Būsto Išlaikymo Išlaidos Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti?

Būsto pirkimas išlieka populiaria investicija. Ir tai - ne tik butai, bet ir kitų paskirčių būstai. Pavyzdžiui - viešbučio paskirties. Tokie dažniausiai būna pigesni nei gyvenamosios paskirties būstai, tačiau kartais investuotojus neramina tokio nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos.

Mėnesinių pajamų ir išlaidų santykis Lietuvoje daugeliui kelia nepasitenkinimą, tačiau panašu, kad būsto išlaikymo kaštai mūsų šalyje nėra patys didžiausi.

Nekilnojamojo Turto Mokestis ir GPM

Viešbučio paskirties būstams taikomas nekilnojamojo turto mokestis - 0,7 proc. mokestinės turto vertės. Pavyzdžiui, 2 kambarių 37 kv.m viešbučių paskirties būsto Šnipiškėse mokestinė vertė yra 50 000 Eur, tad metinis nekilnojamojo turto mokestis bus 360 Eur. Tai nėra reikšminga suma, turint omenyje gerokai mažesnę įsigijimo kainą.

Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos? Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip: GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.

Kur:

• *pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
• **įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles.
• ***privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato atvejus, kai gyventojo pajamos parduodant nekilnojamąjį turtą nėra apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu. Pajamų mokesčio lengvata iki 2011 m. sausio 1 d. Tačiau 2010 m. lapkričio 23 d. pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, parduodant žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą, kuris įsigytas po 2011 m. O nuo 2016 m. sausio 1 d. Tačiau reikia pažymėti, kad 10 m. „išlaikymo“ reikalavimas taikomas kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpiui.

Taigi, jeigu esate būsto savininkas ir pastaruosius 2 metus deklaravote savo gyvenamąją vietą parduodamame sodo namelyje, Jums nereikės mokėti 15 proc. pajamų mokesčio. O jei deklaravote savo gyvenamąją vietą parduodamame gyvenamajame būste mažiau kaip prieš 2 metus, ir tada Jums nereikės mokėti 15 proc. Kitais atvejais 15 proc. mokesčio tarifas turės būti mokamas nuo skirtumo, kurį sudaro išlaidų ir pelno santykis.

Todėl visada verta turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, t. y.

Kompensacijos Už Būsto Šildymą

Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į gyventojų susirūpinimą dėl pastaruoju metu daugiau nei dvigubai išaugusių energetinių išteklių kainų, ragina gyventojus aktyviau naudotis valstybės teikiama kompensacija už būsto šildymą. Kviečiame pasinaudoti teikiama parama ir kompensuoti net iki 90 proc., o kai kuriais atvejais - ir 100 proc.

Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir šio namo buto savininko šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip pat teikiama valstybės parama 100 proc.

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2022-01-01 1 VRP - 129 Eur).

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 258 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. (1066 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1032 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius) x 10 proc. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. 102 Eur x 10 proc. - geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. - karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc.

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį - ne daugiau kaip 20 proc.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. • el. paštu siunčiant prašymus seniūnijai (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą) specialistui socialiniam darbui (atsiųsti prašymo formą, pasirašytus ir skenuotus (nufotografuotus) dokumentus). Kilus papildomų klausimų konsultacijas nuotoliniu būdu suteiks Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Abramčik, el. (8 5) 240 1595, vyresn. specialistė socialinėms išmokoms Danutė Plaščinskienė, el.

Komunalinių Paslaugų Kainos ir Skaitmeninis Atsiskaitymas

Eurostat duomenimis, 11.3 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų būsto išlaikymui išleidžia daugiau nei 40 proc. mėnesinių pajamų. Daugiausia už elektrą ES moka danai, o už gamtines dujas - švedai.

Bendrovės surinktais duomenimis, 2016 metais daugiausiai už komunalines paslaugas Lietuvoje mokėjo Vilniaus regiono gyventojai. Vidutinė vilniečių įmoka už dujas buvo 16.8 eurų, už elektrą - 21,86 eurų, už vandenį - 9,38 eurų. Vidutinė Kauno regiono gyventojų įmoka už dujas buvo 10.54 eurų, už elektrą - 17,18 eurų, už vandenį - 10,35 eurų. „Vienos sąskaitos“ sistemoje registruoti Klaipėdos gyventojai už dujas per mėnesį išleisdavo vos po 6.12 eurų, už elektrą - 16,93 eurų, už vandenį - 11,69 eurų.

Skiriasi ir metodai, kuriais įvairių Europos šalių gyventojai atsiskaito už paslaugas: vis dažniau mokesčiai pervedami automatiškai, specializuotomis atsiskaitymo sistemomis.

Skaitmenizuotų technologijų sklaida lėmė didelius pokyčius apmokant namų ūkių išlaidas. Pavyzdžiui, Švedijos gyventojai giliai nustebtų pamatę, kaip dalis lietuvių ranka pildo mokėjimų knygeles ir laukia pašto eilėse norėdami atsiskaityti už elektrą ar kitas paslaugas. Vakarų Europoje šiandien įsitvirtinusi sumanaus atsiskaitymo (angl. „smart billing“) už komunalines paslaugas sąvoka. Ji apima: skirtingų sąskaitų sujungimą į vieną sąskaitą, nuotolinį skaitiklių parodymų nuskaitymą, mokėjimų balanso stebėjimą, automatinį tarifų ir paslaugų įkainių atnaujinimą, galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu bei kitas vartotojams aktualias funkcijas.

Prognozuojama, kad iki 2024 m. Lietuvoje skaitmenizuoto atsiskaitymo už paslaugas infrastruktūra yra ankstyvoje vystymosi stadijoje. Kai kuriuose namų ūkiuose pamažu įvedinėjami skaitmenizuoti elektros ir šilto vandens skaitikliai. Pozityvus pokytis - nuo 2005 m. Sistemos vadovo Šarūno Stanislovėno teigimu, „Viena sąskaita“ tobulinama atsižvelgiant į specifinius Lietuvos vartotojų poreikius. „Diegiame kitur pasiteisinusią sumanaus atsiskaitymo praktiką, tačiau stengiamės nepamiršti šalies konteksto. Pavyzdžiui, dalis lietuvių, ypač brandesnio amžiaus žmonių, nesinaudoja internetu ir iki šiol pageidauja gauti popierinę sąskaitą.“ Šiuo metu sistema leidžia apmokėti sąskaitas už 1700 teikėjų paslaugas. Iš 622 populiariausių teikėjų naujausius duomenis vietoje gyventojų surenka pati atsiskaitymo sistema.

tags: #busto #islaikymas #eur