Daugiabučio Šildymo Sistemos Schema: Modernizavimas ir Paskirstymo Metodai

Šildymo sistemos atnaujinimas - vienas svarbiausių darbų, nuo kurio priklauso, ar daugiabučio gyventojai turės šiltus ir komfortiškus namus bei mažesnes sąskaitas už energiją. Daugelio būstų daugiabučiuose savininkai yra nepatenkinti didelėmis sąskaitomis už šildymą ir mano, jog, jei bute būtų individuali šilumos apskaita, už šildymą reiktų mokėti mažiau.

Žiūrovai mato, kaip senas šilumos punktas pakeičiamas moderniu, o kartu įrengiami balansiniai ventiliai ir slėgio reguliatoriai. Tokie sprendimai užtikrina, kad šiluma pasiekia visus namo aukštus tolygiai, nepaliekant nei peršalusių, nei perkaitintų butų.

Filme taip pat pristatomi radiatoriams skirti sprendimai - termostatiniai ventiliai su patikimomis galvutėmis, kurios neleidžia vožtuvams užstrigti ir leidžia kiekvienam gyventojui patogiai pasirinkti norimą temperatūrą. Dar vienas esminis pakeitimas - vienvamzdės sistemos keitimas dvivamzde.

Centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiams namams išmatuojama ir apskaitoma šilumos apskaitos prietaisu, įrengtu daugiabučio namo įvade. Įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytas šilumos energijos kiekis turi būti paskirstytas, t. y. išdalytas tame pastate esantiems vartotojams.

Šilumos paskirstymo metodas pasirenkamas daugiabučio butų (patalpų) savininkų susirinkime. Sprendimas priimamas savininkų balsų dauguma (50 proc. Paskirstymo metodas privalo būti taikomas ne mažiau kaip vienus kalendorinius metus, daugiabučio gyventojams sutarus. Paskirstymo metodas taikomas visam pastatui.

Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.

Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo, šilumos paskirstymo metodą parenka šilumos tiekėjas iš Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų.

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos. Naudojantis mokėjimų sistema „Viena sąskaita“.

Daugelyje iki 1997 m. pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji elevatorinė šilumos tiekimo sistema su paskirstomąja ir uždaromąja armatūra, kontrolės -matavimo prietaisais, vandens filtrais ir kitais įrenginiais. Iš čia karštas vanduo patenka į namo vidaus paskirstomuosius šilumos tiekimo vamzdynus. Šiuose punktuose paprastai yra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumokaitis.

Šiuos trūkumus galima pašalinti rekonstruojant šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Šilumos punkto rekonstrukcijos metu elevatorinė šildymo sistema keičiama nepriklausoma, karšto vandens ruošimui įrengiamas individualus plokštelinis šilumokaitis, šilumos apskaita, kontrolės ir automatikos prietaisai (1 pav.).

Nepriklausomos sistemos įrengimas įgalina daugiabučio namo šildymo sistemoje palaikyti pastovų reikiamą slėgį, apsaugo nuo slėgių svyravimų magistraliniuose tinkluose, namo vamzdžių ar radiatorių avarijų, butų užpylimo pavojaus. Šildymo sistemos atskiruose stovuose montuojami termofikacinio vandens slėgio balansavimo reguliatoriai, kurie užtikrina tolygų viso namo patalpų šildymą, sutvarkoma vamzdynų izoliacija.

Norint išvengti nesutarimų tarp namo gyventojų dėl tikslaus ir teisingo suvartotos energijos paskirstymo butuose, būtina įrengti šildymo mokesčių daliklius (šilumos detektorius) (3 pav.). Būtina pabrėžti, kad tik kartu sumontuoti įrenginiai - šildymo mokesčių daliklis ir termoreguliatorius - leidžia buto savininkui sutaupyti iki 30 proc.

Karšto vandentiekio vamzdynai pertvarkomi įrengiant cirkuliacinius siurblius, recirkuliacijos linijas ir kt. galima nustatyti kambarių temperatūrą pagal finansines galimybes ir savo poreikius. šildymo sezono metu galima šildyti tik vieną ar du kambarius.

Akivaizdu, kad kiekvienas gyventojas gali nesunkiai pasirinkti tokį buto apšildymo režimą, kuris atitinka jo finansines galimybes ir sudaro reikiamas komforto sąlygas.

Siekiant užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje, sumažinti perteklinės šilumos tiekimo riziką ir padidinti daugiabučiuose namuose naudojamos šilumos energijos efektyvumą buvo priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2011 m.

Šilumos tiekimo paslaugos atskiriamos nuo priežiūros paslaugų, tai turėtų padėti šias paslaugas kontroliuoti efektyviau. Numatyta, kad šilumos tiekėjai ir su jais susiję ūkio subjektai negali būti šilumos punktų prižiūrėtojais gyvenamosiose vietose, kur yra daugiau kaip 150 tūkst.

Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurių viena iš savarankiškų funkcijų pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo organizavimas, vykdydamos Lietuvos įsipareigojimus ES, atsižvelgdamos į energetinių išteklių kainų didėjimą ir aplinkos apsaugos reikalavimų sugriežtinimą bei siekdamos užtikrinti šilumos vartojimo efektyvumą pastatuose, dar 2001 m. ėmėsi pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo (toliau - CŠT) tinklus iš priklausomųjų CŠT sistemų į nepriklausomas.

Pagrindinis šių sistemų veikimo skirtumas - automatizuotuose punktuose pastato ir šilumos tiekėjo šilumos nešėjas (termofikatas) visiškai nesusiję. Šilumos tiekėjas pristato šilumą iki namo įvado, o kiek ir kokiu režimu (pagal paros laiką ir savaitės dienas) šilumos bus suvartota namuose, nustato šio namo gyventojai. Jų sprendimą vykdo šilumos punktų prižiūrėtojas.

Pertvarkyti pastatų šilumos tiekimo sistemas reikėjo ne tik dėl mažo senos sistemos energetinio efektyvumo, bet ir dėl to, kad dauguma buvusių sistemų, kurios buvo sumontuotos dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, yra gerokai nusidėvėjusios. Tinkamai prižiūrėti naujuosius punktus gali tik prižiūrėtojai, turintys aukštą kvalifikaciją.

Audito tikslas - nustatyti, ar daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2011 m. Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai atskiriami priklausomąją šilumos tiekimo sistemą pertvarkant į nepriklausomąją.

Tam tikslui elevatoriniai šilumos punktai keičiami į automatizuotus, kurie prijungiami prie šilumos tiekėjo tinklų per šilumokaičius. Gyventojai, nedarydami įtakos viso namo šilumos režimui, gali įsirengti šilumos reguliatorius ir atskiruose butuose. Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas. Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija.

Tampa nereikalingi centralizuoti karšto vandens ruošimo punktai (boilerinės) ir greitai nusidėvintys vamzdynai karštam vandeniui tiekti. Pasikeitus Šilumos įstatymui, tipinio 50 kv. m buto metinės išlaidos šilumos punkto priežiūrai beveik nepakito, o kadangi gyventojams dabar tenka rūpintis šilumos punkto remontu ir atnaujinimu, vien tik karšto vandens šilumokaičio keitimas jam gali kainuoti daugiau kaip 30 €, neskaitant kitų remonto ar punkto atnaujinimo išlaidų.

Pažymėtina, kad solidarumo principo panaikinimas turi ypač didelį neigiamą poveikį mažų daugiabučių namų bendrasavininkiams. Kuo mažesnis daugiabutis namas, tuo didesnė finansinė dalis tenka vienam butui, t. y. ES politika skatina kogeneracinių elektrinių (šilumos ir elektros bendros gamybos) plėtrą, o pagrindinė šios plėtros sąlyga - CŠT vartotojų tinklo plėtra.

Solidarumo principo atsisakymo pasekmes galėtų sušvelninti daugiabučių namų bendrasavininkių lėšų kaupimas namų sistemų stambiam remontui ir atnaujinimui. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pažymėtina, kad lėšas kaupti reikia ne tik dėl neplanuotų gedimų, bet ir dėl to, kad tinkamas šilumos punktų eksploatavimas užtikrinamas tik tada, kai jis vykdomas pagal ilgalaikę investicijų programą.

UAB ''Absoliuta'' pristato įrangą per trumpiausią laiką visoje Lietuvoje.

Įdomus tyrimas buvo atliktas Švedijoje, dr. Simon Siggelsten. Mokslininkas nagrinėjo šilumos pasiskirstymą 16-os butų name. Pasirodė, kad iš 16 butų 7-ių butų savininkų sąskaitos buvo mažesnės nei jie faktiškai sunaudojo šilumos, o 9 butų savininkai už šildymą sumokėjo daugiau nei turėjo. Vienas iš namo butų faktiškai buvo nešildomas ir teorinė vidutinė temperatūra jame pagal pateiktą šilumos kiekį turėjo siekti 6,2°C, tačiau faktinė temperatūra buvo 19,3°C. Sąskaitos dydis už šildymą šiam butui siekė vos 6 procentus realaus bute sunaudoto šilumos kiekio.

Dėl šios priežasties senos statybos daugiabučiuose šilumos apskaita vykdoma tik namo šilumos įvade, o pateiktos šilumos kiekis išdalinamas proporcingai buto plotui. Savaime aišku, šiuo atveju šilumos energijos apskaita negarantuoja teisingos sąskaitos už šildymą. Taip yra dėl to, kad Lietuvos daugiabučiuose, pastatytuose 1961-1996 metais vyrauja vienvamzdė „П" formos šildymo sistema, kai praeinantis per stovus šilumnešis vienus butus pasiekia šiltesnis, kitus - atvėsęs. Reguliuoti šilumos srauto radiatoriuose negalima, kad nebūtų išreguliuotas šilumos srautas tiekiamas į visus prietaisus prijungtus prie stovo.

Prof. R. Gatautis teigia, kad „daugiabučiuose namuose statytuose iki 1993 metų, praktiškai nėra techninės galimybės individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą nei rankiniu, nei automatiniu būdu. Šilumos daliklių sistemos diegimas sistemoje, kuri neturi reguliavimo galimybių, neturi prasmės. Individualūs šilumos skaitikliai ar šilumos dalikliai gali apskaityti tik apie pusę daugiabutyjesunaudojamos šilumos. Šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai užtikrinti, pastato bendrųjų patalpų šildymui yra apskaitoma atskirai.

Senų daugiabučių gyventojai, norintys, kad jų butai būtų šildomi tolygiau, raginami bent subalansuoti šildymo sistemą. Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas atliekamas atskirai arba modernizuojant šilumos punktą, tai vadinamoji mažoji renovacija, remiama valstybės. Norint pasinaudoti mažosios renovacijos programa, reikia modernizuoti šilumos punkto automatiką ir įrengti stovų balansavimo įrangą.

Yra galimybė rekonstruoti visą namo šildymo sistemą į dvivamzdę, įrengiant prie stovų balansinius ventilius, termostatus prie radiatorių, tada galima reguliuoti radiatoriumi atiduodamą šilumos srautą, o kartu ir oro temperatūrą patalpoje bei įdiegti šilumos apskaitos prietaisus. Tiesa, toks šildymo sistemos modernizavimas ganėtinai brangus, ekonomiškai neatsiperkantis, bet atsiranda galimybė prie šildymo prietaiso įrengti reguliavimo ir apskaitos prietaisus - tokiu atveju matysime suvartotą šilumos kiekį per parą, savaitę ar mėnesį. kuomet kiekvienas butas yra visiškai autonomiškas, galima įsirengti radiatorinį ar grindinį šildymą.

Šilumos apskaitos prietaisai - tai skaitikliai ir dalikliai. Buitinis šilumos skaitiklis ir daliklis yra skirtingi individualūs šilumos apskaitos prietaisai, tačiau abu atlieka tą pačią funkciją, t. Svarbu suprasti, kad skirtingi apskaitos prietaisai yra skirti matuoti šilumos energijos suvartojimą butuose ar kitose patalpose, turinčiuose skirtingo tipo vidaus šildymo sistemas.

Kaip nurodė AB „Vilniaus šilumos tinklai", Vilniuje dažniausiai pasitaikančios vidaus šildymo sistemos yra trijų tipų: vienvamzdė, dvivamzdė ir kolektorinė. Nuo to, kokia šildymo sistema yra pastate, priklauso, koks individualios šilumos apskaitos prietaisas gali būti montuojamas. Senos statybos pastatuose, turinčiuose vienvamzdę arba dvivamzdę vidaus šildymo sistemą, gali būti montuojami tik šilumos dalikliai.

Taip pat skiriasi ir šių prietaisų montavimo vieta. Šilumos apskaitos prietaisai turi būti sertifikuoti ir patikimi, jie paprastai naudojami ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Buitinis šilumos skaitiklis matuoja šilumos srautą, patenkantį į konkretų butą / patalpą ir duomenis perduoda pasirinkta technologija, pavyzdžiui, mobiliuoju ryšiu.

Buitinio šilumos skaitiklio ar daliklio tarnavimo laikas - ne mažiau nei 10 metų. Po šio laikotarpio jie keičiami naujais. Visais atvejais šilumos suvartojimą daugiabučiame name fiksuoja įvadinis šilumos skaitiklis, kuris parodo bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate.

Atsižvelgiant į konkrečiame pastate įrengtą vidaus šildymo sistemos tipą, bendras suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodais, patvirtintais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Jeigu pastate yra įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai, iš įvadinio šilumos skaitiklio, kuris fiksuoja bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate, rodmenų atimamas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai ir pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis suvartotas šilumos kiekis konkrečioms patalpoms šildyti. Likęs šilumos kiekis priskiriamas bendrosioms reikmėms ir paskirstomas kiekvienam butui pagal plotą.

Taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 (buitiniams skaitikliams), o šilumos dalikliams - Nr. Neaišku, kaip yra kituose miestuose, bet Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2024 metų pabaigoje nustatė neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, t. y. AB „Vilniaus šilumos tinklai" akcentuoja, kad į mėnesinį buitinių šilumos skaitiklių ar daliklių aptarnavimo mokestį įeina ne tik prietaiso kaina rinkoje, montavimo išlaidos, priežiūra, bet ir ryšio paslaugos.

Duomenys apie šilumos suvartojimą šilumos tiekėjus pasiekia nuotoliniu ryšiu, kuris taip pat kainuoja. Vilniaus mieste yra apie 200 pastatų, kuriuose yra įrengti šilumos dalikliai ir kuriems šilumos suvartojimas apskaičiuojamas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 6. Taip pat sostinėje yra apie 1000 pastatų, kuriuose įrengti buitiniai šilumos skaitikliai, tokiu atveju šilumos suvartojimas yra apskaičiuojamas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Po aptarnavimo mokesčio patvirtinimo, kuris įsigaliojo 2025 m.

Seniau pastatytuose daugiabučiuose namuose gyventojų pageidavimu (50 proc. + 1 balsas), jeigu leidžia techninės galimybės, gali būti įrengiami buitiniai šilumos skaitikliai arba dalikliai. Ne vienam daugiabučio gyventojui kyla klausimas, ar šilumos dalikliai bei skaitikliai gali sumažinti sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šildymą?

Ar skiriasi šilumos suvartojimas naujos statybos atskirame tokio pat ploto bute ir senos statybos bute daugiabutyje, kuriame modernizuota šildymo sistema ir įdiegti dalikliai? Keliant šiuos klausimus, svarbu suprasti, kad sąskaitos už šildymą dydį lemia keli skirtingi faktoriai: ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas jos kiekis. Jeigu lauko oro temperatūrai įtakos daryti negalime, tai pastato energinis efektyvumas priklauso nuo gyventojų sąmoningumo ir noro šilumos energiją vartoti efektyviai.

Nepriklausomai, ar individualūs šilumos apskaitos prietaisai įrengti, ar ne, naujų ir renovuotų daugiabučių namų gyventojų sąskaitos už šildymą yra vidutiniškai bent 40 proc. Visi žmonės skirtingi ir turi skirtingus vartojimo įpročius: vieni komfortiškiau jaučiasi, kai namuose labai šilta, kitiems, priešingai, patinka žemesnė temperatūra.

Kai su individualiais šilumos apskaitos prietaisais yra įdiegiami termostatai - temperatūros reguliatoriai, tokiu atveju atsiranda daugiau komforto ir aiškumo, kiek sunaudojame ir už ką mokame. Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Tai - daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis - seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.

Daugiabučiuose namuose šildymo ir karšto vandens sistemos veikia tarsi vientisas organizmas. Nelegaliai atlikus šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimus, tai geriausiu atveju atsilieps komfortiškiau šildomomis kai kuriomis patalpomis, o blogiausiu - dalies patalpų nekokybišku šildymu ir akivaizdžiais patalpų oro temperatūros skirtumais.

Siekiant išvengti aukščiau aprašytų sutrikimų, rekomenduojama periodiškai atlikti namo šildymo sistemos inventorizaciją, tikrinant šildymo prietaisų ir stovų subalansavimo įrenginių atitikimą projektui. Nustačius nukrypimus nuo projekto, savininkų susirinkimo metu nurodomas trūkumų pašalinimo terminas ir priimamas galiojantis sprendimas dėl poveikio priemonių, jei pažeidimai savalaikiai nebus pašalinti. Galiojantys Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyti šilumos paskirstymo metodai numato galimybę taikyti sankciją už papildomą šildymo prietaisų galią.

Neprojektinių, kartais dėl nežinojimo atsiradusių, sistemos pakeitimų galima būtų išvengti, jei būtų laikomasi reikalavimo dėl namo administratoriaus ar prižiūrėtojo informavimo apie planuojamus ar pradedamus vykdyti buto šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus. Net ir neišderintos senos statybos pastato šilumos tiekimo sistemos modernizavimas prisidėtų prie šilumos taupymo ir efektyvesnio naudojimo.

Tokie darbai gali būti įgyvendinti ir be pastato išorinių atitvarų šiltinimo: laikoma, kad šildymo sistemos modernizavimas - balansinių ventilių įrengimas šildymo sistemos stovuose, galimybę šildymą individualiai reguliuoti suteikiančių termostatinių ventilių sumontavimas prie radiatorių ir šildymo daliklių įrengimas ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) sunaudotos šilumos įvertinimui gali padėti sutaupyti iki 15 proc. energijos.

Toks šildymo sistemos atnaujinimas reikalauja ir šilumos punkto modernizavimo - abejų šių priemonių įgyvendinimas ir išmintingas naudojimasis leidžia sutaupyti apie 20 proc. iki tol naudotos šilumos.

Kadangi UAB „Absoliuta” jau daug metų dirba su šildymo įrangos tiekimu, susidurdami su nuolatiniais klausimais apie šildymo sistemų tinkamą priežiūrą, šilumos punktų įrangą, mūsų klientų patogumui atrinkome ir čia pateikėme aktualiausią rekomenduojamą informaciją minėta tema.

Šilumos ūkio įstatymas. 20 str. 1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo Š ir KVS privalomuosius reikalavimus (PR). Daugiabučio namo Š ir KVS PR apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. 23 str. 3. Šilumos vartotojai d. 31 str. Maksimalios šilumos suvartojimo normos taikomos d. Š ir KVS neatitinka priv. Gyventojų prašymu VEI nustato, ar namų Š ir KVS atitinka priv. Savivaldybė turi teisę įpareigoti d. namo butų ir kitų patalpų savininkus rekonstruoti Š ir KVS pagal PR.

Privalomieji reikalavimai nustatomi daugiabučių namų Š ir KVS. Iki AM ir ŪM 2003 06 30 įsakymo Nr. 326/4-253 įsigaliojimo (2003 07 05) pastatyti namai arba jei pradėti jų statybos darbai yra SENI NAMAI. STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas” (Žin., 2005, Nr. “Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės” (Žin., 2005, Nr. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse (Žin., 2005 Nr.

Štai keletas dažniausiai naudojamų šilumos paskirstymo metodų:

tags: #daugiabucio #sildymo #sistemos #schema