Įrodymai Nekilnojamojo Turto Pagerinimo Esmei Pagrįsti

Bylos, susijusios su nekilnojamojo turto pagerinimu, dažnai reikalauja kruopštaus įrodymų rinkimo ir pateikimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma nekilnojamojo turto pagerinimu ir kokie įrodymai reikalingi norint įrodyti pagerinimo esmę teisme.

Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis, 6.629 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo -kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kas Laikoma Daikto Pagerinimu?

Daikto pagerinimo išlaidas civilinėje teisėje apibūdina trys požymiai:

1. Realumas
2. Būtinumas
3. Protingumas

Taigi, tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kita iš būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo leidimą. Įstatymas šiam leidimui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Svarbu pažymėti, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Būtina, kad pagerinimas būtų realus, būtinas ir protingas.

Nesusituokusių Asmenų Turto Pripažinimas Bendrąja Nuosavybe

Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu kartu gyvenantys nesusituokę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Sprendžiant ginčą dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia.

Tai reiškia, kad reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Taigi vien pats gyvenimo kartu ir ūkio tvarkymo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise, t.y. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Pagal CK 6.970 str., bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais (asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan.), bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl buto, kuris įgytas notarinės formos sandoriu, sumokant nustatytą kainą. Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio.

Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas.

Įrodymų Pateikimas

Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius šalių siekį įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe butą, kurį, šalims gyvenant kartu, sumokėjusi pradinį įnašą asmeninėmis lėšomis ir viena pasiėmusi banko paskolą, įsigijo atsakovė. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimo pripažinti ginčo butą bendrąja daline šalių nuosavybe negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad jis prisidėjo prie šio turto įgijimo ar jo išlaikymo (pvz., mokėtų dalį pradinio įnašo, paskolos, turto draudimo įmokų ir pan.) ar butas atsakovės vardu įregistruotas tik formaliai, tačiau įrodinėjo, kad ginčo butas buvo įrengtas (iš esmės pagerintas) ne tik atsakovės, bet ir jo asmeninėmis lėšomis, jo ir jo giminaičių, draugų darbu.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją taikytina panašius teisinius santykius - turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe - reglamentuojanti CK 3.90 str. 1 d. norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita.

Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Šioje byloje kasacinis teismas vertino, kad teismams nekonkretizavus konkrečių šalių įnašų į nesusituokusių asmenų turto pagerinimą vertės, taip pat bendro ginčo turto vertės padidėjimo, atitinkamai nepagrindus, jog atliktas pagerinimas buvo esminis, išvada dėl nesusituokusių asmenų turto bendrosios dalinės nuosavybės laikytina teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai taikė lygių partnerių įnašų prezumpciją. Šalys į bylą teikė konkrečius įrodymus, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iš jų įnašą į turto pagerinimą, dėl to prezumpcijos taikymas šiuo atveju paneigė rungimosi principą civiliniame procese.

Santuokinis Turtas ir Pagerinimai

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė K. T. ir A. T. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvių aplinkybių, nes tarp šalių susiklostę labai konfliktiški tarpusavio santykiai. Teismas iš byloje esančių duomenų ir ekspertizės akto išvados nustatė, kad santuokos metu nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, bendras plotas 92,99 kv. m, tvarto, unikalus Nr. 5296-0035-2029, užstatytas plotas 173 kv. m, malkinės, unikalus Nr. 4400-0536-9155, užstatytas plotas 13 kv. m, ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0536-9166, užstatytas plotas 35 kv. m, kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0536-9177, dėl šalių padarytų pagerinimų 2004 m.

Atsižvelgiant į šiuos šalių santuokos metu atliktus pagerinimus, iš ieškovės atsakovui priteistina 1/2 šio turto vertės, t. y. 11 900 Lt (3449,27 Eur), kompensacija. Iš byloje esančio ekspertizės akto nustatyta, kad nekilnojamojo turto - 61/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris 5296-0035-2018, rinkos vertė, nustatyta išlaidų vertinimo metodu ekspertizės atlikimo dieną (2013 m. balandžio 25 d.) yra 16 700 Lt (4840,57 Eur). Iš 1997 m. gruodžio 1 d. sutarties matyti, kad ieškovė šį turtą sutarties sudarymo metu pirko už 16 858 Lt (4886,37 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra galimybės pripažinti, jog nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės, kad buvo atlikta kapitalinė rekonstrukcija ir yra nustatytos įstatyme nurodytos sąlygos, todėl konstatavo, kad šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir tarp šalių nedalytinas.

tags: #irodymai #nekilnojamojo #turto #pagerinimas #is #esmes