Lietuvos miestų daugiabučiai namai sensta ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Privatizavus butus, daugelio namų savininkai per pastaruosius dešimtmečius beveik neinvestavo į pastatų atnaujinimą. Todėl būstas didesniuose miestuose ir miesteliuose pastebimai susidėvėjo, o kai kuriais atvejais pastatai jau kelia realų pavojų juose gyvenantiems žmonėms.
Daugiabučių namų valdymo formos
Daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė valdoma bendraturčių susitarimu. Būtent patys savininkai turi nuspręsti, koks valdymo būdas jiems tinkamiausias.
Savininkų bendrija
Savininkų bendrija - tai populiariausia daugiabučių valdymo forma, suteikianti gyventojams galimybę patiems spręsti dėl namo priežiūros ir tvarkymo. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti visus daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkus, įgyvendinanti jų teises bei pareigas ir atstovaujanti bendriems interesams. Naujuose namuose bendrijos paprastai steigiamos be sunkumų, o gyventojai gali greičiau spręsti bendrus klausimus. Bendrijos steigimą inicijuoti gali kiekvienas buto savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos institucijos. Praktikoje dažniausiai steigimą inicijuoja aktyvūs namo gyventojai.
Sprendimus bendrijoje priima bendrijos susirinkimas, valdyba arba pirmininkas. Visi klausimai sprendžiami balsų dauguma, o tvarka, kaip balsuojama ir priimami sprendimai, nustatoma įstatuose. Nors bendrijos steigimas reikalauja suderinti visų gyventojų interesus, šis modelis leidžia savininkams tiesiogiai spręsti dėl įmokų dydžio, darbų eiliškumo ir rangovų pasirinkimo.
Delegavimas administratoriui
Įsteigta bendrija neprivalo pati atlikti visų techninių darbų. Ji gali sudaryti sutartį su administruojančia įmone, kuriai deleguojamos kasdienės priežiūros funkcijos: raštvedyba, buhalterija, šilumos mazgų priežiūra, elektros ar vandens sistemų remontai. Bendrijos biudžeto lėšomis gali būti finansuojamos administracinės išlaidos: valdybos narių skatinimas, transporto, kanceliarinių prekių ar smulkių organizacinių poreikių padengimas.
Specialistai rekomenduoja, kad patys gyventojai nesiimtų raštvedybos, buhalterijos ar inžinerinių sistemų priežiūros, nes tai reikalauja specifinių žinių. Įstatymai numato, kad bendrijos veikla turi būti skaidri. Informacija apie tarifus, priežiūros darbų sąrašą ir jų apimtis turi būti viešai prieinama.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra viena iš trijų įstatymų numatytų daugiabučio namo valdymo formų. Ji dažniausiai taikoma mažiems daugiabučiams - nuo 3 iki 10 butų. Civilinis kodeksas jungtinę veiklą apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą bendram tikslui siekti, sujungiant savo turtą ir pastangas. Daugiabučių kontekste šiuo tikslu tampa bendrosios nuosavybės (laiptinės, stogas, kiemas, inžinerinės sistemos) priežiūra ir tvarkymas.
Jei reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų sutikimo. Jungtinės veiklos sutartis privalo būti rašytinė, o tam tikrais įstatymo numatytais atvejais - ir patvirtinta notariškai. Jungtinės veiklos sutartis nustoja galioti, kai pasikeičia bent vienas buto savininkas. Kadangi butai nuolat parduodami ar paveldimi, ši valdymo forma tampa nepatogi didesniems namams.
Ši forma yra paprasta, nereikalauja steigti juridinio asmens (kaip bendrijos atveju). Tačiau ji yra mažiau stabili - pakanka, kad vienas butas pasikeistų savininką, ir sutartis nebegalioja. Nors Civilinis kodeksas vis dar numato jungtinės veiklos galimybę, praktikoje ši forma naudojama retai.
Administratorius
Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų priežiūra, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus šiems objektams išsaugoti ir tinkamai naudoti pagal jų paskirtį. Jeigu daugiabučio namo savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių. Šis sprendimas užtikrina, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be priežiūros. Administratorių gyventojai renkasi iš savivaldybės sudaryto ir viešai paskelbto sąrašo.
Už administravimą moka patalpų savininkai proporcingai jiems priklausančiam naudingojo ploto dydžiui. Kitaip tariant, taikomas tarifas už 1 m², kuris nustatomas atsižvelgiant į darbų sąrašą, pastato amžių, būklę, transporto ir kitų paslaugų kaštus. Gyventojai moka ne tik už einamąją priežiūrą, bet ir kaupia lėšas remontui bei renovacijai. Administratorius privalo kasmet pateikti gyventojams ataskaitą apie surinktų ir panaudotų kaupiamųjų lėšų dydį, darbų sąmatas, atliktų darbų aktus.
Administratoriai atlieka nuolatinius pastatų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų stebėjimus, žymi pastebėtus defektus techninės priežiūros žurnaluose. Pasibaigus žiemai, paprastai sudaromos komisijos, kurios apžiūri namo būklę ir surašo aktus. Pagal juos planuojami privalomieji remonto darbai.
Nereta praktika, kai administruojančios įmonės dalį darbų atlieka savo pajėgomis, nepirkdamos paslaugų rinkoje. Tokiais atvejais kyla rizika, kad darbų kokybė nebus tinkamai kontroliuojama. Gyventojai neretai skundžiasi dėl darbų vėlavimo, kiekių prirašymo ar neskaidrių pirkimų.
Gyventojai administratoriui moka vadinamąjį „būsto mokestį“, kuris apima namo administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, avarijų likvidavimo, einamojo remonto išlaidas. Komunaliniai mokesčiai už šilumą, vandenį, atliekų išvežimą ar elektrą mokami atskirai pagal sutartis su paslaugų tiekėjais.
Jei daugiau kaip pusė patalpų savininkų yra nepatenkinti administratoriaus veikla ir pateikia pagrįstus argumentus, jie gali inicijuoti administratoriaus pakeitimą. Alternatyvos yra bendrijos steigimas arba jungtinės veiklos sutartis. Pasibaigus administravimui (pvz., įsteigus bendriją ar sudarius jungtinės veiklos sutartį), administratorius privalo pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti bendrojo naudojimo objektus, dokumentus ir nepanaudotas kaupiamąsias lėšas naujam valdytojui.
Gyventojai turėtų suprasti, kad administratoriaus paslaugos visada kainuoja daugiau nei savarankiškas bendrijos valdymas, nes įmonei reikia padengti administracines, personalo, techninės priežiūros sąnaudas bei pelną.
Kas yra būsto reguliavimas?
Teisinis reglamentavimas
Administratoriaus veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, statybos techniniai reglamentai bei savivaldybių patvirtintos tvarkos. Priežiūros reikalavimus nustato STR 1.12.05:2010 „Statinių naudojimo priežiūra“.
Gyventojai, pažeidę naudojimosi taisykles, atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Pavyzdžiui, už viešosios rimties trikdymą (triukšmą nakties metu), už savavališką statybą ar už bendrojo naudojimo objektų sugadinimą gali būti taikomos baudos.
Pagrindinis administratoriaus uždavinys - užtikrinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei tvarkymą, taip pat tinkamą namui priskirto žemės sklypo naudojimą pagal galiojančius teisės aktus. Administratoriaus paslaugos finansuojamos iš butų ir kitų patalpų savininkų įmokų, kurios apskaičiuojamos proporcingai nuosavybės daliai bendroje dalinėje nuosavybėje.
Administratoriaus nustatomas tarifas
Administratoriaus nustatomas tarifas už namo priežiūrą yra sudarytas iš kelių pagrindinių dalių:
- Darbuotojų darbo užmokestis ir socialinės įmokos.
- Pridėtinės išlaidos.
- Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir remontas.
- Įtraukiamos išlaidos už administratoriaus naudojamą ilgalaikį turtą - kompiuterinę įrangą, inventorių, darbo priemones, transportą.
- Darbo sauga ir darbuotojų priežiūra.
- Darbų organizavimo išlaidos.
- Draudimas ir mokesčiai.
- Finansinės išlaidos.
Administravimo tarifas gali apimti ir administratoriaus pelną, tačiau jis turi būti pagrįstas rinkos sąlygomis bei skaidriai pagrįstas sąnaudomis.
Aktualijos
Nuo 2025 m. daugiabučių administravimą keičia keli svarbūs pokyčiai:
- Padidintos kaupiamosios įmokos: Nuo liepos mėnesio minimalūs įnašai namo atnaujinimui padidinti: didesniems nei 3000 m² daugiabučiams nustatyta ne mažiau kaip 9 centai už 1 m² per mėnesį, mažesniems - ne mažiau kaip 11,5 cento.
- Pastatų duomenų banko sukūrimas: Nuo lapkričio visi daugiabučių techninės būklės duomenys, nustatyti defektai ir priežiūros veiksmai bus kaupiami centralizuotoje informacinėje sistemoje.
- Skaitmenizacija: Daugelis administratorių pereina prie elektroninių sistemų, kur gyventojai gali matyti sąskaitas, balsuoti dėl sprendimų ar sekti planuojamus darbus.
Teritorijos priežiūra
Pirmas žingsnis - išsiaiškinti, kas yra teritorijos savininkas. Neretai gyventojai vis dar nežino, į ką tiksliai kreiptis, turint klausimų ar skundų dėl teritorijos tvarkymo.
Jeigu teritorija privati, tai yra priklausanti daugiabučio gyventojams, jos priežiūra rūpinasi jų pasirinktas ir pagal pasirašytą sutartį numatytas paslaugų teikėjas. Paprastai tokiais atvejais gyventojai yra sudarę sutartis su daugiabučio administratoriais. Prieš sudarydami tokią sutartį, daugiabučio administratoriai su teritorijos savininkais suderina, kokių teritorijos priežiūros darbų jie pageidauja, kokia apimtimi, išsigrynina darbų įsipareigojimus, jų mastus, terminus ir kitus reikiamus niuansus. Tuomet pagal teritorijos savininkų pageidaujamas darbų apimtis, skelbiamas konkursas teritorijos priežiūros darbams atlikti, randami rangovai ir atsakoma, kad sutartus teritorijos priežiūros darbus jie atliktų laiku ir kokybiškai.
Tokiu atveju dėl visų klausimų bei pageidavimų, nesvarbu, ar juos turi prižiūrimos teritorijos savininkai, ar bet kuris kitas daugiabučio gyventojas, galima kreiptis į daugiabučio administratorius.
Jeigu daugiabučio teritorija priklauso miesto savivaldybei, jos priežiūra rūpinasi savivaldybės paskirti darbuotojai ar samdomi rangovai. Tokiu atveju, kilus bet kokiems klausimas dėl teritorijos priežiūros reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių.
Bet kuriuo atveju, jei tik gyventojams kyla klausimų, kam iš tiesų priklauso daugiabučio lauko teritorija, į ką kreiptis, kokie darbai įeina į teritorijos tvarkymą, jie visada gali kreiptis į daugiabučių administratorius.
Pastebima, kad tų daugiabučių, kurių lauko teritorijomis rūpinasi savivaldybė, neretai ir patys, nieko nelaukdami, organizuoja talkas. Tai puikios iniciatyvos, kurios ne tik pagražina aplinką, bet dar ir suteikia bendruomenei smagių emocijų.
Gyventojų pareigos ir atsakomybė
Daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimus tik dėl bendro turto, įrašyto į bendro turto objektų aprašą. Teritorija yra valstybės turtas, todėl ją privalo prižiūrėti savivaldybė. Tiesa, yra daugiabučių (dažniausiai - naujos statybos), po kuriais suformuoti sklypai. Įsigijus butą tokiame name, sklypas tampa gyventojų bendrąja jungtine nuosavybe, tuomet toks gyventojas pagal įstatymus ir privalo prisiimti atsakomybę už aplinkos tvarkymą.
Visi daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (laiptinės, stogas, vamzdynai, šildymo sistemos ir pan.) butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienam savininkui priklausanti dalis yra proporcinga jo turimų patalpų naudingojo ploto santykiui su viso namo plotu.
Tačiau pernai teismas viską apvertė kitaip ir priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą - už daugiabučių aplinkos tvarkymą teks mokėti arba tvarkyti patiems.
Kas ką privalo valyti? Kas ką privalo tvarkyti ir prižiūrėti, parašyta tose pačiose miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Jas kiekvieno miesto gyventojai turėtų susirasti savo savivaldybės tinklalapyje, nes šios taisyklės kiek skiriasi priklausomai nuo rajono specifikos. Kaip jau minėta, skiriasi ir aplink namus esančių teritorijų, kurias privalėtų tvarkyti gyventojai, dydis.
Taigi bendrojo naudojimo teritorijų, miškelių, parkų, skverų, aikščių, paplūdimių, upių ir vandens telkinių (nepriskirtų fiziniams ar juridiniams asmenims) priežiūros, tvarkymo ir valymo darbus organizuoja seniūnai. Kapinių priežiūrą organizuoja ir koordinuoja taip pat seniūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis.
Valstybinių miškų teritorijas prižiūri urėdijos, o už privačių miškų priežiūrą atsako jų savininkai. Seniūnai taip pat kontroliuoja daugiabučių namų bendrijų ir administruojamų daugiabučių namų, sodų ir garažų bendrijų, įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkininkų žemių ir privačių valdų teritorijų būklę ir imasi administracinių priemonių aplinkos tvarkai užtikrinti.
Visi daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai ar nuomininkai privalo vykdyti daugiabučių namų bendrijų ar administratorių bei organizacijų, eksploatuojančių šiuos namus, priimtus įstatus ir namo vidaus ir aplinkos tvarkos taisykles.
Gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių ir kitų teritorijų valdytojų prašome užtikrinti, kad prasidėjus plikšalai būtų barstytos smėliu, smėlio ir chlorido mišiniu (šlapia druska) priskirtos ar faktiškai naudojamos (valomos ir tvarkomos) teritorijos, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir transporto eismas.
Valant šaligatvius - sniegą ar smėlį kaupti ant šaligatvio krašto. Kaupiant sniegą turi būti palikta ne mažesnė kaip 5 metrų įvaža į kiemą. Pažymime, kad būtina valyti nuo lietaus kanalizacijos šulinių grotelių ledą ir sniegą.
Taip pat papildomai primename, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas) apibrėžti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, statinio techninės priežiūros organizavimas ir kt.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) yra numatyta administracinė atsakomybė už tvarkymo ir švaros taisyklių (366 straipsnis. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) pažeidimus bei už statinių naudojimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (359 straipsnis. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį).
Šilumos kaina ir reguliavimas
Šilumos kaina - tai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytas tarifas už 1 kWh šilumos. Gyventojai moka ne už patį tarifą, o už sunaudotą kiekį: butui tenkantis šilumos kiekis padauginamas iš galiojančios šilumos kainos.
Pagal galiojančią higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ (pakeitė senąją 2004 m. Nešildymo sezono metu visa sunaudota šiluma tenka karšto vandens pašildymui ir cirkuliacijai. Šildymo sezono metu bendras šilumos kiekis padalijamas į dvi dalis: cirkuliacijai ir karštam vandeniui pašildyti bei patalpų šildymui.
VERT yra patvirtinusi kelis šilumos ir karšto vandens paskirstymo metodus. Jie pasirenkami daugiabučio butų savininkų sprendimu ir taikomi visam namui.
Šilumos kiekį reguliuoja įmonė, prižiūrinti šildymo punktą ir visą namo šildymo sistemą.
Jei vonioje nešyla gyvatukas, reikia kreiptis į šildymo sistemos prižiūrėtoją.
Norint sužinoti, kas administruoja namą, reikia kreiptis į savivaldybę arba pažiūrėti viešai skelbiamą administratorių sąrašą.
Šiuo metu dauguma duomenų (apie pajamas, deklaruotą gyvenamąją vietą, skolas) yra gaunami automatiškai per valstybės registrus, todėl dokumentų sąrašas trumpesnis nei anksčiau. Jei šeima turi skolų už komunalines paslaugas, tai gali turėti įtakos kompensacijos skyrimui.
Statinių naudojimo priežiūra
Daugiabučio bendrojo naudojimo objektų priežiūros reikalavimus nustato statybos techniniai reglamentai. Šiuo metu galioja STR 1.12.05:2010 „Statinių naudojimo priežiūra“, kuris pakeitė senąją 2002 m. redakciją.
Šio Reglamento 15 punkte nurodytos apžiūros yra privalomos daugiabučiams namams.
Gyvenamojo namo energetinio audito tikslas yra nustatyti namo šiluminės energijos nuostolius bei šildymo įrangos našumą, palyginti juos su normatyviniais ar etaloniniais, pagrįsti priemones, kurios padėtų sumažinti energijos nuostolius ir padidinti namo energetinį efektyvumą.
Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančią daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką), arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių.
Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas.
Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai.
Namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį - namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais, arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui.
Keičiantis namo priežiūros administratoriui, buvęs administratorius ar kitas už namo priežiūrą atsakingas asmuo turi per mėnesį nuo sprendimo paskirti kitą administratorių priėmimo dienos paskirtajam administratoriui arba įsisteigusiai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui perduoti namo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir prižiūrėti, taip pat - nepanaudotas lėšas šiems objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji šalis (jos valdymo organo) įgaliotas atstovas ir paskirtasis administratorius ar bendrijos arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas atstovas.
Techninės priežiūros žurnalas saugomas per visą pastato gyvavimo laikotarpį.
tags: #daugiabuciu #namu #teritorijos #prieziura