Jei užėjote į mūsų internetinę svetainę ir skaitote šį tekstą, tikriausiai gyvenate daugiabutyje. Greičiausiai Jūsų netenkina esama namo būklė arba Jūsų namo administratoriaus teikiamų paslaugų kokybė. Norite, kad esama situacija pasikeistų ir planuojate steigti Bendriją, tačiau nežinote nuo ko pradėti. Mes Jums galime padėti.
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Bendrija - tai galimybė Jums būti atsakingiems už savo bendro turto valdymą, priežiūrą, bendrų problemų sprendimą, savo namo aplinkos tvarkymą ir pan. Tai galimybė patiems priimti sprendimus, galimybė patiems nusistatyti, kokius ir kokio dydžio mokesčius rinksite, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose ir pan. Bendrijos savininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Bendrijos vadovas vadinamas Pirmininku.
Svarbu, kad Pirmininkas būtų žmogus, turintis įmonės valdymo pagrindus (finansai ir mokesčiai, personalas ir psichologija, derybų meno ir pan.). Bendrija gali samdyti darbuotojus. Bendrijos valdymui būdingos visos funkcijos kurios paprastai sutinkamos įmonės valdyme. Vienus darbus gali daryti patys gyventojai, o kitus samdyti specializuotas arba kompleksines infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančias įmones.
Pastato techninė priežiūra - pagrindinis bendrijos veiklos uždavinys. Net ir naujame pastate gali rastis defektų, kuriuos būtina pašalinti (arba gal pašalins statytojas pagal suteiktą garantiją). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate auditą ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo duomenis ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis, nustatomi privalomieji pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo.
Visi statinių savininkai (naudotojai), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 skirsniu, privalo organizuoti statinių techninę priežiūrą pagal statybos techninį reglamentą, STR 01,12,07:2004 „"Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas". Gyvenamųjų namų savininkai pagal STR 1,12,05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.
Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją, kuris vykdo organizacines ir technines statinio būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per visą pastato naudojimo trukmę. Statinio apžiūros, tyrimai bei auditas vykdomi statinio techninio prižiūrėtojo teikimu, statinio naudotojo lėšomis.
Statinio techninis prižiūrėtojas privalo turėti, tvarkyti ir pildyti privalomuosius statinio priežiūros dokumentus: statinio techninį pasą, apšildomų pastatų, kurių naudingas plotas daugiau kaip 1000 kv.m. - pastato techninį-energetinį pasą, statinio techninės priežiūros žurnalą, periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus. Vykdydamas nuolatinius statinio būklės stebėjimus, vizualiai apžiūri statinio pagrindines konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, fiksuoti pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatyti priemones jiems pašalinti, tikrinti bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę.
Miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, atliekantys statinio naudojimo priežiūrą, turi teisė reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio priežiūros dokumentus ir leistų jiems atlikti savo pareigas.
Daugiabučių namų techninės priežiūros tikslas - užtikrinti, kad statinys nekeltų pavojaus šalia namo ar viduje esantiems žmonėms, jų gyvybei, sveikatai bei aplinkai. Tai yra nuolatinis procesas, susidedantis iš nuolatinių patikrų, apžiūrų ir vertinimų. Ši procedūra yra privaloma visiems pastatams. Proceso metu yra vizualiai patikrinamos pastato konstrukcijos, užfiksuojami galimi defektai bei trūkumai, kurie gali sukelti avarijas ar net pastato griūtį.
Organizuojame, privalomus ir papildomus rangos darbus, įprastos komercinės praktikos ar konkursų būdu parenkant rangovus, vadovaujantis paslaugų kainos ir kokybės kriterijais. Periodinių išlaidų paskirstymas patalpų savininkams, sąskaitų - pranešimų spausdinimas ir pristatymas, įmokų surinkimas ir mokėjimų kontrolės vykdymas. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas, veiklos rezultatų apibendrinimas, ataskaitų ir informacijos teikimas.
Naujausią ir aktualią informaciją visuomet rasite skelbimų lentose, kurios įrengtos matomiausioje ir patogioje vietoje. Pasirūpinsime, kad valstybinių švenčių metu ant Jūsų namo plevėsuotų tvarkinga ir graži Lietuvos Respublikos vėliava.
Bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir sprendimų priėmimas
Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kartu sprendimų Bendrijos viduje priėmimas aktualus tampa tada, kai reikia spręsti išlaidų pasidalijimo ar būtinų statybos ar rekonstrukcijos darbų atlikimo klausimus.
Sprendimų priėmimo grupės:
- Pirmoji grupė: Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė priežiūra, t. y. įsipareigojimų trečiosioms šalims vykdymas (mokesčiai už komunalines paslaugas, draudimas), kiti veiksmai, būtini palaikyti pastato dabartinę arba pirminę būklę, tokie kaip stogo remontas, langų keitimas, koridorių dažymas, sienų tinkavimas ir pan.
- Antroji grupė: Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos priėmimui taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas. Dažnai tokiems darbams atlikti būtina gauti statybos leidimą.
- Trečioji grupė: Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos šalinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams.
Tokių sprendimų priėmimo atveju kiekvieno buto ar patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 str. Įdomu pastebėti, kad toks sprendimų priėmimo būdas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad bendrąja daline nuosavybe esantis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu.
Sprendimus dėl įprastos eksploatacinės priežiūros savininkai (naudotojai) privalo priimti visų savininkų balsų dauguma (50 + 1 %), net jeigu konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, kurį reikia remontuoti, naudojasi tik vienas ar keli savininkai (naudotojai). Tokie sprendimai priimami savininkų susirinkimuose, kurių darbotvarkę prieš dvi savaites skelbia bendrijos pirmininkas.
Trečioji grupė. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos šalinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Priešingai nei įprastinės eksploatacijos priežiūros ar renovacinių priemonių taikymo atveju, tokiam sprendimui priimti nėra būtinas išankstinis kitų savininkų (naudotojų) sutikimas.
Skubiai imtis priemonių būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos. Ėmęsis tokių priemonių savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokiu atveju kiti savininkai negali atsisakyti prisidėti prie išlaidų padengimo, remdamiesi tuo, kad nedavė sutikimo atlikti šiuos veiksmus.
Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.
Atkreiptinas dėmesys, kad susiduriant su bendrijos pirmininko atsainiu požiūriu į remonto reikalaujančio statinio techninę priežiūrą, savininkai į jų pažeidžiamų teisių gynybą gali pasitelkti ir statinių techninės priežiūros taisyklių laikymąsi prižiūrinčias savivaldos institucijas. Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Gyvenamojo namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka”, kuris yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių (trijų ir daugiau butų) gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis.
Vadovaujantis šiais statybos techniniais reglamentais, statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas, statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, taip pat remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Gyvenamųjų namų ir kitų statinių priežiūros taisyklių laikymosi kontrolė yra pavesta savivaldybių administracijai.
Daugiabučio priežiūra po modernizavimo
Visai natūralu, kad po daugiabučio modernizavimo pastato priežiūra ir administravimas tampa itin svarbūs, nes nuo jų priklauso tiek pastato būklės išlaikymas, tiek gyventojų patogumas ir finansiniai įsipareigojimai.
Jei daugiabutis namas turi paskirtą administratorių, jis ir toliau, po pastato atnaujinimo, atlieka šias funkcijas. Administratorius turi organizuoti ir vykdyti namo būklės vertinimą, rengti priežiūros planus. Žinoma, po pastato atnaujinimo kai kurie techniniai sprendimai, pavyzdžiui, nauja šildymo sistema ar vėdinimo sprendimai, reikalauja kitokios priežiūros.
Jeigu name yra įsteigta bendrija, tuomet pastato administravimą ir priežiūrą vykdo bendrijos pirmininkas arba gyventojų išrinktas atstovas. Modernizuojant pastatą daugiabučiuose dažniausiai atnaujinama ir šildymo sistema, pavyzdžiui įrengiami individualūs šilumos punktai ar termostatiniai ventiliai. Jų priežiūrą gali perimti šilumos tiekėjas.
Po pastato atnaujinimo garantinį aptarnavimą tam tikrą laiką vykdo renovacijos rangovai. Paprastai garantinis laikotarpis trunka 5 metus, tačiau jis gali skirtis, priklausomai nuo atliktų darbų. Jeigu susiduriama su defektais - sienų įtrūkimais, nekokybiškai veikiančia šildymo sistema, administratorius arba bendrija turi kreiptis į rangovą.
Primename, kad po pastato atnaujinimo patys gyventojai turėtų aktyviai domėtis jo priežiūra. Svarbu suprasti, kad po atnaujinimo daugiabutis reikalauja nuolatinės priežiūros tam, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas ir tinkamas eksploatavimas.
Ką daryti ir ko nedaryti renovuojant nuomojamą turtą
Pagrindiniai priežiūros aspektai:
- Namo būklės vertinimas
- Priežiūros planų rengimas
- Šildymo sistemos priežiūra
- Garantinis aptarnavimas
Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai daugiabučio namo priežiūros po modernizavimo aspektai, siekiant užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir tinkamą eksploatavimą.
tags: #daugiabuciu #namu #bendrijos #nevykdo #statinio #technines