Velykos - pavasario, atgimimo ir prisikėlimo šventė. Dažniausiai po jos viskas pamažu sudygsta ir sužaliuoja, ima krauti žiedus. Velykų proga siūlome jums pagalvoti, kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą - apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną.
Ankštuose senųjų daugiabučių kiemuose stokojant vietos ir gyventojų poilsio infrastruktūrai, ir automobiliams, penktojo fasado - stogo - panaudojimas gali dalį šių problemų išspręsti. Pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Yra ne tik suaugusiųjų poilsiui ar vaikų žaidimams pritaikytų, bet net ir daržovių lysvėmis išraižytų stogų.
Šia tema kovo viduryje vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.
Ekstensyviai apželdintas stogas. KTU Statybos ir architektūros fakultetas.
Apželdinimo Istorija ir Privalumai
Ar žinojote, jog pirmieji apželdinti stogai atsirado IV amžiuje prieš Kristų? Tai buvo garsieji Babilono (arba Semiramidės) sodai. Vėliau gyventojai stogus apželdindavo siekdami pagerinti būsto šilumos izoliaciją. Velėna ant stogų žiemą būstą išlaikydavo šiltesnį, vasarą - vėsesnį. Lietuvos senieji gyventojai velėną klodavo ant šiaudinių stogų, nes ji taip pat pagerindavo ir priešgaisrinę izoliaciją.
Šiandien stogai apželdinami naudojantis modernia įranga ir laistymo technika, sukuriamos ištisos sistemos, kad tokiu sodu nereikėtų pernelyg daug rūpintis. Didžiausias apželdintas plotas egzistuoja ant „Ford Motors“ biuro pastato JAV - jis užima 4,2 hektaro.
Ekstensyviai apželdintas stogas.
Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja reikalavimas pastačius naują pastatą apželdinti tam tikrą žemės plotą - tai tarsi kompensacija už erdvę, kurioje vietoj gamtos išdygo pastatas. Žinoma, žemės jau pradeda trūkti, tad šis reikalavimas kompensuojamas apželdinant stogus. Europoje stogų apželdinimo lyderė neabejotinai yra Šveicarija - šioje šalyje visi pastatai, turintys plokščią stogą, privalo būti apželdinti. Vis tik kitose šalyse taip pat plinta toks aplinkai draugiškas dekoro ir žalio ploto didinimo būdas.
Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą. Apželdintas stogas net ir netiesiogiai padeda mums gelbėtis nuo karščio - jis mažina vidutinę miesto temperatūrą maždaug 3-4 laipsniais.
Vokietijoje netgi esama įspūdingų pavyzdžių, kai apželdinti stogai derinami su ant jų įrengtomis saulės jėgainėmis. Tokiu būdu gaunama energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau stogas pernelyg neįkaista. Pasaulyje yra gausybė pavyzdžių, kai apželdinę stogą gyventojai naudoja jį poilsiui, čia įrengia ir vaikų žaidimų aikšteles.
Stogo Apželdinimo Techniniai Aspektai
Įrengiant sodus ant stogo būtina žinoti, jog po žemės sluoksniu dar turi būti įrengtas vandenį sulaikantis sluoksnis, tuomet - drenažo sluoksnis, o po juo - hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis. Tik po juo eina stogo konstrukcija.
Ekstensyviai apželdintas stogas.
Intensyvus ir Ekstensyvus Apželdinimas
Stogai gali būti apželdinami intensyviai arba ekstensyviai. Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti. Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį).
Intensyvaus apželdinto stogo sluoksnių pjūvis:
Intensyviai apželdinto stogo sluoksnių pjūvis. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija.
Intensyvaus apželdinimo atveju ir sluoksnių yra daugiau: po žemės substratu eina vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė, mineralinės vatos veltinis arba stiklo audinys), tuomet - drenažo sluoksnis, hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis (skirtas apsaugoti žemiau klojamą dangą nuo aštrių drenažo sluoksnio dalelių), hidroizoliacijos sluoksnis, šiluminė izoliacija, garo izoliacija bei prieš stogo konstrukciją - skiriamasis sluoksnis.
Žinoma, pranešėja pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama. Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“.
Fasadų Apželdinimas
Pastatai apželdintais fasadais yra tarsi savotiški meno kūriniai. Ypač - pilkame betoniniame mieste. „Tokiais būdais Vokietijoje populiaru apželdinti buvusias gamyklas ir kitus neišvaizdžius pastatus“, - pasakojo dr. R. Bistrickaitė.
„Jei nusprendžiama apželdinti pastatą tvirtinant augalus ant laikiklių, rekomenduojama juos įrengti bent 15 centimetrų atstumu nuo namo sienos - kad tarp jos ir apželdintos sienos būtų vėdinamas oro tarpas, taip pat kad augalai nepažeistų struktūrinio tinko, kitokios fasado apdailos“, - sako dr. R. Bistrickaitė. Laikikliai - dažniausiai nerūdijančio plieno trosai, ištempti skersai pastato ir susikertantys, sudarantys savotišką rombų tinklelį.
Fasadų apželdinimo būdai. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija.
Tinkleliai taip pat daromi iš stiklo pluošto armatūros. Dar vienas apželdinimo tipas: kai fasadas sujungiamas su apželdinimu. Jei pasirenkamas vazoninis apželdinimo būdas, kai augalai vazonuose statomi pastato balkonuose, projektuotojai turi iš anksto paskaičiuoti, jog pastato perdangos bus labiau apkrautos.
Fasadų apželdinimo būdai, kai fasadas jungiamas su apželdinimu. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija.
Dar vienas apželdinimo tipas: vertikalūs sodai. Pastarieji gali būti tvirtinami moduline sistema ir vientisa plokščiąja sistema. Minėtais atvejais daug dėmesio reikia skirti laistymo sistemai - ji įrengiama iš anksto ir ją turi prižiūrėti apželdinimo specialistai.
„Esu mačiusi, kaip Vokietijoje vientisa plokščioji sistema tiesiog susmuko. Priežastis? Užsikimšo laistymo sistema ir visas tas fasadas tiesiog neatlaikė apkrovos“, - sakė dr. R. Bistrickaitė (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. kairėje).
Apželdinimo Teikiama Nauda
Apželdintas fasadas ne tik skatina gerą savijautą, maloniai nuteikia, tačiau ir padidina pastato sienų garso izoliaciją, pagerina miesto klimatą, mažina smogą, mažina pastato perkaitimą, drėkina orą. Dar vienas netikėtas privalumas - apželdinus fasadą „nuginkluojami“ grafičių piešėjai - jie nebeturi jokios galimybės demonstruoti savo meninių sugebėjimų ant pastatų sienų.
Apželdintas pakabinamas fasadas susideda iš aliuminio rėmų su kampais, prie kurių jungiami pakabinami bėgiai. Nuo jų eina fasado elementas, į kurį horizontaliai įmontuojami vazonėliai su augalais. Tokia konstrukcija kabinama ant apšiltintos sienos.
Vienas iš labiausiai dr. R. Bistrickaitei įstrigusių fasadų apželdinimo pavyzdžių: Peterio-Lammaro aikštės Dillingeno mieste projektas.
Peterio-Lammaro aikštė. Apželdinimas.
Daugiabučių Renovacija ir Apželdinimas
Renovuojant daugiabučius iki šiol nebuvo galvojama apie nieką daugiau, išskyrus energinio efektyvumo didinimo priemones. Ar galima tikėtis permainų šiandien, kai Aplinkos ministerija (AM) daugiabučių renovacijai pradėjo lipdyti naują - sveikintiną - kvartalinės renovacijos šūkį?
„Teisės aktai tokias iniciatyvas leidžia, bet valstybė jokių skatinamųjų priemonių joms nenumato. Pagrindinė daugiabučių namų modernizavimo programos paskirtis - energinio efektyvumo didinimas, energijos taupymas. Tam ir numatomas finansavimas, o papildomoms priemonėms, kurios nesusijusios su energijos taupymu, finansavimas nenumatytas ir šiuo metu nesvarstomas“, - aiškino R.
Vis dėlto ketinimas apželdinti ar kitaip pritaikyti eksploatacijai stogą, pasak AM atstovo, tikrai neatima galimybės gauti paramą už apšiltinimo darbus. Svarbiausia rengiant investicijų planus tokiu atveju labai aiškiai, detaliai atskirti išlaidas, kurios skirtos įgyvendinti energinį efektyvumą didinančius sprendinius. Ir nepamiršti pirmiausia pasirūpinti tuo, kad architektai ir inžinieriai įvertintų, ar konkretaus daugiabučio stogas gali atlaikyti papildomas apkrovas.
O architektūriniai sprendiniai norint pritaikyti naudojimui stogus, architektų vertinimu, nėra sudėtingi: zonoms, kuriose įkurtos sūpynės ir vaikų žaidimų inventorius, galima parinkti specialią gumos dangą, suformuoti keraminių trinkelių takus ar ir iškloti stogą drėgmės nebijančiomis lentelėmis, pastatyti atskirus vazonus želdiniams, gėlynams.
Architektas Kęstutis Pempė, kuris visada ragino rinktis kompleksinius daugiabučių modernizacijos sprendinius, primena, jog kiekvienu atveju pirmiausia privalu ekonomiškai ir architektūriškai įvertinti, ką daryti su pastatu: ar ant stogo perkelti vaikų žaidimų aikšteles, ar verčiau įrengti mansardinį stogą.
Pritaikyti bendruomenės poreikiams stogą paprasčiau, kai apželdinimo ar kitokia rekreacinės infrastruktūros idėja kyla dar tik statant, o tiksliau - projektuojant namą. Šiandien tokie pavyzdžiai, kai ant stogų įrengiamos žaidimų aikštelės ar terasos, jau nebe naujiena. Stogai panaudojami sporto, poilsio zonoms, bendruomenės daržams įrengti, taip pat ir vaikų žaidimų aikštelėms. Gyventojai netgi sutinka mokėti didesnius su visa tuo susijusius eksploatavimo mokesčius.
Vis dėlto specialistai ypač giria tuos atvejus, kai tokiu būdu sutvarkomi seni, bitumo mase permirkę stogai, kurie vasarą įkaista, skleidžia blogus kvapus, teršia aplinką.
tags: #daugiabucio #namo #fasadines #sienos #nuogrondos #negalima