Oro kokybė patalpose, kuriose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, turi didelę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Tinkamas vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti gerą oro kokybę, pašalinti teršalus ir palaikyti optimalų drėgmės lygį. Tačiau, kokios yra oro kokybės higienos normos ir kaip užtikrinti tinkamą vėdinimą įvairiose patalpose?
Vėdinimo Svarba Oro Kokybei
Vėdinimo sistemos atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą oro kokybę patalpose. Jos gali atlikti įvairias funkcijas, įskaitant:
- Namo ventiliaciją.
- Oro apykaitos užtikrinimą.
- Drėgmės lygio reguliavimą.
- Šildymą arba vėsinimą.
- Teršalų pašalinimą.
Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas. Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims. Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
Oro Apykaita: Skirtingi Reikalavimai
Oro apykaita - tai oro kiekis, kuris pakeičiamas patalpoje per tam tikrą laiką. Ši higienos norma taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos. Tokia oro apykaita užtikrina tinkamą deguonies ir CO2 koncentraciją ore, kuri nekenkia žmogaus sveikatai ir savijautai. Tačiau, tokios apykaitos gali nepakakti kvapams pašalinti, todėl oro gaivumui reikėtų rinktis didesnę apykaitą.
Lietuvos STR Reikalavimai Gyvenamojo Namo Vėdinimui
Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemas, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18 m³/h šviežio oro vienam žmogui. Faktiškai, ~18 m³/h yra vidurkis tarp optimalios oro kokybės normos higienos požiūriu ir minimalios fiziologinės normos (kai pradeda trukti deguonies, o nuo per didelės CO2 koncentracijos po kurio laiko pradeda skaudėti galva). Ši, minimaliai leistina, norma naudojama taupumo sumetimais.
Pilnas Komfortas
Pilnas komfortas pasiekiamas, kai vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kuriuos gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaita patalpose yra ~3-4 kartus per valandą.
Ypatingi Reikalavimai Atskiroms Zoms
Tam tikroms zonoms, pavyzdžiui, virtuvei, saunai, biliardinei ar mankštos patalpai, gali būti taikomi ypatingi reikalavimai. Tokiais atvejais pirma parenkama speciali oro judėjimo schema, o antra - ištraukiamo iš užterštos zonos oro kiekis apskaičiuojamas taip, kad durų angoje užtikrinti didesnį oro judėjimo greitį, nei judėjimas, kuri gali sukelti natūralus faktoriai.
Minimalūs Fiziologiniai Reikalavimai
Minimalus oro kiekis, reikalingas žmogui, yra ~2 m³ oro per valandą. Tačiau, tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10 m³/h šviežio oro vienam žmogui.
Normalaus Drėgnumo Palaikymas
Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Kai drėgnumas viršija 60 %, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. Padidėja pelėsio atsiradimo pavojus. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40 %, džiūsta gerklė bei oda, dėl ko stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais.
Jei turite vėdinimo sistemą su rotaciniu rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti. O jei namo ventiliaciją atlieka plokštelinis rekuperatorius, kondicionierius ar kokios orlaidės, tai, norint palaikyti optimalų oro drėgnumą, žiemą oro kaitą teks stipriai pamažinti, dėl ko nukentės oro švarumas.
Minimalus (Budintis) Ventiliacijos Režimas
Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpa visai nevėdinama, bėgant laikui joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija. Kad to išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet, kai jose nėra žmonių, turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3 m³/h į 1 m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Pagal Ištraukiamą Iš WC ir Kitų Patalpų Oro Kiekį
Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 valandas per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR.
Namo Šildymas Arba Vėsinimas
Kai kalbama apie kanalinės vėdinimo-kondicionavimo (ir orinio šildymo) sistemos įrengimą, tiekiamas į kiekvieną patalpą oro kiekis skaičiuojamas pagal jos vėsinimo (arba šildymo) poreikį, proporcingai paskirstant kondicionieriaus šaldymo/šildymo galią po visas patalpas. Bendras sistemos tiekiamas oro kiekis parenkamas pagal kondicionieriaus (ar kitokio šildytuvo) šildymo galią, taip, kad tiekiamo ir patalpos oro temperatūrų skirtumas neviršytų komfortinės ribos.
Kaip taisyklė, reikalinga šildymui ar šaldymui oro apykaita yra ~3 kartus didesnė už šviežio oro poreikį patalpų ventiliacijai, tad projektuojama sistema, dirbanti recirkuliacijos principu, kai didesnė dalis oro paimama iš patalpų, nufiltruojama, pašildoma (arba atšaldoma) ir vėl grąžinama į patalpas. Prie šio recirkuliuojamo oro pamaišoma dalis paimamo iš lauko šviežio oro. Lauko oro kiekis šio atvejų skaičiuojamas taip, kad paskirstant orą po patalpas pagal pasirinktas šaldymui ar šildymui proporcijas, šviežio oro dalis kiekvienoje patalpoje būtų ne mažesnė nei reikia, kad užtikrinti norimą patalpos ventiliaciją.
Pasyvaus Vėsinimo Funkcija
Kai vėdinimo sistemos projektas numato gamtinę atsinaujinančią energiją panaudoti patalpų vėsinimui, tai vadina - pasyvaus vėsinimo funkcija. Patalpos atšaldomos be kompresorių ar kitų elektrą naudojančių prietaisų. Pvz., pasinaudojant tuo, kad naktį oro temperatūra yra ~10 ºC žemesnė nei dieną, vėdinimo sistema naktį įsijungia pilnu pajėgumu (kelis kart padidina oro apykaitą) ir, tiekiant didelius kiekius šalto oro, per naktį atvėsina vidines sienas, baldus ir viską, kas yra patalpoje. Dieną ventiliacija persijungia į minimalias apsukas, kad kuo mažiau karšto oro patektų į patalpas, o sienos atiduoda sukauptą "vėsumą", neleisdamos orui patalpose per daug įšilti.
Šaldymo efektas priklauso nuo to, kiek gerai sistema sugebėjo per naktį atvėsinti sienas. Tad, norint pasiekti juntamo efekto, oro apykaita turi būti didinama 3-4 kartus. Orientacijai: kai oro kaita yra 1200 m³/h, pasyvaus vėsinimo efektas bus lygus 12 val. veikiančiam kondicionieriui, kurio šaldymo galingumas yra 2 kW.
Geoterminis Šildymas Ir Namo Kondicionavimas
Gali būti suprojektuotas namo kondicionavimas, panaudojant kanalinį šildytuvą ir šaltą vandenį, cirkuliuojantį požeminiame geoterminio šildymo sistemos kontūre, arba orui vėsinti panaudojant žemės šilumokaitį (ŽŠ). Rengiant tokį vėdinimo projektą, bendra oro apykaita taip pat skaičiuojama, vertinant patalpų šaldymo poreikį. Tik už pagrindą priimamas ne kondicionieriaus galingumas kaip orinio šildymo atveju, ir ne dienos/nakties vidutinis temperatūrų skirtumas, kaip pasyvaus vėsinimo sistemoje, o žiūrima į tai, kokia yra šaldymo nešėjo temperatūrą pasirinktame variante ir iki kiek pasirinktas šilumokaitis sugeba atšaldyti lauko orą.
Oro Paskirstymo Principai
Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Gaunasi taip, kad jei name gyvena 2 žmonės, tačiau name yra 5 kambariai, kuriuose jie dažnai ir ilgą laiką būna kartu - oro kaita turi būti ne 2 x 36 = 72, o 5 x 2 x 36 = 360 m³/h.
Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai - mažesni reikalavimai oro kokybei). Šis variantas gaunasi kiek geresnis tuo atveju, jei name veikia recirkuliacinė sistema, arba kitokiu būdu užtikrinamas pakankamai intensyvus oro maišymas tarp patalpų. Tuomet „šviežio“ oro dalis kiek padidėja, nes iš kitų patalpų priteka, pavadinkim - ne iki galo sugadintas oras, kuris kiek atskiedžia per prastą orą šioje patalpoje.
Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą, kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36 m³/h. Suprantama, kad tam tikrais momentais, kai žmonės susirinks tam tikroje patalpoje - realiai gausis, kad oro kokybė vos atitinka mažiausių medicininių reikalavimų - 10 m³/h.
Apykaitą galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Be to, jos reikšmę sunku patikimai įvertinti, nes ji priklauso nuo vėjo greičio, lauko temperatūros, langų orientacijos ir t.t. Priimama, kad infiltracija nėra reikšminga ir ji gali tik truputi pagerinti pasitrenktą oro kokybę.
Rekomenduojama į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą, atsižvelgti tik tuomet, kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiemą iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą.
Rekuperacinės Vėdinimo Sistemos
Nors į oro vėdinimo sistemos poreikį vis dar gana dažnai žiūrima skeptiškai, specialistai teigia, jog savo būste įsirengę profesionalią oro vėdinimo sistemą pajusite itin didelį oro kokybės skirtumą. Tiesa ta, jog mūsų kasdienė savijauta ir produktyvumas nuo oro kokybės priklauso labiau nei galime įsivaizduoti.
Rekuperacinė vėdinimo sistema užtikrina ne tik vėdinimą ir šilumos taupymą, bet rekuperacija suteikia visai kitą gyvenimo lygį, kuris leidžia gyventi sveikiau, kokybiškiau išsimiegoti, jausti mažesnį nuovargį, ilgiau išlikti energingam, greičiau pašalinti nemalonius kvapus, apsaugo namo konstrukcijas nuo pelėsio, o karštomis vasaros naktimis vėsina patalpas. Jeigu tinkamai įrengta, tai rekuperacijos sistema gali pagerinti Jūsų gyvenimo lygį.
Pagrindinės vėdinimo sistemos dalies - rekuperatoriaus dėka, į patalpas patenka tik kokybiškai išvalytas ir jau šiltas oras. Viena svarbiausių savybių, kuria pasižymi kokybiškos vėdinimo sistemos - jos sukurtos taip, kad atlikdamos vėdinimo funkciją taip pat taupytų energiją ir šilumą, mažinant vartotojo išlaidas. Todėl vėdinimo sistemoje esantis rekuperatorius naują, iš lauko į patalpas patenkantį orą šildo energija, gauta iš jau panaudoto oro.
Nors renkantis vėdinimo sistemą dažnai girdime, kad gera oro vėdinimo sistema brangiai kainuoja, vertėtų nepamiršti, kad tokia sistema taip pat gerokai mažina ir šildymo išlaidas. Taigi, nors įsigijus sąlyginai pigią vėdinimo sistemą ji greičiausiai atliks tą pačią vėdinimo funkciją, tikėtina, jog nuo brangesnės sistemos ji ženkliai skirsis savo veikimo efektyvumu.
Sklandų ir patikimą rekuperacinės vėdinimo sistemos darbą lemia pats rekuperatorius, todėl jo pasirinkimas turėtų būti paremtas gerais vartotojų atsiliepimais, jų patirtimi. Rekuperacinės sistemos įrengimo kaina susideda iš rekuperatoriaus, vėdinimo medžiagų ir darbų.
Siekiant maksimalios naudos iš vėdinimo sistemos, reikia kokybiškai suprojektuoti ir suplanuoti efektyvią vėdinimo sistemą. Projektuojant būtina atkreipti dėmesį į nominalią oro apykaitą ir oro paskirstymą, pastato suskirstymą į oro tiekimo ir šalinamo oro zonas, oro paėmimo-pratekėjimo-išmetimo angų suplanavimą, ortakių parinkimą, oro filtracijos lygio nustatymą, šiluminę ortakių sistemos izoliaciją, nemokamą vėsinimą vasarą, tinkamiausią rekuperatorių.
Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas. Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims.
Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui. Svarbiausia parenkant ortakius būtina remtis pagrindiniais reikalavimais.
Vėdinimo sistemose naudojami filtrai skirstomi į klases, atsižvelgiant į reikiamų išfiltruoti dalelių dydį. Filtrų klasė turi būti parinkta pagal poreikį konkrečių paskirčių vėdinimo sistemoms. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7. Jeigu gyventojai turi kvėpavimo sutrikimų arba yra alergiški, tokiu atveju reikėtų naudoti F7 ir aukštesnės klasės filtrus. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti, kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį. Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia.
Kad apsaugoti vėdinimo sistemą nuo kondensavimosi, ortakiai, esantys nešildomose patalpose, oro paėmimo iš lauko ir išmetimo į lauką ortakiai, privalo būti izoliuoti. Oro paėmimui iš lauko ir išmetimui į lauką visada reikia izoliuoti ortakius. Tam naudojamas skardinis izoliuotas arba izoliacinių savybių turintis pūsto polietileno ortakis.
Bypass oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas, kai to nereikia. Bypass naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą. Renkantis rekuperatorių pagrindiniai faktoriai, lemiantys įrenginio ir visos vėdinimo sistemos efektyvumą bei gyventojų komfortą yra rekuperatoriaus galingumas, šilumokaitis, ventiliatoriai, rekuperatoriaus triukšmo izoliacija, filtrai, rekuperatoriaus valdiklis.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu rinkoje siūloma daugybė oro vėdinimo sistemų įrenginių, išsirinkti iš tiesų kokybišką prietaisą gali pasirodyti sudėtingiau nei anksčiau. Norint apytiksliai pasakyti, kiek oro vėdinimo sistema bus efektyvi, tai galima spręsti pagal pagrindinius jos parametrus.
Pagrindiniai Rekuperacinės Sistemos Parametrai
Drėgmės grąžinimo funkcija. Specialistų teigimu, ji ne tik padeda subalansuoti optimalią patalpų drėgmę, tačiau ir suteikia daugiau garantijų dėl pačios vėdinimo sistemos kokybės. Taip yra todėl, kad oro vėdinimo sistema su drėgmės grąžinimo funkcija negali būti gaminama naudojant nekokybiškas dalis. Todėl toks prietaisas ne tik užtikrina tinkamą santykinę oro drėgmę patalpose, bet ir leidžia į jas susigrąžinti šilumą mažomis elektros energijos sąnaudomis.
Didelė šilumogrąža. Ne paslaptis, jog rekuperatorius ne tik valo į patalpas patenkantį orą, bet ir leidžia gerokai sumažinti šildymo išlaidas. Tam, kad įsivaizduoti būtų lengviau, verta žinoti, jog patalpas natūraliu būdu, prarandame net apie penktadalį namų šilumos.
Žvelgiant bendrai, rekuperatoriai su šilumogrąžą gali grąžinti nuo 75 iki 95 procentų iš patalpos išeinančios šilumos. Vis dėlto rekuperatorius, kaip ir daugelis kitų prietaisų, dažniausiai pasižymi skirtingu naudingumo koeficientu, todėl šio proceso metu pats energijos taupymas arba rekuperacija dažniausiai taip pat nėra vienoda.
Filtrai ir ortakiai. Renkantis oro vėdinimo sistemą savo būstui, dėmesį rekomenduojame atkreipti ir į sistemoje montuojamus mechaninio vėdinimo oro filtrus. Nors iš pirmo žvilgsnio šios vėdinimo sistemos dalys gali pasirodyti ne pačios svarbiausios, būtina akcentuoti, jog tik kokybiški oro filtrai iš lauko į patalpas patenkantį orą išvalo nuo smulkiausių dalelių. Tai reiškia, jog įsirengę vėdinimo sistemą su prastesniais oro filtrais, galėsite džiaugtis tik puse jos teikiamos naudos.
Vėdinimo sistemos pritaikymas. Maksimaliai efektyviai jūsų patalpose oro vėdinimo sistema gali veikti tuomet, kai ši patalpoms parinkta ir pritaikyta teisingai. Rengiant oro vėdinimo sistemos namams projektą, įvertinti turi būti ne tik patalpų dydžiai, techniniai duomenys, tokie kaip pastato sandarumas, bet ir architektūrinės ypatybės. Svarbūs šiuo atveju tampa ir atstumai tarp oro paėmimo ir šalinimo angų bei pats ortakių skersmuo, klimato zona ir paties pastato geografinė padėtis.
Nepaisant to, kaip dažnai vėdinamos namų ar darbo patalpos, palaikyti iš tiesų švarų kambario orą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mokslininkų apskaičiuota, jog trijų valandų vėdinimo tiesiog atidarius langus efektas išnyksta praėjus vos pusvalandžiui, o iš oro anglies dvideginis, oro teršalai ir vandens garų perteklius pašalinamas tik patalpas vėdinant nuolat. Taigi, bandymas užtikrinti švarų patalpų orą be papildomų sistemų reikalauja jų vėdinimo ir šildymo vienu metu, o tai iš esmės prieštarauja efektyviam energijos naudojimui.
Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, tam, kad patalpų oras būtų pakankamai švarus ir atitiktų visus, mūsų sveikatai būtinus reikalavimus, jis privalo keistis ne rečiau nei vieną kartą per tris valandas.
Gerai žinoma, jog pabaigus bet kokias statybas pastato sienose, grindyse ir lubose dar lieka ne mažai drėgmės, kuri, siekiant išsaugoti kokybiškas medžiagas, privalo būti pašalinta vos baigus darbus. Ar santykinė patalpų oro drėgmė yra iš tiesų per didelė, galima nesunkiai pamatuoti specialiai tam skirtu prietaisu - drėgmės lygis neturėtų būti didesnis nei 60 proc.
Vis dėlto, ne retai pasitaiko ir atvejų, kai drėgmės kaip tik trūksta (optimali namų patalpų drėgmė turėtų siekti nuo 45 iki 60 procentų). Tai, kad namuose oras yra per sausas, nesunkiai suprasite ir labiau atkreipdami dėmesį į kasdien pasitaikančias situacijas. Pavyzdžiui, pirmasis ženklas, kad namuose esančiame ore trūksta drėgmės, galėtų būti dažni statiniai elektros krūviai, kuriuos pajaučiate liesdamiesi prie įvairių paviršių. Drėgmės trūkumą galite pastebėti ir atidžiau apžiūrėję baldus iš medžio drožlės plokščių ar dažytus paviršius, nes įvairūs jų įtrūkimai taip pat rodo sumažėjusią oro drėgmę.
Nors perteklinės ar per mažos drėgmės problemą dažnai bandoma spręsti įsigyjant drėgmės surinktuvus arba oro drėkintuvus, dažniausiai šių prietaisų poveikis - laikinas - optimali patalpų drėgmė palaikoma tol, kol prietaisas veikia, dėl to ženkliai išauginamos ir nuolatinės elektros sąnaudos.
Svarstantiems, ar namuose verta įsirengti rekuperatorių su entalpiniu (drėgmę grąžinančiu) šilumokaičiu, vertėtų žinoti ir tai, jog vasaros metu, kai oro temperatūra tiek patalpose, tiek lauke yra panaši, drėgmę grąžinantis šilumokaitis veiks kaip visi. Tačiau, kai patalpose bus vėsiau nei lauke arba norėsite šį pojūtį sukurti, tam ypač padės atvirkštinis drėgmės grąžinimo procesas.
Apskaičiuota, jog vėdinant patalpas natūraliu būdu, prarandame apie penktadalį šilumos, todėl namuose įmontuotas rekuperatorius ne tik valo į patalpas patenkantį orą, bet ir leidžia gerokai sumažinti šildymo išlaidas. Tačiau tai, kiek šilumos energijos įsirengus rekuperacinę sistemą galima panaudoti pakartotinai, ypač priklauso nuo pasirinktos mechaninio vėdinimo sistemos kokybės.
Renkantis oro vėdinimo sistemą savo būstui, dėmesį rekomenduojame atkreipti ir į sistemoje montuojamus mechaninio vėdinimo oro filtrus. Tik kokybiški oro filtrai iš lauko į patalpas patenkantį orą išvalo nuo smulkiausių dalelių, kurios daro neigiamą įtaką oro kokybei. Pačią oro paskirstymo sistemą galima įsirengti naudojant standartinius metalinius (industrinio tipo) arba sandarius plastikinius ortakius.
Norint turėti higienišką, patikimą ir ilgaamžę oro paskirstymo sistemą, jos montavimui rekomenduojame rinktis lankstumo galimybėmis pasižyminčius plastikinius ortakius.
Siekiat užtikrinti, jog jūsų patalpose įrengta oro vėdinimo sistema veiks maksimaliai efektyviai, ji turėtų būti projektuojama atsižvelgiant į konkretaus pastato techninius duomenis - rengiant projektą būtinai vertinami patalpų dydžiai, techniniai duomenys, tokie kaip pastato sandarumas bei kitos architektūrinės ypatybės, galinčios lemti tai, kaip efektyviai veiks oro vėdinimo sistema.
Remiantis specialistų rekomendacijomis, patalpose oras turėtų pasikeisti bent vieną kartą per 3 val., o vėdinimo įrengino našumas turi būti lygus bent vėdinamų patalpų tūriui. Vis dėlto, statybos techninio reglamento A komforto klasė nurodo, kad net mažame bute, turinčiame tik vieną kambarį bei virtuvės ir vonios patalpas, per valandą turi pasikeisti mažiausiai 90 m3 oro.
Tiesa, ne visi reikiamą šviežio oro kiekį skaičiuoja pagal būsto plotą, svarbu atsižvelgti ir į patalpų panaudą bei tai, kiek žmonių naudojasi patalpomis. Pavyzdžiui, 5 asmenų šeimai 150 kvadratinių metrų ploto bute reikalingas apie 70l/s galingumo rekuperatorius. Dar vienas svarbus aspektas - lubų aukštis. Ne retai pabrėžiama, kad būstui, kurio lubos yra aukštesnės, reikalingas didesnis šviežio oro kiekis nei tam, kurio lubos žemesnės.
Dėl šių priežasčių, kad ir kokią vėdinimo sistemą nuspręstumėte pasirinkti, prieš ją įsigyjant rekomenduojame pasitarti su savo sritį gerai išmanančiais profesionalais, kurie, remdamiesi savo ilgamete patirtimi, padės išsirinkti jums labiausiai tinkančią ir dideliu efektyvumu pasižyminčią oro vėdinimo sistemą.
Vėdinimas. Kokia Turi Būti Oro Apykaita?
Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai. Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas:
- Tik namo ventiliacija.
- Kai atliekamas sistemos montavimas, skirtos tik namo ventiliacijai, oro apykaita apskaičiuojama sumuojant kiekvienos patalpos oro poreikį, nustatytą pagal hienos normas arba - atsižvelgiant į individualius reikalavimus oro kokybei.
Dažniausiai taikomos šios oro apykaitos "normos":
tags: #patalpu #oro #kiekiai #reglamentas