kad kaimyno balkonas atplyš ir nukris ant jūsų automobilio ar artimo žmogaus - labai reali.
Taip, balkonų remontas kainuoja. Kokybiškas, profesionalus atnaujinimas - brangus procesas. Tačiau verta pažymėti, kad šiandien vis daugiau būsto administratorių siūlo lanksčias apmokėjimo sąlygas - išskaidytas įmokas, galimybę mokėti per kelerius metus. Be to, kai kurios savivaldybės taiko paramos mechanizmus, kompensacijas ar kviečia į specialias programas, skatinančias atnaujinti pavojingas konstrukcijas.
Tai - ne komforto, o saugumo klausimas. Avarinės būklės balkonai jau šiandien kelia grėsmę gyvybei ir turtui. Žmonės dažnai mano, kad jeigu balkoną naudoja tik vienas butas - tai jų reikalas. Tačiau krintanti betono plokštė gali sužaloti bet ką gatvėje.
Svarbu suprasti - balkonas, netvarkytas dešimtmečiais, nežada įspėti prieš krisdamas. Lietuvoje neturėtų būti nei vieno balkono, kurio būklė kelia grėsmę aplinkiniams. Ir tai nėra utopinis tikslas. Tam reikia valios ir, svarbiausia, gyventojų supratimo, kad ši problema - reali ir šiandieninė. Nelaimė neturi būti vienintelė priežastis pradėti veikti.
Karaliaus Mindaugo Pr. 32: Pavyzdys, Reikalaujantis Neatidėliotino Dėmesio
Karaliaus Mindaugo pr. 32-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis - pavyzdys, kaip miestą galintys papuošti pastatai paliekami nykti. Statinys su avarinės būklės balkonais ne tik bjauroja miesto centrą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams bei patiems gyventojams. Prieš 70 metų Karaliaus Mindaugo pr. 32 iškilęs daugiabutis reikalauja neatidėliotino dėmesio ir remonto darbų.
Sutrūkinėjęs pastato cokolis ir sienos, aptrupėję architektūriniai elementai, vietomis visiškai nubyrėjęs tinkas. „Miesto centre turime itin prastos būklės pastatą, tačiau didžiausią nerimą kelia balkonai. Visi jie nesaugūs: suskilinėję, byrantys, be išlikusių atitvarų. Tik laiko klausimas, kada gali įvykti nelaimė.
Pastato balkonai - avarinės būklės. Matosi atviros metalo konstrukcijos, jos paveiktos korozijos, plokštės suskilinėję ir gali neatlaikyti net savo svorio. Atitvarų kolonos aptrupėję, vietomis belikę tik kampiniai elementai. Ketvirtame ir penktame aukštuose nebėra apsauginių tvorelių.
Gyventojai informuoti nesinaudoti balkonais ir iš jų pašalinti visus daiktus. Šią savaitę iš lauko pusės pritvirtinti fiziniai barjerai bei įspėjimai: „Dėmesio. Balkonu naudotis draudžiama. Balkonas avarinės būklės. Jeigu artimiausiu metu neįvyks diskusija ir nebus pasiektas bendras sutarimas, balkonai bus tvarkomi pagal privalomuosius reikalavimus.
„Remontas nėra pigus, o darbai miesto centre reikalauja sudėtingesnių procedūrų - reikia paruošti projektus, derinti juos su Kultūros paveldo departamentu. Kviečiu gyventojus kreiptis į savivaldybę - turime dvi progamas, kaip prie fasadų atnaujinimo gali finansiškai prisidėti ir pats miestas. Pasak jos, geras pavyzdys - kaimyninis namas (Karaliaus Mindaugo pr. 33). Čia jau šiemet bus pradėta fasado tvarkyba. Paveldotvarkos programoje miestas tam paskyrė beveik 114 tūkst. Gyventojams finansuojami ne tik fasado remontas bei restauravimas, bet ir avarijos grėsmės šalinimas. Parama gali siekti iki 50 proc. darbų kaštų. Pretenduoti gali gyvenantieji saugomose kultūros paveldo teritorijose: Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje ar paveldiniuose pastatuose. Kitas variantas - Daugiabučių namų modernizavimo programa. Tarp plataus spektro darbų - ir balkonų konstrukcijų sustiprinimas, stiklinimas.
„Kartais žmonėms vis dar pritrūksta sąmoningumo. Matant, kad balkonas yra avarinės būklės - juo naudotis nederėtų dėl savo bei kitų saugumo. Visuomet stengiamės rasti geriausius sprendimus namo bendruomenei, ieškome skirtingų problemos sprendimo būdų. Pokyčiai vyksta paprasčiau ir greičiau, kai patys gyventojai supranta galimas grėsmes bei pasekmes. Pasak jo, šį daugiabutį tik nuo 2022-ųjų prižiūrintis „Kauno butų ūkis“ vien per praėjusius metus gyventojams suorganizavo 4 balsavimus dėl balkonų tvarkymo. Siūlyta pasinaudoti Daugiabučių namų atnaujinimo ir Paveldotvarkos programomis, tačiau pritarimo nesulaukta - gyventojai neaktyvūs, susirinkimuose nesusidarydavo kvorumas.
„Miesto centre turime itin prastos būklės pastatą, tačiau didžiausią nerimą kelia balkonai. Visi jie nesaugūs: suskilinėję, byrantys, be išlikusių atitvarų. Tik laiko klausimas, kada gali įvykti nelaimė. Pastatai mieste nėra vien tik savivaldybės, seniūnijos ar būsto administratoriaus atsakomybė. Balkonai yra bendroji namo dalis, jais turi rūpintis visi. Kauniečiai privalo aktyviai dalyvauti apklausose, balsavimuose, susirinkimuose - priimti savalaikius sprendimus dėl jų namų ir turto.
Daugiau apie tai čia.
Renovacijos Procesas ir Kokybės Standartai
Vis dėlto, renovacijos procesas ne visada vyksta sklandžiai ir skaidriai. Aprašysiu Dariaus ir Girėno g. 19 (administratorius UAB „Daugiabučių administravimo centras“) namo renovaciją, kurioje UAB „Inžinerijos servisas“ kažkodėl EPC sistemoje paskelbtame konkurse dėl daugiabučio Dariaus ir Girėno g. 19 atnaujinimo (modernizavimo) 2023 m. rugpjūčio 9 d. nepateikė noro dalyvauti, tačiau jau spalio 25 d. konkurse, kurį savo tinklapyje paskelbė APVA, UAB „Inžinerijos servisas“ dalyvauja ir kaip vienintelė įmonė pateikia savo konkursinį pasiūlymą.
Administratorius UAB „Daugiabučių administravimo centras“, kuris prižiūri Dariaus ir Girėno g. 19 daugiabutį namą, išsiunčia konkurso dalyviui kvietimą deryboms. Neaišku, kas konkrečiai dalyvavo tose derybose? Kodėl nebuvo pranešta butų savininkams ir nesuteikta teisė jiems dalyvauti? Viskas slaptai.
Namo administratoriui Rimvydui Rameikai, matyt, galimai ir nebuvo paranku, kad kažkas iš gyventojų dalyvautų tose derybose, kadangi pats Daugiabučių administravimo centras administratorius R. Rameika nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. spalio 27 d. APVA kažkodėl nematė ir nesilaikė principo dėl PATIKIMO RANGOVO statuso, nors namo butų savininkai ir pareikalavo skelbti naują konkursą, pareikšdami nepasitikėjimą šia įmone, kurios mokumo reitingas - AUKŠČIAUSIA RIZIKA, bankroto reitingas - AUKŠTA rizika. Tačiau APVA nereagavo ir šiam vieninteliam konkurso dalyviui ir laimėtojui atvėrė žalią šviesą. Ir kas gali paneigti, kad nebuvo abipusio susitarimo?
Netikėtai UAB „Daugiabučių administravimo centre“ atsiranda buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras, vicemeras, tarybos narys Kęstutis Cirtautas, kuris ir vadovauja visam renovacijos paradui. Neaišku, kas tikrasis namo administratorius - R. Rameika ar K. Pagal turimą informaciją, UAB „Inžinerijos servisas“ savininkas yra Vaclovas Macijauskas, kuris taip pat buvo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys. Jeigu rangovo UAB „Inžinerijos servisas“ vykdomi darbai būtų atliekami skaidriai, sąžiningai, prisilaikant butų savininkų sprendimų, techninių darbų projektų ir užtikrintų aukščiausius standartus, niekas iš gyventojų nesipiktintų, bet būtų dėkingi.
Deja, tikrovė kita. Renovacijos kaina jau žmogaus protui nesuvokiamas reiškinys. 28 butų namui už renovaciją reikės sumokėti beveik vieną milijoną plius palūkanos bankui?
Suprantama, kodėl tokios aukštos darbų kainos. Įmonė, laimėjusi konkursą, faktiškai nevykdo renovacijos darbų (gyventojams net nežinoma, kokius darbus vykdo laimėjusi įmonė), bet samdo subrangovus. Tai yra įprastas dalykas, bet mokančiam akivaizdu, kad pagrindinis rangovas UAB „Inžinerijos servisas“ kaip tarpininkas ir visi subrangovai turi gauti pelną. Savo dalį turi galimai gauti ir namą administruojanti UAB „Daugiabučių administravimo centras“.
Kaip matote, gana didelis būrys stovi prie renovacijos „lovio“. Asmeniškai užsisakant duris, langus bei kitas priemones, priemonių ir darbų kaina tris kartus mažesnė. Renovacijos metu - kaina triguba. Pvz., trejos laiptinių durys namui kainuos 9261,29 Eur (1 vnt. - 3087,10 Eur ), o asmeniškai užsisakant su visu įrengimu iki dviejų tūkstančių. Faktiškai rinkoje jos trigubai pigesnės.
Namo butų savininkams pateikiant balsavimo raštu biuletenius dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pritarimo šiame name buvo „presuojami“ gyventojai, jų atžvilgiu vykdomas šantažas. Projekto administratorius K. Cirtautas (iki šiol neaišku, kas jį paskyrė vykdyti projekto administravimą) skambino visais varpais, gąsdindamas, jei gyventojai nepritars, vis vien reikės namą renovuoti, bet kaina jau bus keturi milijonai. Įžūliai pareikalavo vieno buto savininkę pakeisti nepritarimą renovacijai ir privertė užpildyti naują biuletenį (nepritarimo renovacijai biuletenis administratoriui jau buvo pateiktas el.paštu), kad „pritaria“, dėl ko vieno buto, t.y. vieno balso persvara namas turi būti renovuotas, bet pasirašiusi moteris, neatlaikiusi tokio spaudimo, atsidūrė ligoninėje. Administratoriai aktyviai imasi įvairių priemonių, kad tik namas būtų renovuojamas.
2021 m. MB „Metodinė architektūra“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo Dariaus ir Girėno g. 19 atnaujinimo (modernizavimo) techninių darbų projektą „0“ laidą, kurios vadovė Aurelija Stancikienė. 2022 m. vasario 14 d. įvyksta daugiabučio gyvenamojo namo Dariaus ir Girėno g. 19 TECHNINIO DARBO PROJEKTO VIEŠO APTARIMO butų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi šie pakeitimai:
- Cokolio sprendinio keitimas iš ventiliuojamo fasado į tinkuojamą su priklijuota klinkerio plytele. Gyventojai pritarė. Tačiau TD projekto vadovė A. Stancikienė nereaguoja į gyventojų priimtą sprendimą ir šis gyventojų sprendimas „0“ laidos projekte neegzistuoja.
- Dėl tinkuojamo fasado įrengimo naudojant mineralinę vatą. Susirinkimo metu (yra protokolas) svarstant šį klausimą, gyventojai nusprendė, atsižvelgiant į gaisrinius reikalavimus, KEISTI polistereninio putplasčio medžiagą į mineralinę vatą, įrengiant pastato tinkuojamą fasadą.
Namo išorinės sienos 57 cm storio, per dvi plytas. Fasado apšiltinimui pakaktų jį padengti termokeraminiais dažais, nes tai šiltinamoji medžiaga, turinti milijonus stiklo keramikos rutuliukų, kuri padeda sutaupyti iki 30% šilumos ir ne taip pavojinga sveikatai. Deja, gyventojų norų nepaisoma ir 2024 m. gegužės mėn. Gyventojams pareikalavus pateikti naują „A“ laidos TDP, namo administratorius į gyventojų prašymą nereagavo, nepateikė jokio atsakymo.
Beje, naujas TDP rengėjas UAB „SUNPROJEKTAI“, kuris pagal autorinių teisių perleidimo 2024 m. kovo 26 d. sudarytą sutartį, perima techninių darbų „0“ laidos projektą ir šalina „kažkokius neaiškius trūkumus“, o projekto vadovė lieka ta pati - A. Taigi, be jokio derinimo bei viešo aptarimo su namo butų savininkai, UAB „SUNPROJEKTAI“ savavališkai 2024 m. birželį parengtame TDP panaikina butų savininkų sprendimą (nors darbai pradėti pagal pakeistą projektą, kurio gyventojai nematė), savo nuožiūra pakeičia fasado ir cokolio šiltinimo medžiagas į toksiškas, degias, sveikatai pavojingas putplasčio plokštes.
Šiame name naudojamas putplasčio plokštės Finnfoam ir Hart - B-s3 klasės statybos produktai (B-nežymiai palaiko degimą, o s3 - intensyviai susidarančių dūmų srautas). Gyventojai bandė padegti putplastį, tai liepsnojo ir skleidė baisų dūmų kvapą. Bet juk vienas pagrindinių polistireninio putplasčio trūkumų - tai degi medžiaga. Be to, liepsnojant PP yra išskiriamos toksiškos dujos. Dėl šių priežasčių kyla įvairiapusė grėsmė žmonių gyvybėms bei materialiam turtui (Doroudiani et al., 2010; Wang et al., 2015a, 2015b).
Kaip supratome, tai ir yra tie „trūkumai“, kurie, kaip rašo savo laiške UAB „Inžinerijos servisas“ vykdančioji direktorė Margarita Charitonova, buvo jų iššūkis pakeisti projektuotoją (nors projekto vadovė paliekama ta pati A. Stancikienė). Klausimas - kokiems trūkumams pašalinti rangovas privalėjo pakeisti projektuotoją, kad galėtų koreguoti techninį darbo projektą. Gyventojai supranta, kad projektuotojas keičiamas, kad ignoruotų jų sprendimus.
Deja, ignoruojant jų protokoluotą sprendimą namas paverčiamas parako statine (tokių parako statinių mieste ne viena, pvz., Herkaus Manto g.). Na, o apie namo cokolio ir fasado darbų kokybę sunku ir kalbėti - brokas lengvai paslepiamas po putplasčio plokštėmis.
Blokinių Daugiabučių Ypatumai ir Renovacija
Lietuvoje seniausi blokiniai daugiabučiai jau skaičiuoja šeštą dešimtį, o jų gyvavimo trukmė, tinkamai prižiūrint, gali siekti net pusantro šimto metų. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) mokslininkas Mindaugas Augonis teigia, kad renovacija yra viena efektyviausių priemonių prailginti blokinių daugiabučių tarnavimo laiką.
Pasak jo, papildomi išoriniai sluoksniai ne tik apsaugo pastato sienas nuo neigiamo aplinkos poveikio, bet ir pagerina jų technines savybes. M. Augonis pažymi, kad šiluminės izoliacijos įrengimas - tai efektyvi ir ekonomiška priemonė, leidžianti pasiekti norimą patalpų temperatūros režimą mažesnėmis energijos sąnaudomis. M. Augonis pasakoja, kad blokinių daugiabučių išskirtinumas slypi stambiaplokščių gelžbetonio plokščių (blokų) naudojime, kuris ženkliai paspartindavo statybos procesą. Pasak M. Augonio, blokinių namų statyba iš gamykloje pagamintų plokščių turi pranašumų, palyginti su monolitiniais daugiabučiais, statomais tiesiog statybvietėje.
„Panašus principas taikomas ir Lietuvoje vis populiarėjančioje modulinėje statyboje, kai pastatų moduliai gaminami gamykloje, o statybvietėje tik surenkami. Todėl blokinių namų ilgaamžiškumas dažniausiai priklauso nuo išorinių sienų plokščių ir jų siūlių priežiūros. Dėl šių priežasčių išorinėse plokštėse gali atsirasti plyšių. Jei šie pažeidimai nėra laiku pašalinami, pastato išorinių konstrukcijų tarnavimo laikas gali ženkliai sutrumpėti. „Tiesioginę grėsmę pastatų tarnavimo laikui kelia drėgmė. Temperatūros svyravimai sukelia deformacijas sienų plokštėse ir jų siūlėse, dėl kurių siūlės gali tapti nesandarios.
„Kaip įprasta, blokinių namų išorės sienos turi mažesnę šiluminę varžą nei plytiniai daugiabučiai, todėl siūlių nesandarumo atveju žemesnė patalpų temperatūra gali skatinti pelėsio plitimą. Anot KTU mokslininko, nors blokinių daugiabučių statyba labiausiai išplito centrinėje ir rytų Europoje, nemažai jų buvo pastatyta ir vakarų Europoje bei JAV. Vakarų Europoje tokių pastatų renovacija prasidėjo dar 2000-aisiais. „Blokiniuose namuose galimybės pertvarkyti esamas patalpų erdves ar kurti naujas yra gerokai mažesnės nei plytinėse daugiabučiuose, o tai turėjo įtakos sprendimams dėl šių pastatų renovacijos ar griovimo.
„Remiantis vakarų šalių patirtimi, blokinių namų renovacija yra veiksminga - kuo anksčiau ji pradedama, tuo daugiau teigiamų rezultatų galima pasiekti, ilginant pastatų tarnavimo laiką. KTU mokslininkas dalijasi, kad tinkamai prižiūrimi blokiniai daugiabučiai tarnauja tiek pat, kiek ir plytiniai. „Renovacija, kurios metu išorinės namo plokštės papildomai padengiamos šiluminės izoliacijos ir apsauginiais sluoksniais, yra viena efektyviausių priemonių prailginti daugiabučių tarnavimo laiką ir sumažinti jų priežiūros išlaidas. Norint, kad blokinis namas tarnautų ilgiau, būtina reguliariai vertinti išorinių plokščių ir siūlių būklę. Dėl šios priežasties planinis blokinio namo remontas yra itin svarbus užtikrinant ilgalaikį pastato tarnavimą. „Šiandien naudojamos ženkliai efektyvesnės hermetikų medžiagos siūlėms sandarinti ir apsauginės dangos išorinėms plokštėms nei tos, kurios buvo taikomos pradiniame blokinių namų statybos etape“, - pastebi KTU mokslininkas M. Augonis.
Anot KTU mokslininko, nors blokinių daugiabučių statyba labiausiai išplito centrinėje ir rytų Europoje, nemažai jų buvo pastatyta ir vakarų Europoje bei JAV. Vakarų Europoje tokių pastatų renovacija prasidėjo dar 2000-aisiais. JAV ir Prancūzijoje dalis blokinių pastatų buvo atnaujinti, o kiti - visiškai arba iš dalies nugriauti ir pakeisti naujais.
Pagrindiniai Aspektai, Į Kuriuos Reikia Atkreipti Dėmesį Atliekant Blokinių Namų Renovaciją
- Išorinių sienų plokščių ir jų siūlių priežiūra.
- Drėgmės prevencija ir kontrolė.
- Šilumos ir akustinės izoliacijos gerinimas.
- Reguliarus išorinių plokščių ir siūlių būklės vertinimas.
- Greitas trūkumų šalinimas siekiant išvengti betono erozijos ir plieninių jungčių korozijos.
Naujos Šiltinimo Medžiagos ir Jų Privalumai
Ilgą laiką viskas vyko sklandžiai - žmonės rinkosi, kuo šiltinti: tinkuojamu putplasčiu ar akmens vata. Pamatę, kad yra galimybė vystyti savo verslą, prieš trejus metus Prienuose įsikūrė bendrovė „Termoskydas“, dabar gaminanti šiltinimo plokštes „Fibrolight“. Pradėjo renovuoti klijuotomis poliuretano plokštėmis. Vadinamaisiais sumuštiniais, kuriuos sudaro minėtos šiltinamosios medžiagos sluoksnis, apdailinė priklijuota lygi betono plokštė, o iš vidinės pusės - atspindinti folija. Panašų produktą jau du dešimtmečius gamina ir naudoja Alytaus bendrovė „Termosnaigė“, kuri paprastai labiau orientuojasi į privačių namų ir kitokių pastatų šiltinimą ir kitus elementus.
Tokį produktą jau senokai yra sukūrę vokiečiai, tačiau „Termoskydui“ jį reikėjo kiek pastorinti - nes pas mus truputį atšiauriau. Taip pat reikėjo atlikti visus būtinus patikrinimus, kad gaminys yra tinkamas tokiam atsakingam reikalui kaip daugiabučių renovacija.
Komiteto nariai pastebėjo, kad situacija dviprasmiška. Nuspręsta ministro įsakymą dar gerai apsvarstyti ir tobulinti. Bendra tendencija - oficialios institucijos nori paprastesnio ir patogesnio varianto, bet akivaizdu, jog nuo 2007-ųjų atsirado pažangesnių medžiagų, kurių biurokratija nemato.
Rodos, jokių problemų. Naujovė palengva įsipynė į visuotinį daugiabučių šiltinimą. Tačiau po to, kai gyventojai įvertino poliuretano plokštes ir vietoje kelių daugiabučių per metus jį pasirinko trys dešimtys - viskas ūmai ėmė keistis.
Aplinkos ministro įsakyme atsirado toks įrašas, kad išorinių sienų ir cokolio darbams turi būti naudojama išorinė termoizoliacinė sistema, turinti Europos techninį įvertinimą ir paženklinta CE ženklu arba turinti nacionalinį techninį įvertinimą be CE ženklo, arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus.
Pagal šį aprašymą poliuretano plokštės dar įsitektų į trečią variantą, tačiau pabrėžiama, jog turi būti naudojama termoizoliacinė sistema, kuri turi būti suprojektuota naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus. Sistema Lietuvoje save gali vadinti tik tinkuojamas putplasčio fasadas.
Prieš mėnesį aplinkos ministras Kęstutis Navickas gavo klausimą apie tai iš prieniškio Seimo nario Andriaus Palionio. Jam buvo atsakyta, tokios permainos atsirado po tragiško gaisro Londone.
Tai kokie yra poliuretano plokščių trūkumai? Gal dega, krenta, nešildo, neadekvačiai brangu? O gal kokia institucija pripažino ją netinkama ir pavojinga? Nieko panašaus - visi reikalingi sertifikatai yra. Tik nėra įteisintos sistemos, kurią Lietuvoje turi vienintelis tinkuojamas fasadas. O tai padaryti net teoriškai nėra paprasta.
Utenos butų ūkio atstovas Bronius Šaukeckas į situaciją pažvelgė paprasčiau - iš žmogiškos pusės: „Jei šios medžiagos nebūtų galima dėti, ji ir nebūtų uždėta. Pagrindinė problema yra ne medžiaga, o rangovo užgaidos.“ Tai reiškia, kad rangovas įgauna teisę renovuoti objektą, bet yra įpratęs dirbti su kitomis medžiagomis. Užuot mokęsis dirbti su kita medžiaga, jis lieka ištikimas įprastiniams metodams.
Rangovai, jau žinodami žmonių pasirinkimą, dalyvauja konkurse, o jį laimėję - inicijuoja šiltinamosios medžiagos pakeitimą. Neva neranda projektuotojų. Gyventojams nesakoma, kad rangovas mėgsta kitą medžiagą. Jiems pateikiamos eilutės, kurios dažnai kartojasi valdiškuose raštuose. Ten raginama žmones pasirinkti patikimas ir nuo seno Lietuvoje pasiteisinusias medžiagas.
Pateikiama daugmaž taip - tai gana nauja praktika ir ne visi statybininkai yra su tuo susipažinę, dėl to projektai gali užtrukti ir laiku nebūti įgyvendinti. Todėl prašoma labai atsakingai rinktis. O juk Lietuvoje yra nuo seno naudojamų patikimų medžiagų!
Taip nutiko Mažeikiuose, kur poliuretano plokštėmis turėjo būti renovuoti pirmieji daugiabučiai. Daugiabučių administratorius, užuot, palaikęs gyventojų pasirinkimą, ėmė pūsti į rangovo bures. Jei gyventojai neišsigąsdavo „naujovės“, būdavo metamas degančio Londono daugiabučio koziris. Juk ten taip pat pastato apdailai buvo naudotos plokštės. Nesvarbu, kad kitokios.
tags: #daugiabuciu #renovacija #pavojingos #plokstes