Daugiabučio namo remonto darbai: ką svarbu žinoti?

Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Kiekvienas būstas kartas nuo karto reikalauja remonto. Nuosavų namų gyventojams darbus atlikti paprasčiau, o butų savininkams, norint atlikti remontą, gali reikėti prieš tai gerokai pasidomėti, ką galima daryti, o ko ne.

Aptarkime, kada reikalingas daugiabučio namo gyventojų sutikimas buto remontui, kokie remonto darbai laikomi kapitaliniais ar paprastaisiais, ir kokie dokumentai reikalingi teisėtam remontui įforminti.

Remonto rūšys: kapitalinis ar paprastasis?

Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Pirmiausia, reikia žinoti, kad bute negalima griauti laikančiųjų konstrukcijų arba kitaip - laikančiųjų sienų. Kaip informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), daugiabučio gyvenamojo namo sienos gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, pagal pastato techninę dokumentaciją gali nustatyti kompetentingas specialistas, t. y. pastato techninis prižiūrėtojas arba projektuotojas, arba ekspertas.

Tęsiama, kad butuose atliekami remontai skirstomi į dvi rūšis: kapitalinis ir paprastas.

Kapitalinis remontas

Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Paprastasis remontas

Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (pavyzdžiui, statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; statinio bendrųjų, atskirųjų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ar kiti statybos darbai nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“).

Ar daugiabučio gyvenamojo namo siena, kita konstrukcija yra statinio laikančioji ar nelaikančioji konstrukcija, gali spręsti tik kvalifikuoti specialistai, t. y. projektuotojai arba statinio ekspertai.

Kada reikalingas statybos leidimas?

Statybos leidimą paprastojo remonto darbams privaloma gauti tuo atveju, kai statybos darbai yra susiję su ypatingojo ar neypatingojo daugiabučio namo išvaizdos keitimu mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, taip pat kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.

Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti SLD šiais atvejais:

• kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
• kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
• kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
• kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Jei kapitalinio remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato kapitalinio remonto darbams nereikia. Taip pat reikia žinoti, jei daugiabutis gyvenamasis namas yra ypatingasis statinys, tai kapitalinio remonto projekto ekspertizė yra visada privaloma.

Jei paprastojo remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato paprastojo remonto darbams nereikia.

Atitinkamus statinio projektus kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Konkrečiu atveju dėl projekto parengimo reikia kreiptis į projektuotoją.

Statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui išduoda savivaldybių administracijos. Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra pastatas, administraciją.

Kada reikalingas gyventojų sutikimas?

„Daugumos gyvenamojo namo butų savininkų sutikimus dėl paprastojo remonto darbų privaloma gauti, jei remontuojami bendrojo naudojimo objektai (laiptinės, stogas, fasadai ir pan.)“, - akcentuojama atsakyme.

Taigi, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Svarbu žinoti, kad visos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) yra bendrojo naudojimo objektai.

Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose.

Kapitalinio remonto įforminimas

Teisėtai vykdomam kapitaliniam remontui įforminti reikia:

• daugumos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sutikimo atlikti kapitalinį remontą, įforminto protokolu;
• kapitalinio remonto projekto (privalomas visais atvejais).

Kapitalinio remonto projekto ekspertizės akto šiais atvejais:

• jei daugiabutis namas yra ypatingasis statinys;
• jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Statybą leidžiančio dokumento šiais atvejais:

• kai pastatas yra kultūros paveldo objektas;
• kai atliekant kapitalinį remontą kartu keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda (pvz., didinami langai), jei daugiabutis gyvenamasis namas yra mieste, konservacinio prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje;
• kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.

Buto perplanavimas ir kadastriniai matavimai

Perplanuojant butą svarbu žinoti, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks nustatytus normatyvinius minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos. Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.

Kaip informuoja VTPSI, teisėtai atlikti pertvarkymai įforminami buto kadastrinių matavimų byloje, kuri pateikiama VĮ Registrų centrui kartu su statytojo (buto savininko) surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Jei kapitaliniam remontui buvo privalomas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas, deklaraciją turi patvirtinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Jei leidimas kapitaliniam remontui nebuvo privalomas arba darbai priskirtini paprastajam remontui, deklaracijos tvirtinti Statybos inspekcijoje nereikia.

Nors žodžiai „paprastasis buto remontas“ gali skambėti neįpareigojančiai, į šią sąvoką patenka ir tokie statybiniai darbai kaip sienų ardymas, mūrijimas, angų įrengimas. Apie juos gyventojai turi pranešti savivaldybei ir, baigus darbus, per 3 mėnesius atlikti naujus kadastrinius matavimus. Dažnai šių veiksmų gyventojai neatlieka, daugeliu atveju - dėl nežinojimo.

Kodėl po remonto verta atnaujinti kadastrinius duomenis?

Dažniausiai dėl neįforminto remonto gyventojai susizgrimba parduodami turtą. Jei butas perkamas su paskola, jam būtinas turto vertinimas su ne vėlesniais kaip 5 metų ir faktą atitinkančiais kadastriniais matavimais. Savininkų nusivylimui, apie tai dažnai susimąstoma pirkėjui jau „laukiant prie durų“, tad netvarkingi dokumentai skubantį pirkėją tikrai atbaidys.

Kita svarbi priežastis turėti tikslius kadastro duomenis yra kaina - tiek iš pirkėjo, tiek iš pardavėjo perspektyvos. Išgriovus sieną, buto kvadratūra didės 0,5-2 kv. m, kartais ir dar daugiau.

Dar viena problemų grupė yra susijusi su daugiabučio stogo remontu arba renovacija. Praktikoje naujai išmatuoti kiekvieną butą yra įmanoma, tačiau kaimynams nesusitariant tai padaryti vienu metu yra labai sudėtinga. Dėl to stogo remonto įforminimas įstringa. Viso namo kadastrinių matavimų atnaujinimas reikalingas ir norint oficialiai užbaigti renovacijos projektą. Anksčiau Registrų centrui dar tikdavo senieji daugiabučio butų matavimai, tačiau dabar butus būtina permatuoti.

Todėl namų bendrijų pirmininkai ar administratoriai turėtų priminti gyventojams apie pareigą atnaujinti kadastro duomenis po remonto, nes dėl to keičiasi viso namo kadastro duomenys - bendras ir naudingas plotas.

Dar daugiau rūpesčių kils savavališkai atlikus kapitalinių konstrukcijų remontą.

Kiek kainuoja ir ką daryti?

Priklausomai nuo to, ar procedūrą atliksite patys, ar kreipsitės pagalbos į NT dokumentų specialistus, remonto įforminimas kainuos apie 500 EUR ir PVM. Šiame procese reikės matininko, kuris parengs naujus kadastrinius matavimus. Taip pat reikės parengti statybos užbaigimo deklaraciją, kuri registruojama www.planuojustatau.lt sistemoje.

Visa tai įmanoma atlikti savarankiškai, tačiau nesusidūrusiems su „Infostatyba“ gali prireikti laiko šiai sistemai perprasti - paraiškos atmetamos dėl menkiausios klaidos ir jas tenka teikti iš naujo.

Visgi jei ryšitės investuoti laiko ar pinigų į šią procedūrą, ji anksčiau ar vėliau atsipirks daug sklandesne pardavimo procedūra ar geresne kaina.

Savavališka statyba

„Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos. Statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, laikoma savavališka. Už savavališkai atliktus statybos darbus yra numatyta administracinė atsakomybė. Nustačiusi savavališkos statybos atvejį, Statybos inspekcija statytojui surašo savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis“, - paaiškina VTPSI.

Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, tuo tarpu be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.

Triukšmo prevencija

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Tuo tarpu Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.

Triukšmo apribojimai didmiesčiuose:

Radiatorių keitimas

Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Vienas iš jų - radiatorių keitimas ar taisymas. Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią.

„Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau,“ - sako E.

Apibendrinant, prieš pradedant remonto darbus daugiabutyje, būtina išsiaiškinti, kokie darbai priskiriami kapitaliniam, o kokie - paprastajam remontui, ar reikalingas statybos leidimas ir kada būtinas daugiabučio gyventojų sutikimas. Tik tinkamai įforminus visus dokumentus, galima išvengti nemalonumų ir užtikrinti, kad remontas bus atliktas teisėtai.

tags: #daugiabucio #namo #remontas