Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas. Daugiabučiai namai sunaudoja apie 75% centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, tačiau didžioji dalis jų (apie 83%) vis dar yra energetiškai neefektyvūs. Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc. - pastatų renovacija. Vadinasi, kuo anksčiau bus pradėta galvoti apie renovaciją, tuo daugiau bus sutaupyta vertinant ilgalaikę perspektyvą. Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą.
Daugiabučių Namų Energetinis Efektyvumas Ir Renovacija
Siekiant sumažinti sparčiai augančias sąskaitas už šildymą, pastatus būtina renovuoti. Apšiltinus išorines sienas, pakeitus radiatorius, langus, lauko duris, stogo dangą bei atlikus šilumos mazgo rekonstrukciją yra padidinamas pastato energetinis efektyvumas ir gerokai sumažinamas pastato energijos poreikis.
Atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą ir jo šildymo sistemą, šilumos sąnaudos gali sumažėti net iki 70%. Be to, valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos. Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama atlikti visus reikalingus atnaujinimo darbus (išorinių sienų šiltinimą, radiatorių, langų, lauko durų keitimą, stogo ir šildymo mazgo renovaciją), bet valstybė finansuoja ir tokius projektus, kuomet modernizuojamas tik šildymo mazgas ir sistema.
Per pastaruosius dvejus trejus metus renovacijos darbų kainos išaugo kaip ir visame statybų sektoriuje. 2021 metais 60 m2 buto renovacijos darbų kaina galėjo svyruoti tarp 15000-18000 EUR. Daugiabučio namo renovacija gali užtrukti nuo 1,5 iki 2,5 metų.
Kaip Inicijuoti Daugiabučio Namo Renovacijos Projektą?
Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui. Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas. Renovacijos kaina paaiškėja parengus investicinį namo atnaujinimo projektą ir sudarius renovacijos darbų sąrašą. Tuomet organizuojamas statybos rangovų konkursas ir išrenkamas tinkamiausias variantas.
Šiuolaikinės Šildymo Sistemos Ir Atsinaujinantys Energijos Šaltiniai
Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių. Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius. Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas. Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos. Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios.
Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą. Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija. Standartiniam daugiabučiui namui dažniausiai pakanka 45-70 kW galios šilumos siurblių. Tačiau reikėtų įvertinti, kokia yra atnaujinamo namo energetinė klasė ir šilumos poreikis.
Po atliktų atnaujinimo darbų daugiabučio namo gyventojai už šilumą moka apytiksliai 40-70% mažiau nei prieš renovaciją. Pavyzdžiui, 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR. Ten, kur naudojami atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, kaina siekė 84,51 EUR.
Šildymo Sistemos Modernizavimas Daugiabučiuose Namuose
Daugiausia problemų keliantis ir Lietuvoje dominuojantis daugiabučio gyvenamojo namo tipas yra vidutiniškai pasenęs, prastos šiluminės izoliacijos sovietinis daugiabutis. Tokiuose namuose gyvena daugiau kaip 1 mln. Lietuvos žmonių. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, 60 kvadratinių metrų buto savininkai tokiuose namuose už šildymą 2022/2023 metų šildymo sezono metu vidutiniškai mokės apie 120-170 eurų.
Jei esate vienas iš 1,5 mln. Lietuvos sovietinės statybos daugiabučių gyventojas, tai jūsų name tikriausiai yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Tai paprasčiausia ir dažniausia iš visų galimų sistemų, pagrįsta vien tik fizikos dėsniais. Įkaitintas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka pats, natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, todėl šių prietaisų šildomas plotas yra mažiausias.
Jeigu kas nors perskirsto šildančio vandens srautus (daugiau šildančio vandens nukreipia į savo radiatorius), prisideda papildomų radiatoriaus „sekcijų” ar pan., tai kaimynams lieka mažiau šilumos. Kadangi šiluma kaulų nelaužo, tai labiausiai nuskriaustais reikėtų laikyti žmones, šąlančius kairiajame apatiniame daugiabučio kampe.
Neteisingumas, kuris tęsiasi jau 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje, neatstatomas ir padėtis tik blogėja, nes gyventojai pradeda individualiai spręsti problemas, nesulaukdami kolektyvinės sistemos atnaujinimo. Dažnai tai daroma kaimynų sąskaita. „Juk sąskaitas žmonės apmoka vienodai - pagal plotą, o šilumos kiekį gauna skirtingą. Tai neteisinga. Be to, pastebėjau, kad daugeliui žmonių didesnė problema yra ne per didelė šildymo sąskaita, o prasta šildymo kokybė. Jiems nepatinka, kad namuose per karšta arba per šalta”, - tvirtino V. Lukoševičius.
Vidaus Šildymo Sistemų Modernizavimas
Turbūt jau supratote, kad nekokybiško šildymo problemos neišspręsite, jei nesiimsite atnaujinti savo daugiabučio šildymo sistemos. Gera naujiena ta, kad tokiam atnaujinimui nebūtina kompleksinė gyvenamojo namo renovacija. Daugiabučio namo šildymo sistemų modernizavimą turėtų organizuoti namą administruojanti bendrovė. Į ją pirmiausia reikėtų kreiptis, jei siekiate ieškoti kelių, kaip išspręsti šildymo kokybės problemas. Deja, ne visi daugiabučių administratoriai vienodai veiklūs ir sąžiningi. Todėl labai svarbus kaimynų susitelkimas ir bendradarbiavimas. Netinkamos kokybės paslaugas teikiantį namo administratorių galite pakeisti. Tai yra jūsų teisė. Iškilus rimtiems nesutarimams su administruojančia bendrove, galite kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, savivaldybę ar kitas institucijas.
Šiuolaikinės technologijos padeda nebrangiai užtikrinti reikiamą šilumos kokybę. Įdiegus kartu ir temperatūros reguliatorius ant radiatorių, statistika rodo, galima reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas. Dar paprasčiau modernizuoti dviejų vamzdžių sistemas. Vienvamzdes šildymo sistemas renovuojančios įmonės paprastai siūlo bent keletą galimos pertvarkos projektų, kurių įgyvendinimo kaina priklauso nuo sprendimų sudėtingumo ir jiems būtinos įrangos. Brangesni sprendimai paprastai užtikrina kokybiškesnį šilumos paskirstymo balansą, bet renkasi patys gyventojai, atsižvelgdami į savo konkrečius poreikius.
Skaičiuojama, kad vidaus sistemų modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai kainuoja apie 30-40 Eur/m2, o darbai bute trunka vos pusę dienos. Be to, iš karto galėsite džiaugtis pagerėjusia šildymo kokybe ir naudoti tiek šilumos, kiek pageidaujate. Svarbiausia, kad nereikia pravesti antro vamzdžio per aukštus - to žmonės bijo labiausiai. Kas gi norės darkyti ką tik suremontuotą butą?
LŠTA prezidentas V. Lukoševičius tvirtina, kad vienvamzdžių šildymo sistemų renovacija - geras ir palyginti greitai atsiperkantis sprendimas. „Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, esame apskaičiavę, kad vien tik šildymo sistemos renovavimas leidžia sutaupyti iki 25 proc. šilumos. Tokiu būdu sumažėjus sąskaitoms už šildymą, dėl renovacijos patirtos išlaidos namo gyventojams atsiperka per 3-5 metus”, - aiškino jis.
Naudinga žinoti, kad daugiabučių namų šildymo sistemos prietaisus (ne tik senus radiatorius, bet ir gyvatukus, vamzdynus) bute galima keisti tik pasibaigus šildymo sezonui, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (išskyrus avarinius atvejus), kad nepažeistumėte kaimynų interesų, palikdami juos be šilumos.
Šildymo Būdai Ir Jų Skirstymas
Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, šildymo sistemos skirstomos į centrinio šildymo sistemą ir vietinę šildymo sistemą. Centrinio šildymo sistema dar skirstoma į bendrą centrinio šildymo sistemą, kai pastato centrinio šildymo sistema yra miesto, rajono ar grupės pastatų centrinio šildymo sistemos sudėtinė dalis, ir individualią centrinio šildymo sistemą, kai pastate įrengta jame esančių patalpų centrinio šildymo sistema neturinti ryšio su kitų pastatų centrinio šildymo sistemomis (pvz., nuo bendro centrinio šildymo sistemų atsijungę individualūs gyvenamieji namai).
Vietinė šildymo sistema yra tokia sistema, kurios pagrindiniai elementai (šilumos šaltinis, šildymo prietaisas, vamzdynai) sujungti į vieną įrenginį, kuriame šiluma gaunama, transportuojama ir perduodama patalpai. Tokios sistemos pavyzdžiai yra krosnis, židinius, dujų-oro šildymo ar kitus įrenginius turintys būstai.
Kai pastate ar bute įrengtos kelios skirtingos šildymo sistemos, pastato ar patalpos (buto) kadastro duomenų bylos formose nurodoma pagrindinė šildymo sistema, o apie įrengtą papildomą šildymo sistemą įrašoma pastato ar patalpos kadastro duomenų formų pastabų lauke.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai NT objektų šildomi centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų būdu, vietine šildymo sistema, taip pat krosnimi. Per pastaruosius keletą metų ženkliai padaugėjo prisijungusių prie bendrosios centrinio šildymo sistemos, individualios šildymo sistemos, taip pat vietinės šildymo sistemos objektų.
Individuali Apskaita Ir Mažesnis Šilumos Naudojimas
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, apie 96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje yra statyti iki 1993 metų. Kad gyvenimas čia būtų patrauklus, būtina didinti tokių namų šildymo sistemų efektyvumą ir komforto sąlygas butuose. Daugumoje senosios masinės statybos daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos su vertikaliais stovais.
Kalbant apie jų modernizavimą jau neapsiribojama vien šilumos punkto atnaujinimu ar balansinių vožtuvų įrengimu ant stovų. Dauguma gyventojų pageidauja individualiai reguliuoti temperatūrą butuose, už šildymą irgi mokėti individualiai, atsižvelgiant į realiai sunaudotą šilumą. Tam, kad esamos šildymo sistemos atitiktų šiuos lūkesčius, būtina jas atnaujinti. Įvertinus namo vamzdyno būklę ir jo susidėvėjimą, galimi keli sprendimo būdai. Pristatome vieną iš pažangiausių: šildymo sistema su horizontaliu šilumos paskirstymo vamzdynu ir karšto vandens ruošimo mazgu bute.
Šildymo Sistema Su Horizontaliu Šilumos Paskirstymo Vamzdynu
Atliekant kompleksinį namo modernizavimą, galima visai atsisakyti vertikalių šildymo stovų ir pereiti prie horizontalaus šilumos paskirstymo bute, kai į kiekvieną butą ateina tik du magistraliniai tiekiamojo ir grįžtamojo srauto vamzdžiai, kuriais keliauja šiluma. Ji į bute esančius radiatorius paskirstoma iš buto mazgo naujai pravestais vamzdžiais, paklotais buto perimetru. Vamzdyno uždengimui naudojama grindjuosčių sistema.
Pasirinkus buto šilumos mazgus nebelieka karšto vandens tiekimo ir cirkuliacinio vamzdyno, nes karštas vanduo ruošiamas individualiai kiekviename bute. Geriamas vanduo pašildomas pratekančiu šviežio vandens ruošimo principu mazgo šilumokaityje, panaudojant šildymo sistemoje cirkuliuojančią šilumą. Tai užtikrina šildymo efektyvumą ir aukštas higienos normas geriamajam vandeniui. Mazge nėra jokių elektros įrenginių, kuriems būtų reikalinga elektros energija. Todėl juos galima įrenginėti san.
Nors investicijos į tokį pastato modernizavimą yra didesnės, tačiau daug sutaupoma kitose vietose, o svarbiausia mažėja šilumos nuostoliai. Taip vadinamoje kolektorinėje sistemoje, kuomet paliekama seno tipo karšto vandentiekio sistema - reikalingi magistraliniai 5 vamzdžių stovai. Tuo tarpu sistemoje su buto mazgais reikalingi tik 3 vamzdžių stovai iki mazgų.
Danijoje atliktų tyrimų duomenimis, lyginant šildymo sistemą su vertikaliu šilumos paskirstymu ir sistemą su horizontaliu šilumos paskirstymu, šilumos nuostoliai pastarojoje yra apie 40 proc., o palyginti su sistema, turinčia horizontalų šilumos paskirstymą ir karšto vandens ruošimą bute - net 80 proc.
Tokios sistemos vartotojas turi tokias pačias komforto sąlygas kaip ir gyventojai naudojantys autonominius dujinius katilus bute. Jiems nėra šildymo sezono pabaigos ar pradžios. Jie šilumą gauna ištisus metus. Tačiau turi visas priemones ją vartoti labai taupiai ir racionaliai.
Pirmasis daugiabutis Lietuvoje su tokiais Oventrop buto šilumos mazgais atliekant kompleksinį namo modernizavimą įrengtas Panevėžyje. Poros metų eksploatacijos rezultatai pranoksta lūkesčius. Gyventojai puikiai įsisavino ir suprato tokios sistemos privalumus. Efektyviai naudodami šilumos energiją jie net atranda papildomų resursų kaip bendrai susitarus galima dar labiau sutaupyti. Mes palyginome šildymo išlaidas šio namo 60 m2 bute ir išlaidas už dujas naujos statybos analogiškame bute su autonominiu dujiniu šildymu.
Sistemose su buto šilumos mazgais projektuojami šilumos kaupikliai centriniame namo šilumos mazge. Platus pritaikymas naujoje statyboje ar renovuojant. Buto šilumos mazgai atskiruose vienos šeimos gyvenamuose namuose, kaimo tipo gyvenvietėse poilsio namuose ir pan.
Valstybės Parama Ir Finansavimas
AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) šių metų vasario 22 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. - pratęsiamas iki 2024 m. sausio 15 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta 410 mln.
„Panevėžio energija“ ragina gyventojus kuo skubiau priimti sprendimą modernizuoti daugiabutį namą, atnaujinti šilumos punktą bei įgyvendinti kitas šilumos taupymo priemones, kurios ne tik padidintų pastatų energinį efektyvumą, suteiktų galimybę taupyti šilumą, bet ir sumažintų šildymo sąskaitas. Juolab, kad atnaujinti daugiabučiai namai visapusiškai pagerina gyventojų gyvenimo kokybę. Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip užsitikrinti maksimalų komfortą.
Pagrindiniai Renovacijos Darbai
Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą - investuoti į jo apšiltinimą. Šių problemų išvengti padės renovacija, kurios metu apšiltinamos sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Šių darbų pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus. Be to, modernizuojant namą, apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga. Renovacijos metu nesandarūs langai yra pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Taip gerokai sumažėja galimybė šalčiui patekti vidun, o šilumai - laukan. Po renovacijos pastato šiluminė varža išauga, anksčiau per namo langus, sienas ir stogą patekdavęs oras, buto vidaus nebepasiekia, tad gryno oro namuose būna mažiau.
Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus - įjungiamas. Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu.
Šildymo Sistemos Balansavimas Ir Individualus Reguliavimas
Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema - išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius. Daliklinėje šildymo sistemoje dalikliai, kartu ir termostatiniai ventiliai (termoreguliatoriai), yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio šildančio vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą. Ši priemonė yra ir puikus būdas taupyti. Pavyzdžiui, temperatūrą galima sumažinti tuose kambariuose, kuriuose praleidžiama mažiau laiko, tai galima daryti ir naktį ar išvykstant iš namų atostogauti.
Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje į buto atskirą šildymo sistemą.
Apibendrinant, daugiabučio buto šildymo sistemos optimizavimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis tiek techninių sprendimų, tiek gyventojų bendradarbiavimo. Nuo renovacijos ir modernizavimo iki individualaus reguliavimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo - kiekvienas žingsnis prisideda prie efektyvesnio energijos vartojimo ir mažesnių sąskaitų už šildymą.
tags: #daugiabucio #buto #sildymas