Šilauogės - vis labiau populiarėjantis augalas Lietuvos soduose. Jų auginimas gali atrodyti sudėtingas, tačiau tinkamai paruošus dirvą ir pasirinkus tinkamas veisles, galima džiaugtis gausiu ir skaniu derliumi. Šiame straipsnyje aptarsime šilauogių auginimo ypatumus, remiantis patirtimi, įgyta Dargužių sodyboje, Varėnos rajone.
Šilauogių auginimo istorija Lietuvoje
Pirmoji šilauogių 10 ha plantacija Lietuvoje buvo įveista UAB „Jūsų sodui“ 2003-2004 metais netoli Dargužių Varėnos rajone. Daugelis parduotuvėse vasarą jau kelerius metus mato indeliuose su šios firmos ženklu sufasuotas sodines šilauoges, kurios primena dideles mėlynes. Šiuo metu susidomėjimas sodinėmis šilauogėmis labai padidėjo, steigiamos pirmosios pramoninės jų plantacijos - Dargužiuose įveista mūsų pirmoji 10 ha plantacija.
Kiti šilauogių augintojai Lietuvoje:
- Vlado Letuko (5 ha)
- Onos Sungailienės (3 ha)
- Prano Vėlavičiaus Šilalės r. (1 ha)
- Vinco Venclausko Vilkaviškio r. (2,2 ha)
- Giedrės Kairiūkštytės Kaišiadorių r. (1 ha)
- Dalios ir Jono Vizgaičių Kauno r. (1 ha)
- Rimo Statkevičiaus Rokiškio r.
Veislių pasirinkimas
Sodinės šilauogės pasodintos augs ir derės mažiausiai 25-30 metų, kartais net 50, todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti veisles. „Sodinė šilauogė (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) yra tarprūšinis hibridas, todėl veislių - didžiulė įvairovė, - pastebi „Jūsų sodui“ direktorius P. Basalykas, - tarpusavyje jos skiriasi krūmų aukščiu, forma, atsparumu žiemą, derlingumu, uogų dydžiu, nokimo laiku, spalva, vaškine apnaša, vaiskočio rando dydžiu bei spalva, odelės tvirtumu ir skoniu.
Nelygu veislė, krūmas gali būti glaustas, su daug tvirtų stačių formuojančių stiebų arba platus, su daugiau įstrižų ir horizontalių ūglių. Šilauogių ūgliai skiriasi spalva, tai ypač matyti žiemą. Lapai trumpakočiai žali ir, nelygu veislė, šiek tiek skiriasi nusispalvinimu rudenį. Žiedai dailaus varpelio formos, cilindriški, rutuliški, skiriasi dydžiu, spalva, nuo baltų iki baltai žalsvų ar baltai rausvų, susegti įvairaus dydžio kekėse. Žydėti pradeda gegužės pirmąją pusę ir žydi 3-4 savaites.
Nors pasaulyje išvesta labai daug šilauogių veislių (daugiau nei 130), pramoninėse plantacijose kultivuojama tik keletas ar keliolika produktyviausiųjų. Nelygu šilauogių auginimo sąlygos ir pasirinktos veislės, skiriasi jų derlingumas - nuo 3,5 iki 12 kg uogų nuo krūmo. Plačiausiai Europoje auginamos ir Lietuvoje tirtos šios veislės: ‘Bluecrop’, ‘Berkeley’, ‘Bluehaven’, ‘Northblue’, ‘Patriot’, ‘Rancocas’, ‘Bluejay’, ‘Reka’, ‘Spartan’, ‘Toro’,‘Sunrise’, ‘Bluecrop’, ‘Bluegold’.
Populiariausios šilauogių veislės:
- ‘Bluecrop’: derlinga, stambiauogė, tinkanti transportuoti.
- ‘Toro’: uogos ypač stambios, išvaizdžios, aromatingos, puikaus skonio.
- ‘Chandler’: itin derlinga, išaugina labai stambias (2-3 cm skersmens) šviesiai mėlynas skanias uogas, tačiau nokimo periodas yra labai ištęstas, tęsiasi 4-6 savaites.
- ‘Reka’: labai derlinga (10-12 kg nuo krūmo).
- ‘Duke’: derlinga (7 kg nuo krūmo).
Jei įrengiama sodinių šilauogių plantacija, labai svarbu atkreipti dėmesį į rinkos galimybes ir perspektyvas, būtina numatyti uogų vartojimo paskirtį, ar jos bus tiekiamos šviežios, naudojamos šaldyti ar perdirbti, o gal bus transportuojamos tolimais atstumais. Net ir puikiausiai įrengta plantacija nebus ekonomiškai vertinga, jei neatsižvelgsime į auginamų veislių ypatybes.
Renkantis veisles, patartina atsižvelgti ir į atskirų mūsų šalies regionų klimatą. Nors Lietuva ir nedidelė, tačiau oro sąlygos visoje teritorijoje kartais skiriasi. Ypač svarbu įvertinti minimalias temperatūras, vėlyvo pavasario ir rugsėjo šalnų stiprumą. Lietuvos klimato sąlygomis labai gerai dera, yra atsparios žiemą vidutinio ankstyvumo veislės ‘Patriot‘, ‘Bluehaven‘, ‘Toro‘, ‘Blueray‘, ‘Bluecrop‘. Šiam nokimo periodui veislių pasirinkimas yra didžiausias. Todėl, išsirenkant geriausias, svarbu ne tik jų derlingumas, bet ir uogų savybės: dydis, spalva, vaškinio apnašo intensyvumas, skonis, o taip pat ir atsparumas žiemą.
Jei uogos parduodamos vartoti šviežios, pirmenybė teikiama šviesiai mėlynoms su gražiu vaškiniu apnašu. Renkant uogas perdirbti, ši savybė nereikšminga. Tad, norint sėkmingai ūkininkauti, būtina žinoti ir naujienas. Štai visur pasaulyje plantacijose iki šiol vyravo derlinga stambiauogė, tinkanti transportuoti veislė ‘Bluecrop‘. Tačiau šiuo metu ją po truputį keičia daug jaunesnė veislė ‘Toro‘, išvesta JAV.
Tinkamai parinkus veisles mėgautis skaniomis uogomis galima gana ilgą laiką. Uogų derlius priklauso nuo agrotechnikos, augalo amžiaus ir meteorologinių veiksnių. Pavyzdžiui, gerai derantis ‘Bluecrop’ krūmas sunokina net 10 kg uogų.
| Veislė | Derlingumas (kg nuo krūmo) |
|---|---|
| Bluecrop | 10 |
| Reka | 10-12 |
| Duke | 7 |
Auginimo sąlygos ir priežiūra
„Tik reikia šilauogėms sudaryti tinkamas auginimo sąlygas - gerai paruošti žemę, augalus gausiai ir dažnai laistyti, nepertręšti, naudoti tik rūgščias trąšas, skirtas šilauogėms, nepamiršti palaistyti parūgštintu vandeniu, laiku genėti, 1-3 metus šalinti tik silpnas ar ligotas šakeles ir, žinoma, pasirinkti tinkamas veisles, - atkreipė dėmesį P. Basalykas. - Ir liepos antrąją pusę-rugsėjo mėnesį galėsite mėgautis puikaus skonio uogomis, kurios yra nepaprastai naudingos tiek mažiems, tiek ir garbaus amžiaus žmonėms.
Šilauogės - šviesomėgiai augalai, geriausiai auga atvirose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Apsauga nuo vėjo būtina, ji sukuria geriausią mikroklimatą, pagreitina dirvos įšilimą. Taip pat ji sušvelnina oro cirkuliaciją, todėl nudžiūvę žiedlapiai greičiau nukrinta ir nesusidaro sąlygos puviniui (Botrytis) plisti. Plantacijose, kurios yra ne tarp miškų, dėl stiprių vėjo gūsių žiedlapiai išdžiūti negali, dėl to augalus pažeidžia puviniai. Sodinant didesnes plantacijas, aplinkinės užuovėjinės užtvaros sodinamos dviem eilėmis, tik iš pietų pusės jos gali būti vienaeilės. Negalima sodinti medžių su plačiomis šaknimis (beržų, maumedžių), nes jie gali užgožti šilauoges.
Pasak jo, į tinkamą vietą pasodintos sodinės šilauogės augs ir derės mažiausiai 15-20 metų. „Šilauogės mėgsta saulėtą vietą. Jų negalima sodinti po medžiais ar šalia jų, nes krintantis šešėlis pridengs augalą, o gilios ir stiprios obelų ar kitų vaismedžių šaknys pasisavins maisto medžiagas iš dirvos. Šilauogių šaknys paviršinės, tad joms nieko neliks”, - patarimus dalijo pašnekovas. Jis priminė, kad šilauogės sodinamos į rūgščias durpes, kurių pH 3,5-4,5. Natūraliose augavietėse jos taip pat auga rūgščioje, purioje, drėgmei laidžioje dirvoje.
Pasak P.Basalyko, sėkmingam šilauogių augimui ir derėjimui svarbus šaknų sistemoje esantis Mykorrhiza grybelis. Jei jis patenka į netinkamą aplinką, negali daugintis, miršta ir iš pradžių buvę sveiki šilauogių sodinukai sunyksta.
Substrato paruošimas
Sodinant 1-2 šilauogių krūmelius, reikia iškasti 80-100 cm pločio ir 50 cm (priemolio dirvoje) arba 30 cm (lengvoje priesmėlio dirvoje) gylio duobes, į jas priberti rūgščių durpių arba žemės mišinio iš rūgščių durpių, nešviežių spygliuočių pjuvenų, žievių, drožlių, skiedrų. Žemės mišinys paruošiamas iš anksto ir kelis kartus permaišomas. Toks substratas palankiausias Mykorrhiza grybeliui daugintis. Kai paruoštas mišinys sukris, bus galima sodinti šilauogių sodinukus. Sodinant daugiau šilauogių krūmelių, patogiau iškasti 80-100 cm pločio ir 40 cm gylio tranšėją ir į ją priberti rūgščių durpių arba rūgštaus žemės mišinio. Rūgščios durpės iš anksto maišomos su pastovėjusiomis spygliuočių pjuvenomis ir smulkintomis žievėmis (1:1).
Laistymas
Šilauoges svarbu laiku palaistyti. Tai būtina padaryti augalus pasodinus, formuojantis uogų užuomazgoms ir joms nokstant. Per sausras nelaistomame šilauogyne uogos smulkėja, tampa negražios ir neskanios. „Trečią ketvirtą kartą laistant prigijusius augalus, vandenį reikia parūgštinti (pH 5,2-5,5) azoto ar fosforo rūgštimi. Kai kurie sodininkai mėgėjai įberia ir maistui skirtos citrinų rūgšties“, - sakė šilauogių augintojas.
Kadangi šioje Dzūkijos vietovėje vyrauja lengvi priesmėliai, drėgmės nuolat reikia. Šilauogėms laistyti ir tręšti naudojama ekonominė lašelinė sistema, kapiliarai išdėstyti kas 0,5 m. Nors ir nedidelė šilauogių auginimo Lietuvoje patirtis, bet ir jos pakanka įsitikinti, kad ilgiau trunkanti sausra, ypač pavasarį ar uogų nokimo metu, sutrikdo krūmo augimą, pakenkia derliaus kokybei. Sausrų metu nelaistomoje plantacijoje uogos susmulkėja, praranda prekinę išvaizdą, pasidaro neskanios.
Lašelinio laistymo sistema laistomas kiekvienas krūmas atskirai, taip sunaudojama mažiau vandens, o augalų šaknys gauna pakankamai drėgmės. Šilauogių plantaciją laisto tiek, kad žemė būtų drėgna, bet neužmirkusi.
Tręšimas
Svarbu šilauogių nepertręšti. Tręšti reikėtų mažomis dozėmis ir labai retai, pradedant tik antraisiais metais po sodinimo. Vegetacijos pradžioje, balandžio mėnesį, pilamas 0,1-0,15 proc. kompleksinių trąšų tirpalas, o paskui du kartus - gegužės ir birželio mėnesiais - 0,1-0,15 proc. amonio sulfato tirpalas (pH 4,2-4,5). Tinka ir specialiai šilauogėms skirtos trąšos, tik svarbu jų nepadauginti. Per didelis trąšų kiekis stabdo augimą, vystymąsi, naikina šaknų sistemą, nutrūksta mikorizė su Mykorrhiza grybeliu arba itin sumažėja grybienos.
Kitų metų pavasarį ir vasaros pradžioje šilauogės du kartus tręšiamos amonio sulfato ir kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Nuo ankstyvo pavasario per tris kartus apie krūmus išbarstoma iš viso po 30 g/kv. m trąšų.
Mulčiavimas
Specialistas patarė nesižavėti mulčiavimu, nes yrančioje žolėje daug azoto, kuris antroje vasaros pusėje gali paskatinti spartų šiųmečių ūglių augimą. Iki žiemos jie nesumedės, tad, prasidėjus šalčiams, augalai gali pašalti.
Sodinimas
Vazonuose išaugintas šilauoges galima sodinti ir vasarą. Sveiki, kokybiški, 2-3 metų sodinukai sodinami 4-5 cm giliau negu augo prieš tai. Jeigu pasodinti augalai bus mulčiuojami, nereikia sodinti giliau, negu augo, nes šilauogių šaknų sistemos viršutinė dalis turi likti arti dirvos paviršiaus. Sodinukus būtina gausiai palaistyti, apmulčiuoti 10 cm storio substrato, į kurį sodinami, sluoksniu arba smulkinta spygliuočių žieve, nešviežiomis pjuvenomis.
2003-2004 metų pavasarį sodino trejų metų amžiaus sodinukus eilėmis, tarp kurių paliko 3,5 m tarpus, o eilėje tarp augalų - 1,2 m atstumus. Viename hektare pasodino 3 tūkst. sodinukų. Pasodinti augalai turi būti gausiai palaistomi.
Apsauga nuo šalnų
Šį pavasarį šalnų netrūko, bet nuo jų pavyko puikiai apsiginti, naudojant viršutinę laistymo sistemą. Temperatūrai artėjant prie minusinės, buvo įjungiamas laistymas visai nakčiai, o išjungiamas tik pradėjus švisti, kai temperatūra pradėdavo kilti. Visoje plantacijoje įrengta viršutinio laistymo 320 purkštukų nuo šalnų. Vienas purkštukas ratu apsisuka per 40 sekundžių, palaistydamas šilauogių plotą iki 15 m spinduliu. Kita eilė purkštukų eina arčiau kaip 15 m, kad laistymo metu persidengtų laistymas ir neliktų sausų vietų.
Šilauogės 2011-2012 metais labai nukentėjo nuo šalnų ir žiemos šalčių. Žiemą vieną parą buvo paspaudęs speigas iki -37 laipsnių šalčio. Du kartus temperatūra buvo nukritusi žemiau 21 OC padalos. Apie dvi savaites laikėsi dideli šalčiai. Krūmai nukentėjo ir nuo pavasario šalnų. Paskui dvejus metus stipriai genėjo, kol atžėlė stiprios šakos.
Apulkinimas
Norint gauti didesnį uogų derlių, šilauogyne naudojamos kamanės. Nors šilauogių veislės yra savidulkiai augalai, panaudojant kamanes, uogų derlius padidėja, nes išaugina didesnį sėklų kiekį - uogos pasunkėja, pagerėja jų kokybė. Vienam hektarui reikia 5-6 kamanių avilių, o bičių - 2-3 avilių. Reikia sudaryti sąlygas kamanėms veistis. Jos gali dirbti ir vėsiomis bei lietingomis dienomis. Laukines kamanes privilioja anksti žydinčios gėlės (snieguolės, krokai). Gamtoje kamanėms kenkia laukų graužikai, kurie išardo po žeme esančius jų lizdus. Kad kamanės skristų į plantaciją, pietų kryptimi saulėtoje vietoje reikia padėti nedidelį gėlių vazonėlį, jį užkalti ir pragręžti tik mažą skylutę.
Tarp šilauogių įmanoma ir savidulka, tam reikalingos kelios įvairios veislės. Tačiau neapdulkintų augalų uogos būna mažos ir stora odele. Dėl mažų uogų galima patirti net 30 proc. nuostolių per metus. Reikia atsižvelgti į tai, kad bitėms kenkia purškiami augalų apsaugos preparatai.
Genėjimas
Pakirpimas tik pasodinus, kaip kitiems vaismedžiams, šilauogėms nereikalingas. Po dvejų metų galima pašalinti šakas, augančias palei žemę. Tik po ketverių augimo metų galima atliki pirmą nedidelį pašviesinimą. Kad ūgliai būtų tvirti, dalį jų reikia pašalinti, paliekant šakoje tvirčiausius, neinančius į vidų ir nesikryžiuojančius tarpusavyje.
Derliaus nuėmimas
Uogos skinamos nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios. Šviežiai vartoti uogos skinamos rankomis. Vienas žmogus per darbo dieną priskina vidutiniškai po 60-70 kg uogų. Šilauogės pradeda derėti jau kitais metais po pasodinimo. Penktaisiais ir šeštaisiais metais šilauogių uogakrūmiai užaugina gerą derlių.
Ankstyvųjų sodinių šilauogių derlius skinamas birželio antrąją pusę. Tiesa, uogos noksta ne vienu metu, todėl ir derlius imamas kelis kartus. Be to, kai uogos nusidažo sodriai mėlyna spalva, jas dar savaitę palikime nenuskintas ant krūmelių. Tik tada jos įgis būdingą aromatą.
Kaip auginti mėlynes: 7 žingsnių vadovas pradedantiesiems
Žinomas šilauogių augintojas Petras Basalykas negaili patarimų norintiesiems auginti šią kultūrą. Jis rūpinasi didele plantacija Varėnos rajone, Dargužių kaime. Reikia saulėtos vietos „Konkurencijos nebijau. Šių vertingų uogų paklausa tik auga, tad visi norintieji gali auginti sau ar pardavimui. Svarbu augalus tinkamai pasodinti ir prižiūrėti“, - sakė UAB „Jūsų sodui“ vadovas.
Norintieji susipažinti su šilauogių auginimu ar patys prisiskinti uogų laukiami antrąją liepos pusę šilauogių plantacijoje Dargužiuose (Varėnos r.). Auginantieji šilauoges gali ramiau atsikvėpti - šalnų nebebus. Taigi, birželiui baigiantis, bus galima džiaugtis nauju derliumi.