Daugiabučio namo balkono remonto leidimai Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Balkono stiklinimas yra vienas iš tų darbų, kuris dažniausiai įtraukiamas į būsto remonto ar rekonstravimo darbų sąrašą. Ir nenuostabu, nes įstiklintas balkonas turi ženkliai daugiau privalumų nei neįstiklintas. Stiklai apsaugo balkono erdvę nuo kritulių, vėjo, šiukšlių, o jei pasirūpinate ir balkono sienų apšiltinimu bei tinkama apdaila, tai temperatūra balkono patalpoje bus tik keliais laipsniais žemesnė nei namų temperatūra.

Įstiklintame balkone galėsite įsirengti ramų poilsio kampelį, jaukų vaikų žaidimų kambarį, mini daržą ar žiemos sodą... Visgi praktika rodo, kad ne visi žino balkonų stiklinimo reglamentavimo aspektus. Tad nusprendę stiklinti balkoną asmenys labai dažnai nežino, ar jiems reikalingas leidimas stiklinti balkoną? Koks ar kokie leidimai reikalingi? Ar reikalingi kaimynų parašai? Ar reikalingas namo pirmininko sutikimas? Kas išduoda tuos leidimus? Kur kreiptis? Kokius dokumentus reikia turėti? Šie ir daug kitų klausimų kyla tiems, kurie pirmą kartą susidūrė su balkono stiklinimo procesu.

Tikriausiai daugeliui bent girdėtas posakis, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl nesvarbu, ar leidimu nepasirūpinsite sąmoningai, ar tiesiog iš nežinojimo, baudą gali tekti sumokėti. Maža to, daugelis laikosi pozicijos, kad buto balkonas yra jo - buto šeimininko - nuosavybė, todėl gali čia daryti, ką nori. Bet taip nėra.

Todėl pasidomėkite leidimo reikalingumu dar prieš planuodami balkono stiklinimą. Nors virtualioje ir kitoje erdvėje informacijos netrūksta, tačiau ji nėra susisteminta, todėl paprastam žmogui suprasti ir atsirinkti, kas aktualu konkrečiai jam, yra labai sunku. Vienur rašoma vienokia informacija, kitur - kitokia, teisės aktai kinta, tad reikia „susigaudyti“ ir jų pokyčiuose, atsirinkti, kurie jau nebegalioja, o kuriuose pateikiama aktuali informacija. Sutikime, tai labai keblu.

Kada reikalingas leidimas balkonui stiklinti?

Pirmas klausimas, kurį kelsite, nusprendę įstiklinti savo būsto balkoną, ar reikalingas leidimas? Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedas „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau tekste - Statybos reglamentas).

Jei vėliau paaiškėja, kad buto savininkas savavališkai atliko balkono stiklinimo darbus, neturėdamas valstybės tarnautojo pritarimo, jam gali būti pritaikytos sankcijos, t. y. atitinkama įstatymais numatyta bauda ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos / remonto padarinius. Labai dažnai gyventojai žinodami, kad leidimo / pritarimo gavimas jiems kainuos papildomai, ir norėdami to išvengti šį reikalavimą praignoruoja ir savavališkai įstiklina balkoną.

Visgi kartais tokie atvejai yra išaiškinami, o pastaraisiais metais jų vis daugiau, kai sparčiai vykdoma šalies daugiabučių renovacija, todėl tikslinga pasirūpinti leidimais iš anksto, nes kitu atveju galite patirti nuostolių. Labai svarbu yra suprasti, kad visi statybos, remonto darbai turi būti vykdomi laikantis nustatytų reikalavimų, galiojančių teisės aktų, todėl šie darbai ir turi būti suderinti su atitinkamomis institucijomis.

Kartais gyventojai kiek piktinasi, kad turi mokėti už tokį leidimą, esą tai yra jų butas, jų balkonas ir čia jie turi teisę tvarkytis savo nuožiūra. Tačiau tai ne visai tiesa. Paaiškiname, kodėl: balkonas, jo konstrukcijos yra viso namo dalis, turinti įtakos bendram namo tvirtumui, taip pat tai dalis namo fasado, kuri sąlygoja bendrą namo išorės vaizdą.

Vienas iš aspektų, kodėl buvo nutarta, kad pritarimas balkonui stiklinti yra būtinas, ir buvo tas, jog kiekvienas darydamas, ką nori su savo balkonu, jo išvaizda, darkė bendrą namo eksterjero dizainą. Kaip teigia atsakingi asmenys, norint įstiklinti daugiabučio balkoną yra būtinas rašytinis pritarimas. Buto savininkas į savivaldybę turi pristatyti specialisto parengtą supaprastinto projekto aprašą, leidžiantį specialistams įvertinti, ar saugu „kištis“ į bendrą namo konstrukciją, ar pastatas yra pakankamai sutvirtintas, kad galima būtų daryti norimus pakeitimus ir pan.

Labai svarbu ir tai, kad jeigu Jūsų buto balkonas jau buvo įstiklintas, o Jūs norite langus pakeisti naujais, supaprastinto projekto aprašas ir savivaldybės tarnautojo pritarimas vis tiek yra būtinas. Dažnai laikomasi klaidingos pozicijos, kad jei balkonas jau buvo įstiklintas - nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne - tai dokumentų naujai rengti ir pritarimo gauti nereikia. Netiesa. Bet kuriuo atveju pritarimas yra būtinas prieš naujais stiklinant ar perstiklinant balkoną. Tiesa, balkonų stiklinimo reglamentavimas įsigaliojo nuo 2010 metų spalio 1 dienos. Prieš tai leidimų balkono stiklinimui nereikėjo.

Remiantis Statybos reglamentu, savivaldybės administracijos rašytinis sutikimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą.

Ką daryti, jei per nežinojimą nepasirūpinote reikiamais dokumentais?

Viena, jei piktavališkai nepasirūpinote reikiamais dokumentais balkonui stiklinti. Tačiau kas kita, jei tikrai nežinojote apie Statybos reglamento pakeitimą ir nepiktavališkai nepasirūpinote leidimu. Geriausia jei šiuo klausimu susisieksite su savo miesto savivaldybėje dirbančiais ir už šiuos klausimus atsakingais asmenimis. Tikėtina, kad Jums bus nurodyta pristatyti leidimui gauti reikiamus dokumentus.

Kur kreiptis dėl projekto?

Pirmiausia turite parašyti laisvos formos prašymą savo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui architektūrinėms sąlygoms gauti. Šiame etape nereikia pateikti jokių dokumentų, kadangi sąlygos yra nustatomos pastatui. Tada turite rasti projektuotoją, kuris atliks tolesnius veiksmus. Projektuotojas parengs juridinius dokumentus, patvirtins jų kopijas apraše, t. y. supaprastintame projekte.

Ar reikalingas kaimynų ar namo pirmininko sutikimas?

Taip pat neretai teiraujamasi, ar norint įstiklinti balkoną reikalingas kaimynų sutikimas. Ne, kaimynų sutikimo nereikia, jei tik stiklinate balkoną. Tačiau jei imatės rimtesnių rekonstrukcijų ir, pavyzdžiui, norite sujungti balkoną su gyvenamąja buto erdve, tada kaimynų sutikimas bus būtinas (tačiau ne balkono stiklinimo darbams).

Kitas dažnas klausimas, ar reikia namo pirmininko sutikimo. Atsakymas - ne. Pirmininko sutikimas balkonui stiklinti taip pat nereikalingas. Taigi, atsakomybė už šią procedūrą tenka buto savininkui.

Langų gamintojai ir / ar prekybininkai leidimo gavimo paslaugos neteikia. Jie tik gamina ir montuoja gaminius, tačiau tai nereiškia, kad tada galima rinktis pirmus pasitaikiusius. Žinoma, kad ne. Keičiant langus ir / ar duris paveldo pastate taip pat yra reikalingas rašytinis pritarimas iš savivaldybės atsakingo asmens. Kaip ir buvo kalbėta aukščiau straipsnyje, už šią procedūrą nėra atsakingas langų / durų gamintojas ar prekybininkas, o visa atsakomybė tenka statinio savininkui.

Reikalingi dokumentai

• Paprastojo remonto aprašas (kultūros paveldo statinio atveju - paprastojo remonto projektą).
• Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus.

Daugiabučio namo butų savininkų sutikimas

• Daugumos gyvenamojo namo butų savininkų sutikimas ( pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Statybos leidimas

• Statybos leidimas (išduodamas pateikus projektą ir balsavimo protokolą).
• Statybos leidimą išduoda savivaldybių administracijos.
• Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų.

Dažnai sulaukiame klausimų bei prašymų išduoti leidimą balkono stiklinimui daugiabučiame name. Balkonas - pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonų stiklinimas priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą. Keičiant pastato išvaizdą būtinas daugiabučio namo butų savininkų daugumos pritarimas.

Namo administratorius šiuo atveju parengia balsavimo raštu biuletenį, tačiau dažnu atveju norintiems įsirengti oro kondicionierių tenka patiems pabendrauti su kaimynais ir gauti jų raštišką pritarimą balkono stiklinimui. Butų savininkų daugumai pritarus, administratorius užpildo butų savininkų balsavimo raštu protokolą bei jo kopiją suteikia balsavimą inicijavusiam gyventojui.

Šį protokolą būtina pateikti savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba tiesiogiai. Kartu su protokolu turi būti pateiktas ir paprastojo remonto darbų aprašas, kuriame nurodoma visa informacija, susijusi su balkono stiklinimu.

Turbūt ne vienas daugiabučio namo gyventojas pamanys, jog butas yra jo nuosavybė, balkonas - taip pat, todėl gali tvarkytis, kaip tik panorėję. Tam, kad įstiklintum savo buto balkoną, neužtenka tik noro. Pasirodo, reikia ir leidimo.

Specialisto teigimu, bet kokie pastato fasado keitimai privalo būti derinami, o bet kokiems pakeitimams ir pertvarkymams yra reikalingas projektas, kuriam arba pritariama, arba ne. „Savivaldybė neišduoda žodinio sutikimo, ji atlieka tam tikrą deleguotą funkciją ir viską derina pagal Statybos techninį reglamentą, išduoda statybą leidžiančius dokumentus“, - patikslina S.

Visai nesvarbu, ar leidimu įstiklinti balkoną nepasirūpinote iš nežinojimo, ar tai padarėte sąmoningai, jums gali tekti ne tik susimokėti bauda, bet ir jį pašalinti. „Jei gauname panašaus pobūdžio skundų, kreipiamės į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Jie tiria tokius atvejus ir kontroliuoja visus pažeidimus, paprastai reikalaudami pašalinti savavališkos statybos padarinius“, - sako S.

Nes renovacijų metu tiems, kurie neturėjo leidimų įstiklinti balkonai buvo panaikinti. „Mieste turi būti tvarka, o kai yra tvarka, tuomet ir miestas atrodo gražesnis.

Už daugiabučio namo balkonų išorinį remontą gali tekti mokėti visiems jo gyventojams - net ir tiems, kurių butai neturi balkono, LRT RADIJUI teigia Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas.

T. Baranauskas teigia, kad vykdant daugiabučio namo renovaciją joje dalyvauja architektai, todėl leidimas įstiklinti balkonus gaunamas bet kuriuo atveju. „Kitas dalykas, kai norima individualiai įstiklinti daugiabučio balkoną. T. Baranauskas sako, kad iki 2010 m. tokių taisyklių nebuvo. Anot jo, daugelis teisinių normų atsiranda tada, kai pradedama matyti dėl jų nebuvimo kylančias problemas.

Pasak T. Baranausko, jei daugiabučio namo gyventojas nori ne tik įstiklinti balkoną, bet ir padidinti kambario erdvę, apšiltinti sienas, lubas arba grindis, jis taip pat privalo gauti leidimą. Anot T. Baranausko, tokiam leidimui gauti taikomi panašūs reikalavimai, bet reikia paruošti rimtesnę projektinę dokumentaciją.

„Kai, prijungiant balkoną, praplečiama buto gyvenamoji erdvė, pavyzdžiui, kabinamos arba griaunamos pastato konstrukcijos, projekto sprendimai turi būti kiek rimčiau peržiūrėti ir parinkti tinkamiausi iš jų. Tam privalomas leidimas. Pakeitimai turėtų būti registruoti, nes atsiranda civiliniai santykiai - padidėja šilumos plotas ir dėl to išauga mokesčiai už šilumą. Dauguma pastatų dalinami pagal turimo ploto kvadratinius metrus, tad padidėjus plotui, reikia daugiau mokėti už šildymą“, - aiškina T.

T. Baranauskas priduria, kad jau anksčiau suremontuoti balkonai antrąsyk neturi būti remontuojami. Pasak jo, kuo didesnė namo gyventojų dalis jų butams priskirtus balkonus suremontuos patys, tuo mažesnė bus kiekvienam gyventojui tenkanti įmoka už bendrąjį pastato remontą.

Jis pasakoja, kad dar 2014 m. Seime vyko diskusijos, ar balkonai turi būti priskiriami prie asmeninės, ar prie bendrosios namo nuosavybės. Vis dėlto T. T. Baranauskas nelinkęs kritikuoti žmonių, nepatenkintų šiuo metu galiojančia tvarka, tačiau jis pažymi, kad tvarka, įpareigojanti namo gyventojus remontuoti avarinės būklės balkonus, sugalvota neatsitiktinai. Jis atkreipia dėmesį ir į kitus daugiabučiuose namuose galiojančius saugos reikalavimus. Pavyzdžiui, daugiabučių namų balkonuose draudžiama kūrenti kepsnines.

Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė taip pat pripažįsta, kad dalis balkonų yra avarinės būklės. Kalbėdama apie balkonų tvarkymą V. Deveikienė linkusi skirtį dėmesį ne tik techninei, bet ir estetinei jų būklei.

V. Deveikienė sako, kad šiuo aspektu situacija Vilniuje keičiasi į gerąją pusę. Pasak jos, žmonės pradeda labiau rūpintis savo būstu ir aplinka. Anot jos, labai svarbu, kad namo bendrija balkonus puoštų kolektyviai.

V. Deveikienė pasakoja, kad priklausomai nuo šalies ar laikotarpio, balkonų architektūra ir puošyba gali smarkiai skirtis. Jos nuomone, puošti balkonus labiau linkę provincijos gyventojai.

Balkonų remontas daugiabučiuose namuose yra specifinė procedūra, nes balkonai (tiksliau - jų laikančiosios konstrukcijos ir išorinės atitvaros) yra laikomi bendrąja daline visų namo savininkų nuosavybe [1]. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra pagrindinės namo konstrukcijos, įskaitant balkonų laikančiąsias konstrukcijas bei išorines sienas [2].

Norint atlikti remonto darbus, kurie liečia bendrąsias konstrukcijas ar keičia pastato fasadą (pavyzdžiui, stiklinimas, dažymas kita spalva), būtina gauti daugumos (50 proc. Statinių techninės priežiūros reglamentas nurodo, kad statinio naudotojas ar techninis prižiūrėtojas privalo užtikrinti statinio esminius reikalavimus per visą jo naudojimo trukmę [4].

Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. NT plėtros bendrovės „Realco“ ekspertai pastebi, kad dažniau balkonais labiau domisi moterys nei vyrai, neretai teiraujamasi ir apie galimybę balkoną įstiklinti. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad balkonai nėra gyventojų nuosavybė, kurioje galima savavališkai daryti ką panorėjus, ilgainiui jie taip pat neturėtų iš jaukios poilsio oazės virsti rečiau naudojamų ar nereikalingų daiktų saugykla.

Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.

„Kiek projekte yra būstų su balkonais, labai priklauso nuo galimybės tuos balkonus suprojektuoti konkrečioje miesto dalyje, taip pat nuo paties projekto koncepto ir sprendinių, kuriuos kuria architektas. Būna atvejų, kai gaunamas leidimas balkonus konstruoti tik vienoje namo pusėje, arba kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, balkonai gali būti išvis neleidžiami“, - komentuoja R.

„Realco“ pardavimų vadovė pataria renkantis būstą atkreipti dėmesį, ar balkono, lodžijos plotas nėra įskaičiuotas į bendrą buto kvadratūrą, nes tokių atvejų pasitaiko, kai siūloma įsigyti būstą su įstiklintu balkonu ar lodžija. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.

R. Meškelė pastebi, kad balkonų, lodžijų ar terasų pirkėjai pageidauja nepriklausomai nuo būsto segmento. „Lyginant senesnius projektus su dabar statomais, balkonai didėja nežymiai, o labiausiai pasikeitė jų forma - balkonai tapo gilesni. Dažniausiai aukštesnės klasės būstuose balkonai būna didesni, bet tai nėra taisyklė. Gyventojai nori, kad balkone būtų ne tik patogu pastovėti, bet ir pakankamai erdvės pastatyti staliuką ar kokį kitą baldą. Tai daugiabutyje gyvenančių žmonių privati erdvė lauke, kuri yra labai vertinama“, - sako J.

Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.

„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J.

Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.

R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto.

„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R. Meškelė.

tags: #daugiabucio #namo #balkonas #pries #remonta