Daugelis gyventojų, susibūrusių į bendrijas, su nekantrumu laukia valstybės skiriamų lėšų, kuriomis būtų pradedama vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos programa ir ženkliai didesniais mastais negu ligi šiol. Bendrijų pirmininkai aktyviai darbuojasi, stengdamiesi išgryninti vieningus techninius sprendimus, kurie pagal kainą ir praktiškumą būtų priimtini didžiajai daliai bendrijos narių.
Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams šilumą taupantiems statybiniams sprendimams, tokiems kaip langų keitimas, sienų šiltinimas, stogo ir šildymo sistemų renovacijos. Tačiau svarbu nepamiršti ir balkonų, kurie yra neatsiejama daugiabučių namų dalis.
Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Pasak NT vystytojos „Realco“ pardavimų vadovės Raimondos Meškelės, bendrovės vystomuose projektuose kiekvienam būstui priklauso balkonas ar terasa, o kai kuriais atvejais ir vienas, ir kitas.
Šiame straipsnyje aptarsime balkonų renovacijos ypatumus, įrengimo reikalavimus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su balkonų priežiūra ir naudojimu.
Senovinių pastatų balkonų specifika
Balkonų renovacija: nuo ko pradėti?
Prieš pradedant balkonų renovaciją, būtina atlikti išsamią esamos būklės analizę. Reikia įvertinti:
- Kokios medžiagos buvo naudotos esamose apatinės balkonų atitvarų konstrukcijose?
- Jei buvo naudotas juodas metalas, tai ar jo stovis dar atitinka saugumo reikalavimus?
- Jei apatinė balkono dalis suformuota naudojant metalo konstrukcijas ir betono plokštes - koks jų stovis?
Atlikus šiuos įvertinimus, galima apsispręsti, ar renovuojant balkonus reikalinga pilna balkono renovacija, ar užtenka stiklinti tik balkono viršutinę dalį. Taip pat svarbu, bent jau preliminariai, žinoti, kokiomis medžiagomis planuojamas pagrindinių sienų šiltinimas.
Balkonų stiklinimas: sistemos ir reikalavimai
Balkono stiklinimą galima išskirti į dvi dalis: stacionarų išorinį balkono atitvarą ir viršutinę stiklinimo sistemą.
Stacionarus išorinis balkono atitvaras
Pagal galiojančius STR (Statybos techninius reglamentus), stacionarus išorinis balkono atitvaras turėtų būti ne žemesnis, kaip 1100 mm aukščio, pagamintas iš kokybiškai apdirbto metalo arba naudojant ALU profilius. Vertikalūs statramsčiai turėtų būti atitolę vienas nuo kito ne didesniu kaip 1200 mm atstumu. Visus vertikalius statramsčius turėtų jungti ištisinis profilis, vadinamas porankiu.
Jei nėra numatytų dekoratyvinių apdailos elementų tarp vertikalių statramsčių ir planuojama apatinę dalį stiklinti, tai stiklas privalomai pagal Lietuvoje galiojantį STR turi būti laminuotas 4*2*4 mm storio. Vietoje stiklo galima naudoti įvairias kitas uždengimui skirtas medžiagas, pvz.: diubondas, cetris ir kt.
Viršutinė balkono stiklinimo sistema
Tai balkono stiklinimo sistema, kuri yra montuojama ant stacionarios apatinės balkono dalies. Nuo šios stiklinimo sistemos pasirinkimo labai priklauso fasadinė namo išvaizda, balkono naudojimosi ir priežiūros praktiškumas, šiek tiek bendra buto garso izoliacija, vėdinimo galimybės, varstymo ir atidarymo būdai, matoma erdvė.
Yra kelios pagrindinės balkono stiklinimo sistemos:
- Berėmė stiklinimo sistema
- ALU rėmuose slankiojanti sistema
- Stiklinimas PVC profilių konstrukcijomis
Berėmė stiklinimo sistema
Tokiu būdu stiklintos balkonų sistemos modelis atkeliavo iš Skandinavijos kraštų. Populiarumą Lietuvoje išsikovojo dėl keleto paprastų savo savybių. Balkonuose tarp stiklų nėra jokių profilių, todėl bendras viso namo fasado vaizdas atrodo nepriekaištingai. Tokiu būdu įstiklintas balkonas atrodo lengvas, skaidrus ir erdvus. Tai imponuoja daugeliui architektų ir projektuotojų.
Visos stiklinės sekcijos slankioja ratukų pagalba viršutiniame ir apatiniame aliuminio bėgiuose vienoje plokštumoje ir gali atsidaryti į balkono vidų kaip knygos lapai, kur užtvirtinamos. Taip jos užima mažai vietos ir tampa nepajudinamos net esant stipriam vėjui. Balkoną galima atidaryti 100 proc.
Berėmė stiklinimo sistema tiek naudojimosi, tiek priežiūros lengvumo savybėmis turi pranašumą prieš kitas balkono stiklinimo sistemas. Norint išvalyti berėme sistema stiklintą balkoną, reikia paprasčiausiai kiekvieną plaunamą varčią pristumti prie sienos ir atverti ją.
Visi stiklai berėmėje balkonų sistemoje yra gaminami iš 6mm grūdinto stiklo. Visos ypatingai tvirto stiklo kraštinės yra šlifuotos, todėl eksploatuojant gaminį pasiekiamas maksimalus saugumo lygis. Nebūtina stiklų montuoti į papildomus rėmelius ar klijuoti smūgiams atsparias plėveles. 6 mm grūdinto stiklo atsparumas atlaiko iki 425 MPa slėgį, tuo tarpu paprasto 6 mm stiklo atsparumas atlaiko iki 150 MPa slėgį. Dūžtant, grūdintas stiklas subyra į mažus gabalėlius. Tai apsaugo žmones nuo įsipjovimų, kurie gali pasitaikyti naudojant paprastą stiklą.
Standartiškai tarp uždarytų stiklų lieka vertikalūs 3-5 mm tarpeliai, pro kuriuos gausiai lyjant ir esant nepalankiam vėjui, nedidelė dalis kritulių gali patekti į balkono vidų. Šiai problemai spręsti tarp stiklų yra montuojamos specialios permatomo plastiko 15 mm pločio tarpinės, kurios užtikrina pilną balkono sandarumą.
Berėmę stiklinimo sistemą taip pat galima sumontuoti nuo balkono apačios iki viršaus. Taip stiklinti galima terasas, verandas ar tambūrus. Stiklinant balkonus turėtų išlikti apatinė balkono atitvaro dalis, o ši berėmė sistema montuotųsi konstrukciją truputį įtraukiant į balkono vidų. Maksimalus šios konstrukcijos aukštis gali būti iki 2900 mm.
ALU rėmuose slankiojanti sistema
Ši sistema išsiskiria tuo, kad visos stiklinės slankiojančios dalys yra aliuminio profilio rėmuose. Todėl pagal galiojantį Lietuvoje STR, įrėmintose konstrukcijose gali būti montuojamas paprastas 4 - 6 mm storio stiklas. Slankiojančios dalys labai lengvai juda specialiai tam sumontuotais profiliais.
Visas slankiojančių dalių svoris remiasi ant apatinio nešančiojo profilio. Ši sistema yra sandari, turi specialius užrakinimo mechanizmus, reguliavimo galimybę ir visus reikalingus profilius, kurių pagalba galima atlikti stiklinimą įvairių konfigūracijų balkonuose.
Jei rėminė balkonų stiklinimo sistema yra montuojama ant balkono apatinio atitvaro, reikėtų atidžiai derinti varstomų dalių pločius, kad sutaptų su apatinės dalies matomais sudalinimais. Kitu atveju, balkonai bendram renovuoto namo kontekste gali atrodyti labai nesimetriški.
Norint išvalyti išorinius stiklus, kiekviena slankiojanti dalis kartu su stiklu iškeliama iš bendro rėmo, pastatoma balkono viduje, nuvaloma ir įstatoma į buvusią vietą. Slankiojančios dalies dydis turėtų sudaryti nedaugiau kaip 2 kv.m., tada vienos dalies svoris bus apie 15 kg ir jos iškėlimas ar pastatymas taps paprastesnis, mažėja rizika sudaužyti stiklą.
Montuojant tokio tipo konstrukcijas nuo balkono apačios iki viršaus, reikėtų gerai įvertinti konstrukcijos bendrą standumą ir reikalui esant, komplektuoti papildomus standumo profilius.
Stiklinimas PVC profilių konstrukcijomis
Šiuo balkonų stiklinimo būdu dalis gyventojų savarankiškai yra atnaujinusi savo balkonus. Pagrindiniai šios sistemos privalumai, tai, kad langų gamyba iš PVC profilių Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta. Galima labai nesunkiai susirasti patikimą firmą, kuri atliks visus aptartus darbus.
Lieka nuspręsti varstomų ir nevarstomų langų vietą ir kiekį, nuo kurių dažniausiai priklauso bendra balkono stiklinimo kaina, išsiaiškinti planuojamus vandens nuvedimo darbus, nepamiršti aptarti apdailos darbų. Dažniausiai tokiu būdu stiklinant balkoną naudojamas dviejų stiklų paketas iš kurių vienas stiklas dengtas selektyvine danga. Nepatartina taupyti pinigus naudojant PVC profilių rėmuose tik vieną stiklą.
Balkonai būna labai skirtingų gabaritų ir konfigūracijos, netgi senesnės statybos namuose, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kad būtų naudojami visi privalomi langų sujungimo profiliai.
PVC langais įstiklintas balkonas turi geresnes garso izoliacijos savybes ir geriau izoliuoja šalčio patekimą į balkono vidų. PVC lango rėmo plotis yra apie 70 mm, o varstomo lango bendras rėmų plotis yra apie 110 mm, todėl planuojant varstomų langų vietą didesniuose balkonuose reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarp varstomų langų rėmų nebūtų sujungimo profilių, nes tokiu atveju, iš savo balkono matysite apie 220 mm pločio plastikinį rėmą. Dažniausiai tarp PVC varstomų langų montuojamos nevarstomos vitrinos.
Norint stiklinti balkoną PVC profilių konstrukcijomis, nuo balkono apačios iki viršaus, apatinė balkono dalis turėtų būti užpildyta naudojant termo izoliacijos sluoksniais, vadinamaisiais “termosendvičiais” arba stiklinama naudojant stiklo paketą su laminuotu stiklu.
Balkonų renovacijos kaina
Renovuojamuose namuose dažniausiai kaina ne tiek priklauso nuo balkonų viršutinės stiklinimo sistemos, kiek nuo techninių sprendimų pasirinkimo. Renovuojamų balkonų kainai didžiausią įtaką lemia susiję su balkonų apatinės dalies atitvaro renovacija.
Skaičiuojant, kiek kainuoja balkonų stiklinimas kvadratiniais metrais, beveik visada pastebėsite, kad apatinė balkono stiklinimo dalis yra ženkliai brangesnė negu viršutinės balkono dalies stiklinimas. Taip gaunasi todėl, kad apatinėje dalyje sunaudojama žymiai daugiau metalo ar aliuminio profilių, reikalingos standžios atitvaro įtvirtinimo detalės, taip pat ieškomi įvairiausi sprendimai balkono apatinės dalies uždengimui.
Pigiausias variantas yra, kai techninis stovis leidžia palikti apatinį balkono atitvarą tokį, koks jis yra ir naujai montuoti tik viršutinę balkonų stiklinimo sistemą. Truputį brangesnis variantas yra, kai naudojamos dar esamos atitvaro pagrindinės konstrukcijos, naudojant dalį papildomų profilių ir pritaikant prie esamo atitvaro naujas apdailos medžiagas.
Geri sprendimai balkono apatinės dalies atnaujinimui, gali sutaupyti didelę dalį pinigų, skirtų balkonų renovacijai. Viskas priklauso nuo esamos situacijos renovuojamame name. Įvertinus balkonų konfigūracijas, gabaritus ir projektines galimybes, galima surasti pigesnių techninių sprendimų, netgi vietoje juodo metalo naudojant aliuminio profilius. Negalima teigti, kad visuomet tai pavyksta, bet patirtis rodo, kad kiekvienas renovuojamas namas reikalauja individualaus sprendimų ieškojimo.
Paklaustas, ar brangi balkono renovacija, G.Jatulis pripažino, kad tai priklausytų nuo individualios situacijos, tačiau orientacinė kaina svyruotų apie 5-6 tūkst. Lt.
Balkonai kaip bendrojo naudojimo objektas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Pagal galiojantį Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, bendrojo naudojimo objektai apima:
- Pastato bendrąsias inžinerines sistemas (mechaninę, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kitą įrangą).
- Pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius.
- Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus.
- Bendrosios pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos.
Balkonai yra bendroji namo nuosavybė, kaip ir siena, nes balkonai laikomi fasado elementais.
Balkonų naudojimo taisyklės
Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie nėra gyventojų nuosavybė, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
Svarbu: Balkonų naudojimas turi būti saugus ir nepažeisti kitų gyventojų interesų. Reikia vengti veiksmų, kurie gali kelti pavojų ar darkyti namo išvaizdą.
Savavališkas balkonų stiklinimas
Savavališkas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.R.
Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Atviri plotai neskaičiuojami ir neturėtų būti įtraukti į bendrą būsto plotą.
Svarbu: Savavališkas balkonų stiklinimas yra draudžiamas ir gali būti laikomas nelegalia statyba. Prieš stiklinant būtina gauti leidimą ir laikytis nustatytų reikalavimų.
Bendrijos teisės ir pareigos
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
tags: #daugiabuciu #renovacija #balkonai #9 #aukstu