Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia nemažai įmonių klausimų apie galimybę vykdyti laikinąjį įdarbinimą, t. y. nuomoti darbuotojus. Lietuvoje personalo nuomą (įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmonę) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas.
Įdarbinimo laikinojo įdarbinimo įmones atveju, darbuotojai įdarbinami laikinojo įdarbinimo įmonėse turint tikslą juos perduoti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant darbuotojams. Personalo nuomos įmonė privalo būti patikrinta dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams bei įrašyta į tokią veiklą vykdančių įmonių sąrašą.
Panagrinėkime, kas yra darbuotojų nuoma, kokie reikalavimai keliami įmonėms ir darbuotojams, bei kokios yra įmonių atsakomybės.
Kas yra laikinasis įdarbinimas?
Laikinasis įdarbinimas (darbuotojų „nuoma“) - tai tokia darbo santykių forma, kuomet Laikinasis darbuotojas įdarbinamas Laikinojo įdarbinimo įmonėje su tikslu juos siųsti dirbti kitos įmonės (darbo naudotojo) naudai. Kitaip tariant, laikinojo įdarbinimo santykiai susiklosto tuomet, kai įmonė tam tikram laikui išsinuomoja darbuotoją iš kitos įmonės, teikiančios darbuotojų nuomos paslaugas.
Laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (laikinojo darbuotojo) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.
Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos, jam prižiūrint ir vadovaujant.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo įdarbinimo įmonė yra komercinės veiklos subjektas, kuris siekia pelno iš darbo jėgos teikimo darbo naudotojams, kadangi pati neorganizuoja darbo ir nepriima darbuotojo veiklos rezultatų - tai daro laikinojo darbo naudotojas.
Esminiai tokių santykių požymiai:
- darbuotojas yra įdarbintas laikinojo įdarbinimo įmonėje, darbo užmokestį darbuotojui moka laikinojo įdarbinimo įmonė;
- laikinojo įdarbinimo įmonė ir laikinojo darbo naudotojas susitaria dėl laikinojo darbuotojo kvalifikacijos ir profesinės patirties, reikiamų laikinųjų darbuotojų skaičiaus ir apmokėjimo už laikinojo darbuotojo išdirbto laiko vienetą (pvz., valandą, dieną);
- laikinasis darbuotojas darbo pas laikinojo darbo naudos gavėją metu yra pavaldus laikinojo darbo naudotojui;
- laikinasis darbuotojas yra atsakingas už laikinajam darbo naudotojui padarytą žalą.
Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgaras Lisica pažymi, kad esant laikinajam įdarbinimui susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: laikinojo įdarbinimo įmonei sudarius darbo sutartį su darbuotoju tarp šalių atsiranda darbo santykiai, o laikinojo įdarbinimo įmonei ir laikinojo darbo naudotojui sudarius darbuotojų nuomos sutartį atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.
Patarėjas E. Lisica akcentuoja, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra darbo teisiniai santykiai: nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti jo nurodymus, tačiau jų darbo sutartis nesieja.
Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones - tai laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse, turint tikslą juos pagal laikinojo darbo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant.
Svarbu paminėti, kad 2011 m. gruodžio 01 d. įsigaliojo Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas ir atitinkami Darbo kodekso pakeitimai.
Reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms
Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri yra įrašyta į VDI sudaromą ir interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Laikinąjį įdarbinimą įmonė gali vykdyti, jei atitinka kriterijus.
Jeigu įmonė pageidauja būti įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, t. y. vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, ji turi pateikti VDI prašymą patvirtinti, kad įmonė atitinka Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pasirašytą prašymą galima atsiųsti el.
Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo veiklos nėra licencijuojamos veiklos. Laikinojo įdarbinimo įmonėms Įstatymas ypatingų reikalavimų nekelia. Laikinu įdarbinimu gali verstis ne tik įmonės (pastarosioms nereikia turėti licencijos ar kitokio leidimo veiklai), bet ir fiziniai asmenys ar kitos organizacinės struktūros. Svarbu tik - atitikti darbdaviui keliamus reikalavimus.
Įmonė, ketinanti vykdyti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą, turi atitikti aiškiai apibrėžtus kriterijus.
Laikinojo įdarbinimo įmonės privalo:
- Su laikinaisiais darbuotojais sudaryti laikinojo darbo sutartis.
- Teikti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklą, nurodant darbo naudotojus, su kuriais sudaromos laikinojo įdarbinimo sutartys ir jiems dirbti nusiųstų laikinųjų darbuotojų skaičių.
Laikinojo įdarbinimo įmonės VDI pranešimus turi teikti kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos (pavyzdžiui, už vasario mėn. - iki kovo 15 d., už kovo mėn. - iki balandžio 15 d. ir t. t.). Pranešimai turi būti teikiami tik per EPDS, kuri laikinojo įdarbinimo įmonėms jų įtraukimo į sąrašą metu nurodytais el. pašto adresais kiekvieną kartą išsiunčia automatinius priminimus apie šią pareigą.
Norint suteikti įgaliojimą asmeniui atstovauti įmonei EPDS, reikia pateikti laisvos formos prašymą su įmonės rekvizitais: nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir pareigas. Vadovo ar jį atstovaujančio asmens pasirašytą prašymą siųsti el.
Specialistas akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu VDI iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, VDI darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
Įdarbinimo įmonė yra atsakinga už laikinojo darbuotojo saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Nors darbuotojai dirba darbo naudotojo labui, jam prižiūrint ir vadovaujant, visgi įdarbinimo įmonė privalo įsitikinti, kad siunčiami dirbti darbuotojai dirbs saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis. Žinoma, tokias sąlygas darbuotojui privalo užtikrinti tiesiogiai darbo naudotojas.
Įstatymas numato, kad laikino darbuotojo darbo naudotojui padarytą žalą atlygina laikinojo įdarbinimo įmonė. Atrodytų keista, kad atsakomybė priskiriama įdarbinimo įmonei, nes ne ji, o darbuotojas turi laikytis darbo naudotojo darbo sąlygų, dirbti jo prižiūrimas ir vadovaujamas, laikinieji darbuotojai, o ne laikinojo įdarbinimo įmonė sukuria darbo rezultatą darbo naudotojo naudai.
Čia reikia turėti omenyje, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra tradiciniai darbo teisiniai santykiai. Nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti su tuo susijusius nurodymus, jų darbo sutartis nesieja. Civiliniai teisiniai santykiai (savo prigimtimi atlygintinų paslaugų teikimo) susiklosto tik tarp darbo naudotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės. Pastaroji, kaip darbuotoją faktiškai samdanti (sudariusi su juo laikinojo darbo sutartį), ir atsako už laikino darbuotojo žalą, padarytą darbo naudotojui.
Laikinojo darbo sutartis: būtinosios sąlygos
Darbuotojai šiuo atveju priimami į darbą su tikslu dirbti ne juos įdarbinusiai įmonei (darbdaviui), bet yra siunčiami laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, t.y. visai kitai įmonei, fiziniam asmeniui ar kitai organizacinei struktūrai.
Laikinojo darbuotojo teisinė padėtis dvilypė, bet pakankamai aiški. Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos.
Laikinojo darbo sutartis gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota, kaip ir įprasta darbo sutartis. Tačiau Įstatymas numato laikinojo darbo sutarčiai daugiau būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis laikoma nesudaryta, jei nesusitarta dėl būtinųjų darbo sąlygų.
Primintina, jog įprastoje darbo sutartyje yra šios būtinosios sąlygos - darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, taip pat turi būti susitarta dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Tuo tarpu laikinojo darbo sutartyje papildomai turi būti susitarta ir dėl šių sąlygų:
- darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui bei atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarkos;
- informavimo apie darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo naudai tvarkos;
- darbo apmokėjimo dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydžio ir tvarkos;
- darbuotojo darbo laiko režimo.
Taigi, laikinojo darbo sutartis savo turiniu yra ne atskirų sąlygų, bet labiau ištisų tvarkų rinkinys. Įstatymas ar Darbo kodeksas nenustato tipinės laikinojo darbo sutarties formos.
Darbo sutarties sudarymo schema
Darbuotojų nuoma krizės laikotarpiu
Dėl pandemijos skubiai priimtame LR Vyriausybės nutarime numatyta, kad įmonė, kurios veikla dėl karantino veiklos turi būti stabdoma, išimties tvarka, per 1 darbo dieną gali būti įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Pagrindinis kriterijus - įmonės veikla negali būti sustabdyta ar apribota, neturi būti iškelta bankroto byla. Tai leidžia darbdaviams, kuriems šiuo metu trūksta darbuotojų, kiek paprasčiau „išsinuomoti“ darbuotojus iš kitos bendrovės.
Vienintelės šalyje internetu pilnai įdarbinančios platformos Workis.online vadovas Jurgis Kovas sako, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę visus interviu procesus įgyvendinti nuotoliniu būdu.
„Platformoje darbdavys gali paskelbti darbo pasiūlymą, atsirinkti tinkamus darbuotojus. Vėliau darbuotojai peržiūri saugaus darbo įvadinius instruktažus, o darbo sutartis pasirašoma internetu. Platformos darbuotojai sutvarko įdarbinimo dokumentus. Susirasti darbuotoją ir pasirašyti darbo sutartį galima per vieną valandą. Tai yra itin patogus būdas darbdaviams, kuriems šiuo metu darbuotojo reikia itin skubiai. O darbuotojams nereikia pergyventi dėl atlyginimo. Atlikęs darbą, pinigus jis gauna bet kuriuo atveju, nes mokame tiesiogiai mes. Kada klientas atsiskaito su mumis, jau yra mūsų galvos skausmas, - paaiškina Jurgis Kovas. Ir primena - Europos sąjungos šalyse už įdarbinimo paslaugas iš kandidato imti pinigus draudžiama. Už tai moka įmonė, į kurią kandidatas eis dirbti. Tačiau rinkoje vis dar yra nesąžiningų žaidėjų.“
Anot J. Kovo, dėl dabartinio ekonominio neapibrėžtumo ir nestabilumo, trumpalaikių darbų poreikis išaugs: verslui tai saugus būdas įdarbinti darbuotoją skubiai, reikalingam laikotarpiui.
Workis.online duomenimis, per kovo mėnesį įdarbinimas internetu augo apie 230 proc.
Dalyje bendrovių naujų darbuotojų reikia ne tik dėl augančios paklausos, bet ir dėl to, kad norima apsaugoti vyresnio amžiaus, aukštesnei rizikos grupei priklausančius darbuotojus.
tags: #darbuotoju #nuomos #istatymas