Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias idėjas ir patarimus, susijusius su sodu, daržu ir namais. Rasite informacijos apie dizaino sprendimus, namų erdvių planavimą, sodo ir kiemo priežiūrą, praktinius patarimus ir "pasidaryk pats" projektus. Nuo interjero dizaino tendencijų iki ekologiškų namų statybos būdų - siekiame suteikti jums įkvėpimo ir žinių, kad jūsų namai ir aplinka taptų jaukia ir funkcionalia erdve.
Interjero Dizaino Tendencijos
Lietuvoje įprasta manyti, kad stilingas interjeras turi būti ramus, neutralus ir santūrus. Tačiau dizaineris, tvarkantis vienos žinomiausių šalies influencerių Karolinos Meschino namus, tam ryžtingai prieštarauja. Jis tiki, kad namai turi atspindėti šeimininko charakterį, o spalvos - būti ne tik akcentas, bet ir kasdienės energijos šaltinis. Pasak dizainerio, ši vizija kardinaliai skiriasi nuo daugeliui lietuvių įprastų neutralių ir ramių erdvių.
Dizaineris Lukas Tamkevičius pasidalijo, kaip kūrybiškai formavo erdvę pagal jos asmenybę ir mados pojūtį: „Pagrindinė buto vizija - tiesiog išreikšti save. Karolina turi didžiulę drabužių spintą, pati yra iš mados pasaulio. Ji rengiasi skoningai, spalvingai, įkvėpta meno. Bet jos namuose labiausiai trūko spalvų ir erdvės.“ Ši užduotis idealiai sutapo ir su Luko vadovaujamos studijos pavadinimu - „I Need Space“. „Mūsų tikslas buvo būtent tai: sukurti erdvės ir spalvų“, - sako jis.
Pasak L. Tamkevičiaus, šį projektą ypatingu daro ne tik erdvės išplanavimas ar baldų pasirinkimas, bet ir ryškus spalvų žaismas, suteikiantis namams energijos ir charakterio: „Aš rodau tiekėjams ryškiausias spalvas - ne vieną, o dvi kartu, vienoje sofoje ar balde. Visi nustemba ir klausia: kas per klientas, kokios tautybės? Man keista, kad jeigu žmogui patinka spalvos, jis būtinai turi būti ne lietuvis. Bet juk spalvos - tai energija, gera nuotaika. Lietuvoje interjeruose dažnai to trūksta.“ Interjero dizaineris priduria, jog visos spalvos - energetiškai ir psichologiškai - yra energija, gera nuotaika, jos įvairiais būdais stimuliuoja. „Kaip specialistas, aš negaliu siūlyti žmogui vien tik neutralumo“, - sako L. Tamkevičius.
Nors Meschino butas kupinas spalvų, dizaineris pripažįsta, kad šiuolaikinės tendencijos dažniausiai sukasi apie natūralumą. „Tendencijos dabar, sakyčiau, labai susijusios su „japandi“ stiliumi - japoniškais elementais susipynusiais su skandinaviškais. Tai lengvumas, laisvumas, natūralios medžiagos. Dar yra „bali“ stiliaus įtakų - žmonės vis dažniau renkasi tikrą akmenį, natūralią medieną. Apskritai daugiausia - natūralios medžiagos“, - pasakoja Lukas Tamkevičius.
Pasak jo, kartu su laikmečiu keičiasi ir baldų formų, spalvų bei medžiagų pasirinkimai, o projektai atspindi šiuolaikines tendencijas ir užsakovų poreikius. „Aišku, yra tendencijos ir baldų audiniams, parketo spalvoms, formoms - dabar labai populiarios apvalintos formos, jos vyrauja beveik visur. Bet svarbiausia - užsakovai nori paprastų, žemiškų namų, gamtos motyvų: medis, akmuo, cementas, augalai. Spalvos ir medžiagos, randamos gamtoje, šiandien yra pagrindinis akcentas.“ Vis dėlto, anot dizainerio, svarbiausia, kad namai nebūtų trumpalaikė mada ir yra labai svarbu, kad interjerai būtų nepavaldūs laikui. „Man artima idėja, kad namai tarnautų ilgai, o ne sekančiai madų bangai.“
Sodybos Apželdinimas ir Kiemo Dizainas
Sodybos apželdinimas turi savitą specifiką ir skiriasi nuo apželdinimo darbų, atliekamų miestuose, apželdinant gyvenamųjų namų teritorijas, taip pat labiau urbanizuotas vietoves. Pirma, sodybos dažniausiai kuriamos kaimo gyvenamosiose vietovėse, netoli vandens telkinio, miško ar šiaip vaizdingoje vietoje, todėl atliekant sodybos apželdinimą, turi būti išlaikyta harmonija su supančia aplinka. Sodinant augalus, rekomenduojame nesodinti augalų su egzotiniais lapais, žiedais, formomis, o rinktis įprastus medžius ir krūmus, kurių augimvietės yra mūsų šalyje.
Antra, kaimo sodybos teritorija dažniausiai užima žymiai didesnį plotą, nei mieste ar priemiestyje gyvenamojo namo teritorija, todėl ir vejos bei aplinkos priežiūra turi būti paprastesnė. Nesistenkite vykdant sodybos apželdinimą teritorijoje įsirengti reprezentacinės vejos, geriau apželdinimui pasirinkite paprastesnius, mažesnės priežiūros reikalaujančius vejos sėklų mišinius. Turėsite gražią kaimišką pievelę arba kitaip vadinamą buitinę veją. Tokią veją reikės pjauti beveik 3 kartus rečiau nei reprezentacinę.
Tinkamai prižiūrint, tokia veja ilgainiui taps panaši į dekoratyvinę. Žemai pjaunama (maždaug 3 cm. aukštyje) ji sutankėja, o tręšimas azotinėmis trąšomis didina varpinių žolių kiekį, tačiau mažina piktžolių kiekį vejoje. Tokią pievą galėsite pjauti traktoriuku-vėjapjove be surinkimo, todėl dalis maistinių medžiagų grįš atgal ir nereikės dažnai tręšti vejos. Jei norite sutaupyti daugiau lėšų prižiūrint, įrengiant bei apželdinant sodybos aplinką, įsirenkite žydinčią pievutę. Tręšimas minimalus, o pjovimas iki 3 kartų per sezoną.
Trečia, sodybos teritorijos reljefas yra įvairesnis, todėl atliekant sodybos apželdinimą nesistenkite suformuoti vienos plokštumos. Čia toleruojami didesni nei 2 cm. nelygumai. Kalbant apie kiemo apželdinimą, turėtume kalbėti apie terasos arba vidinio kiemelio ir vidinio kiemo, esančio gyvenamojo namo teritorijoje, apželdinimą. Žodžiu, kalbant apie kiemo apželdinimą, turime galvoje tą teritorijos dalį, kuri funkciškai yra daugiausia pritaikyta poilsiui ir kurioje statiniai, daiktai turi harmoningai derėti su aplinka bei sudaryti jaukumo pojūtį.
Terasos arba vidinio kiemelio apželdinimas
Terasa arba vidinis kiemelis, grįstas kieta danga, kuriame nėra vietos sodui, o veją labai sunku įrengti ir prižiūrėti, todėl geriausia juos dekoruoti vazoniniais augalais: mažais medeliais, krūmais ir rožėmis. Taip pat galite naudoti laipiojančius augalus, kurių lapija sukuria pavėsį. Naudojamas medžiagas ir detales derinkite prie namo stiliaus.
Vidinio kiemo, esančio prie individualaus gyvenamojo namo, apželdinimas
Nuo 50 iki 90 procentų tokio vidinio kiemo užims veja, pasirūpinkite jos nepriekaištingu įrengimu ir tolimesne priežiūra. Vidiniame kieme apšvietimas vaidina ne tik praktišką vaidmenį, bet taip pat teikia jaukumą. Apšvietimu, paryškinkite gražiausius augalus, apšvieskite vandens paviršių ar trykštančio fontano srovę. Vidiniame kieme dažniausiai įrengiama: žaidimų aikštelė, nedidelis daržas, sodas su keliais vaiskrūmiai, vaikų žaidimo aikštelė. Vidinį kiemelį labai pagyvina gėlynas, vandens telkinukas ar alpinariumas.
Pasirinkite tinkamo dydžio medžius - dideliame sode per mažas medis tarsi išnyksta, o dideli medžiai slegia mažą erdvę. Medžiai įdomūs ne tik dėl architektūrinių formų, bet ir dėl žiedų, lapų, uogų ar žievės. Mažesniame sode tinka medžiai, kurie auga ne didesni nei 6 metrų aukščio. Nepamirškite kieme numatyti vietos naujametinei eglei. Žemaūgiai spygliuočiai labai tinka kiemo apželdinimui. Jais galima papildyti kitų augalų grupes arba naudoti vienus, gerai dera alpinariumuose, prie akmens dekoracijų. Kolonos formos spygliuočiai suteikia kiemo apželdinimui akcentų.
Nors krūmai daugiau tinka sodinti fasadinėje namo pusėje, krūmų grupėmis-eilėmis atskiriant įvažiavimo keliuką ar link durų vedantį takelį nuo vejos, tačiau tinkamai pasirinkus krūmus galite naudoti kaip pagrindinį apželdinimo akcentą sujungiant namo erdves su sodu. Įspūdingų formų, puošniais žiedais ar lapais krūmai, labiau tinka sodinti pavieniui.
Ekologiškų Namų Statyba: Šiaudiniai Namai
Man labai gražūs moliniai namai ir visada norėjau pasistatyti molinį namą. Pasidariau namelį su fakverku (karkasu) ir bandžiau įvairiais būdais užpildyti sienas: ardžiau molinį tvartą, sumirkiau nuardytus gabalus vandeniu ir plūkiau klojiniuose; bandžiau be klojinių; plytas dėjau į fakverką ir tinkavau moliu. Ir tada supratau kaip atsirado žodis „nusiplūkti“. Ir prisiminiau pasakymą apie molio motiejus. Molio motiejus - tai žmogus, naudojantis daug fizinės jėgos ir mažai intelekto. Bet visa tai reikėjo patirti, kad suprasčiau.
Matom, kad molio plytų mūras sveria 1800 m3, o šiaudų sienos apie 150 m3. Vadinasi, tam kad pastatytum molio namą reikia 10 kartų daugiau jėgos, daugiau darbo arba daugiau pinigų, samdytų darbininkų, technikos. Molio namo šiluminė varža yra 0,81W/mK, o šiaudinio namo - apie 0,09. Išeina vos ne 10 kartų didesnė. Sudauginkim gautus rezultatus: 10 kartų daugiau jėgos ir 10 kartų mažesnė varža = 100 kartų turi daugiau dirbti, kad pasistatytum molio namą. O šiaip jie daugiau niekuo nesiskiria. 100 kartų dirbti kai kuriems žmonėms nesunku.
Idealus namas turėtų išvis nenaudoti šilumos, t.y. neturėtų būti šildomas jokiu kuru - nei malkomis, nei anglimis, nei mazutu, nei dujomis, nei kuo nors kitu. Žmogaus šiluminis galingumas 300W ir to pakanka, kad apšildyti būstą. Tokiu atveju varža turi būti apie 10 vienetų. Išspinduliuojamas šilumos kiekis turi būti toks pat kaip išeinantis. Šiaudų namas yra netoli ribos kai galima apsišildyti be papildomo šildymo. Šiaudų namo varža 5 vienetai. Oras namuose beveik pakankamai įšyla vien nuo maisto gamybos, apšvietimo, žmogaus kūno.
Medis yra didelis šiaudas, tik ilgai augantis. Tai, galima sakyti, ta pati celiuliozė. Biodegradaciniu požiūriu, rąstinis namas prilygsta šiaudiniui. Jei būtų užauginama tiek pat medienos kiek iškertama, tai rąstinių namų statyba nepadarytų žalos ir gamtai. Tik statyti tokius namus sunkiau, statybos ilgiau trunka, sienų šiluminė varža mažesnė, o kaina didelė (apie šimtą kartų didesnė).
Šiaudinio namo privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Šiluma
- Pigumas
- Greitos statybos
- Lengva statyti
- Biodegradacija
- Sienos kvėpuoja, oras nuolatos keičiasi
- Išvengiama žudymo
- Jei statytų iš šiaudų visi, tai visam pasauliui užtektų namų
Trūkumai:
- Gėda
- Žmonės pabuvoję tavo name, man pasakojo, jog jaučiamas šiaudų kvapas, panašiai kaip tvarte. Ar tai tiesa? Šiaudai tokio kvapo neturi.
- Dar man teko girdėti, jog bijoma šiaudų namą statyti dėl gaisro pavojaus. Ar gerai dega šiaudų namas? Jei nutinkuoji, tai nedega.
- O kaip su graužikais? Pelių mano name nėra.
Šiaudinio namo tvirtumas ne kartą įrodytas. Tokių pastatų yra begalės visame pasaulyje ir jie stovi. Dažniausiai šiaudinis namas yra karkasinis namas. Karkasinis namas užpildytas šiaudais. Galbūt žmonės tegu sieja šiaudų namą su vokiškaja karkasine statyba, o ne su pasaka apie tris paršiukus. Namas pastatytas pagal karkasinį principą ir stovi kaip ir visi kiti karkasiniai namai.
Šiaudų presavimo mašinos atsirado neseniai. Į JAV atvykę imigrantai turėjo kažkur staigiai apsigyventi. Kol pasistatys „normalius“ brangius namus, jie gyvendavo pastatuose sudėtuose iš šiaudų briketų. Gyvenamojo namo statybos užtrukdavo ilgai arba bent jau ilgiau nei planuota. Todėl šiaudų briketų pastate imigrantams tekdavo gyventi ne vienerius metus. Kartais žmogus ir visą likusį gyvenimą jame nugyvendavo. O kiti žmonės pasistatydavo tuos „normalius“ namus ir persikeldavo į juos. Palikti imigrantų šiaudiniai pastatai stovi iki dabar. Taip kad iš faktų galim matyti, jog šiaudų namas gali stovėti ir 100 ir daugiau metų. Ir jame galima gyventi.
Tačiau pagrindinis minusas šiaudinio namo yra gėda. Daugeliui žmonių yra gėda gyventi tokiame name. Gėda būti ubagu, kuris negali nusipirkti plastmasinių lentų kaip visi. Todėl visi imigrantai stengėsi persikraustyti į „normalius“ namus. Kai Amerika pasiekė ekonominį gerbūvį, tai šiaudinių namų nebestatė. Šiaudinių namų statyba atgimė vėliau tik ekologinių judėjimų įtakoje.
Žmogaus kančių priežastis yra jis pats. Ir žmonijos istorijoje galim pastebėti ryškią tendenciją kankintis. Kodėl kyla noras kankintis? Pažiūrėkim į istoriją. Žmogus nenaudojantis papildomos jėgos šaltinių yra laisvas, savipakankamas, nepriklausomas. Vėliau žmogus pradeda naudoti šiuos šaltinius, panaudoja kitus žmones, kito energiją, o ne savo. Aš manau, kad iš bičių atimti medų yra paprasta. Paprasta imti iš kitų. Tokie žmonės ir įsivyravo. Teisingiau įsivyravo toks gyvenimo būdas. Mužikas pas mužiką geležinkelio juk netiestų. Kam jam to reikia? O iš Berlyno į Maskvą dabar geležinkelis nutiestas.
Kai kitą žmogų panaudoji, kaip papildomą šaltinį, tai paverti jį vergu. Sukaustytiems vergams nepatogu dirbti. Tai jau seniai pastebėjo vergvaldžiai. Todėl buvo rasta išeitis. Patogiausia valdymo forma yra įtikinti, kad žmogui kažko labai labai reikia. Pavyzdžiui, banko pinigų, gražių daiktų, madingų drabužių. Tada vergas viską savo noru padarys, kad tik gauti tai, ko neva jam labai reikia, ko jis įtikintas, kad jam reikia.
Norint užkariauti ir užvaldyti galus, reikia juos įtikinti, kad jiems tiesiog būtinos romėnų vertybės, tada jie patys, savo noru nusilenks vertybių turėtojui. Ir tada jie taps nelaisvi... Taip. Laisvė yra labai svarbus dalykas. Dėdės Tomo trobelė stovėjo ant kranto. Vienoj upės pusėj vergija, kitoje ne. Ir bėgdavo žmonės iš vienos pusės į kitą, į laisvę. Dabar stovi dėdės Petro trobelė. Vėlgi kvietimas į laisvę. Išsivadavimas iš vergovės. Ydingų troškimų vergovės.
Todėl ydingi, kad švaistomi riboti ištekliai. Tik iškrypusi moralė gali švaistyti ribotus išteklius. Prieš 10 metų aš pats sugalvojau šitą namą. Ir mano kelias prasidėjo nuo moralės ir etikos. Kai statydavau „normalius“ mūrinius namus jausdavau moralinį diskomfortą. Ilgai galvojau, kaip reikia gyventi, kad nesijaustum darąs nusikaltimą prieš žmoniją. Statydamas mūrinius namus didinau šiukšlių kiekį Žemės planetoje. Pastebėjau, kad yra griežtas grįžtamasis ryšys. Namas tave įtakos. Kokį namą statysi, toks ir tavo vėlesnis gyvenimas bus.
Pastačiau vienos patalpos namą, kaip senovėje statydavo. Dviejuose kampuose padariau po langą, priešpriešinėj sienoj - durų ertmę. Jaučiau, kad gerai darau. Ir tik daug vėliau perskaičiau pas M. Gimbutienę, jog giliausioje senovėje žmonės statė namus, kurie jiems primindavo motinos įsčias. Mano namas toks ir yra. Simboliškai jį galima lyginti su moters įsčiomis. Nesąmoningai atkasiau archainius klodus.
Tai aliuzija į Nojaus laivą. Nojus gelbėjosi nuo tvano ir pastatė laivą, kad išsigelbėtų pats ir išgelbėtų kitus, gyvūnus. Dabar vėl artėja tvano diena. Šį kartą turime saugotis nuo šiukšlių tvano. Simboliniame plane laivas - tai atsinaujinimo simbolis.
Yra toks judėjimas pasaulyje. Nežinau kaip tiksliai lietuviškai jį pavadinti, todėl kol kas vadinu „šiaudizmo“ sąjūdžiu. Šiaudistai - tai atitinkamos pasaulėžiūros žmonės. Jiems svarbu ne tik namo sienas pasistatyti iš šiaudų. Jiems svarbu viską daryti pagal kitokią pasaulėžiūrą. Jų kitoks gyvenimo būdas, taigi atitinkamai kitokie daiktai, kitoks namo išplanavimas, kitokios durys, grindys, stogas, langai. Pavyzdžiui, daugelis šiaudistų vietoj medinių grindų daro molinę ąslą. Stogą dažniausiai daro iš šiaudų, nendrių ar žemių. Įdomiausias elementas - durys. Šiaudistai pripažįsta atvirą gyvenimo būdą. Jie gyvena be durų. Visai kitoks pasaulis. Jei nėra durų, jų niekas tau neišlauš, tavęs neapvoks, nes esi atviras, neturi ko slėpti ir mentaliniam plane iš tavęs nieko nesinori atimti, pavokti. Kai žmogus užsidaręs, neatviras, tai išlieka paslaptis. Tada automatiškai kyla mintys: „ką jis slepia, ką jis turi?“ Prieinama ir prie vagysčių. Jei daiktas slepiamas, vadinasi jis brangus, jį naudinga pavokti. O jei gyveni atvirai, tai niekam minčių apie vagystes nekyla.
Vietoj durų pakabinamas storas medžiagos gabalas - „kaldra“, pledas. Jo kraštai gali būti pritvirtinami prie staktos. Tada vėjas neprapučia ir sudaromas durų įvaizdis. Bet juk šalta be durų... Čia tik dabartinei sąmonei šalta be durų. Toks įvaizdis sukurtas. Pavyzdžiui, Amerikos indėnų vigvamai (palapinės) iš pažiūros taip pat atrodo vėjų perpučiami. Tačiau jie ten gyvena ir žiemą ir ten šilta, nors vietoj durų tik brezentas arba kailis kabo. Žmonės, kurie gyvena su tokiom „medžiaginėm durim“ žino, kad jos yra šiltesnės. Pabandykit eidami miegoti užsikloti antklode arba durimis. Kada šilčiau?
Apie kainą nėra ko šnekėti, nes kaip jau išsiaiškinom pagrindinis minusas yra kaina. Gėda gyventi taip mažai kainuojančiam name. Visą ką galima pasakyti apie šiaudinio namo kainą yra tai, kad ji yra žiauriai maža ir daugeliui žmonių nepadoriai ir nepriimtinai maža. Būtent todėl jie ir nestato tokio namo. Gėda bus visuomenei parodyti, kad gyveni tokio pigumo name.
Kad išvengti gėdos, galima pridėti brangių detalių į namą. Pavyzdžiui, aš į savo namo karkasą dėjau labai storus rąstus. Nors konstrukcija to nereikalavo ir galima buvo daryti pigiau, tačiau specialiai dėjau brangius storus rąstus, kad negėda būtų rodyti namo ir turtuoliams, kad jų sąmonė lengviau priimtų tokio tipo namą. Taip pat didelių rąstų panaudojimas šiose vietose, manau, žadina pagarbą dideliam medžiui. Tokių didelių medžių Lietuvoje jau beveik neliko. Svarbu koks yra santykis su namu.
Mano manymu yra du pasauliai. Yra pinigų pasaulis, kur viskas daroma už pinigus. Pasaulio pamatas pinigai. Jei nusprendi statytis namą, tai moki pinigus pasamdytam statybininkui. Statybininkas ima pinigus ir stato svetimą namą. Kadangi svetimas namas, tai dažnai jis yra statomas be meilės, statomas tik dėl pinigų. Aišku, galbūt, profesionaliai atliekamas darbas materialiniam plane, tačiau dvasinio plano samdyti darbininkai dažniausiai nepaiso.
Yra kitas pasaulis, kur pinigai yra tik pasaulio dalis, o ne pamatas. Kur svarbesnės yra kitos vertybės. Čia dažniausiai namą stato pats savininkas arba kviečia pagalbon savo gerus draugus. Žmonės šiame pasaulyje žiūri, kad ne tik namas būtų pastatytas materialiniame plane, tačiau kad ir dvasinis jo planas nebūtų užterštas. Labai svarbu, kad namą statytum su meile. Gera gyventi name, kurį pats pasistatei, kurio kiekvieną plytą dėjai su meile, su šviesiom mintim apie žmoniją, savo artimus ir palikuonis. Šitame pasaulyje visai kitoks santykis su namu.