Aplinkos temperatūra patalpose gali atrodyti nereikšmingas veiksnys, turintis įtakos jūsų bendrai ramybei, tačiau prisiminkite, kada paskutinį kartą buvote per karštoje ar per šaltoje patalpoje. Kai kambaryje šalta arba oras jame yra tvankus, mes linkę jaustis vangūs arba mūsų nuotaika pablogėja. Kalbant apie komfortą namuose, vienas pagrindinių klausimų būna „Kokia yra rekomenduojama kambario temperatūra?“. Pasak specialistų ideali patalpų temperatūra nėra susijusi tik su komfortu - ji gali turėti realios įtakos jūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Lenkijos ekologiškų pastatų asociacijos "Sveikas biuras" ataskaitoje teigiama, kad šiluminis komfortas turi įtakos nuotaikai, efektyvumui, produktyvumui ir pasitenkinimui darbu. Per karšta? Darbuotojai jaučiasi vangūs ir pavargę. Per vėsu? Jiems sunku susikaupti.
Helsinkio technologijos universiteto ir Lawrence'o Berkeley nacionalinės laboratorijos tyrimai tai patvirtina: mokslininkai nustatė, kad darbuotojų produktyvumas didžiausias, kai temperatūra yra 21-22 °C.
Jei namuose šalta ir drėgna, juose dauginasi drėgmė ir pelėsis. Mažesnė nei 16 °C patalpų temperatūra didina astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų riziką, o žemesnė nei 12 °C temperatūra kelia stresą širdies ir kraujagyslių sistemai. Šalti namai gali padidinti depresijos riziką. Jei kenčiate nuo lėtinio skausmo, tai šalta temperatūra gali stipriai pabloginti jūsų būklę.
Rekomenduojama patalpų temperatūra
Taigi, kokia yra rekomenduojama patalpų temperatūra? Tai priklauso nuo patalpos, tačiau 20 °C yra gera bazinė temperatūra. Vonios kambariuose turėtų būti šilčiau - 22-24 °C, kad išėjus iš karšto dušo nebūtų šoko. Suaugusiųjų miegamuosiuose turi būti vėsiau - 16-19 °C, nes miegant mūsų kūno temperatūra mažėja. Geriau miegame, jei mūsų vidinei reguliavimo sistemai nereikia per daug dirbti. Vaikų miegamuosiuose turėtų būti apie 17-20 °C. Jei vaiko kambaryje per karšta ir dėl to oras sausas, gali kilti kvėpavimo problemų. Teigiama, kad vyresnio amžiaus žmonėms miegojimas per šiltame miegamajame gali būti širdies priepuolių, astmos ir insulto priežastimi.
Gyvenant, dirbant ir miegant idealioje temperatūroje, jūsų kūnui lieka vienu rūpesčiu mažiau. Jei jums nereikia nuolat reguliuoti temperatūros, šią energiją galite panaudoti kitiems dalykams.
Technologiniai sprendimai temperatūros palaikymui
Daikin Altherma šilumos siurbliai, kartu su "Daikin Online Controller", gali būti valdomi nuotoliniu būdu. Tai leidžia patogiai stebėti šildymo sistemos veikimą, sunaudojamą elektros energiją bei nustatyti automatinius veikimo režimus. Labai svarbu turėti gerą patalpų termometrą, kad galėtumėte kontroliuoti patalpų temperatūrą. Daikin sprendimai padeda rasti tinkamą temperatūrą, užtikrinančią komfortą ir gerą savijautą jums ir jūsų šeimai visą parą.
Darbo aplinkos reglamentavimas
Darbo patalpų oro temperatūros normines vertes reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (toliau - higienos norma) (Žin., 2004, Nr. 45-1485).
Kai dėl technologinio proceso ypatumų negalima užtikrinti pakankamos šiluminės aplinkos sąlygų, higienos normos 5 priedo 2 lentelėje nurodyta rekomenduojama darbuotojų darbo laiko trukmė darbo vietoje, kurioje aplinkos temperatūra nesiekia pakankamos šiluminės aplinkos temperatūros dydžių.
Darbo sąlygos šaltuoju metų laiku
Darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių Celsijaus, darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo privalo suteikti specialias ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos (DK 159 str. 3 dalis; Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 14-559) III sk. 10.2 p.). Pertraukų metu rekomenduojama sudaryti darbuotojams sąlygas sušilti įrengiant laikinai šildomas patalpas ar zonas.
Specialiųjų pertraukų metu darbuotojams taip pat rekomenduojama suteikti sąlygas papildomai pavalgyti ir išgerti karštų gėrimų (išskyrus turinčius kofeino, nes dėl jų poveikio greičiau prarandama šiluma). Be to, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais apsaugančiais nuo žemos temperatūros pagal „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus“ patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188). Apsauga nuo šalčio - tai viena pagrindinių funkcijų, kurią atlieka žieminiai drabužiai.
Reiktų nepamiršti, jog žieminiai drabužiai tai ne tik striukės, batai, kojinės ar šiltos kelnės, bet ir pirštinės, šalikai, kepurės, antveidžiai. Drabužiai ir avalynė turi būti sausi, neaptempti - netgi kiek per dideli. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
Dirbant šaltyje sumažėja atskirų odos dalių temperatūra, susitraukia odos ir raumenų kraujagyslės. Jei žema oro temperatūra veikia ilgesnį laiką, išsenka organizmo kompensaciniai mechanizmai ir vystosi patologiniai pakitimai: pirštų odos pabalimas, jautrumo sumažėjimas. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kur dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka - kojų ir rankų pirštai. Teikiant pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį būtina nuvesti į šiltą patalpą, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu.
Valstybinės darbo inspekcijos įspėjimai
Valstybinė darbo inspekcija primena ir įspėja, kad atėjus žiemai ir smarkiai padidėjus šalčiams, atsiranda papildomų pavojų ir išauga rizika darbuotojų saugai ir sveikatai darbe.
- šalčio metu papildomai šildant patalpas ir naudojant įvairius elektrinius ar dujinius šildymo prietaisus atsiranda ir papildoma, didesnė gaisro kilimo rizika.
- ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir stacionarių šildymo įrenginių, tokių kaip pvz. garo ir vandens šildymo katilai ar įrenginiai, kuriuose naudojami užšąlantys skysčiai (pvz. - žiemos metu naudojant variklines darbo bei transporto priemones pasunkėja jų paleidimas (ypač jei jos techniškai netvarkingos), o dažnai stengiantis užvesti įprastu būdu neužsivedančią atšalusią variklinę priemonę atsiranda ir papildomų pavojų. Pavyzdžiui, bandant užvesti tokią transporto priemonę tempiant kitų priemonių pagalba ar prijungus prie jos, iškyla patekimo po ratais ir sunkaus ar net mirtino susižalojimo trūkus tempimo lynui pavojai. Atšildant tokių įrenginių agregatus iškyla nudegimo, užsidegimo, prispaudimo ir kt.
- lauko sąlygomis naudojant bėgiais judančias darbo priemones ar įrenginius (kaip pvz. kranai, telferiai, platformos, vartai ir pan.), jų bėgiai gali apšalti ledu ar žemės grumstais, todėl judėdami jie gali nuslysti nuo bėgių ir nugriūti ar nukristi.
- žiemos metu turi būti atidžiau ir geriau kontroliuojami slidūs paviršiai, kuriais juda ar ant kurių dirba darbuotojai ar važiuoja transporto priemonės, ypač paviršiai, kurie yra su nuolydžiu arba esantys aukštyje. Tokie paviršiai turi būti nuvalomi nuo sniego ar ledo apnašų arba pabarstomi, kad nebūtų slidūs.
Kiti svarbūs faktoriai
Dirbančiojo žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: darbo operacijų trukmę, klausos, uoslės, regėjimo bei lytėjimo organų poveikį. Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC, o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą. Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami.
Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas. Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.
Teisės aktai numato, kad tinkama temperatūra darbo vietoje priklauso nuo to, kokio sunkumo yra darbas ir kokiu metų laiku jis dirbamas. Jeigu darbuotojui netinka temperatūra darbo vietoje, darbdavys jį gali perkelti į kitas patalpas arba pakeisti darbo grafiką. Bendrai temperatūra gali svyruoti nuo 16 iki 27 laipsnių šilumos.
Ginčai dėl patalpų vėdinimo
Kyla nuolatiniai ginčai. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Jokūbas. Jis pasakojo, kad darbe nuolat kyla nesusipratimai, kaip vėdinti patalpas. Jos yra gana naujos, ir turi modernią vėdinimo sistemą. Tačiau nemaža dalis langų yra pietryčių ir pietų pusėje. Dėl to saulėtą dieną patalpos įšyla.
„Tada ir prasideda. Vieni kolegos atidarinėja visus langus. Nors akivaizdu, kad įdienojus lauke temperatūra būna aukštesnė nei patalpose. Tuo metu kiti visu „garsu“ įjungia kondicionierius. Tada kenčia tie, kurių darbo vietos yra po jais. Žodžiu, turbūt dar nebuvo taip, kad visiems tiktų vienas ar kitas variantas. Bent kartą per dieną būna kas nors susiginčija dėl patalpų vėdinimo“, - pasakojo vyriškis. Jis patikslino, kad darbovietėje beveik visi kolegos dirba vadybinį - administracinį darbą.
Valstybinės darbo inspekcijos komentarai
Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pagrindinius reikalavimus darbo patalpų vėdinimui reglamentuoja Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Šiame teisės akte teigiama: atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis parametrus, nustatytus atitinkamoje higienos normoje (HN 23:2011), kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.
„Jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, ji turi veikti bet kuriuo metu. Vėdinimo įranga, ypač svarbi darbuotojų saugai ir sveikatai, privalo turėti kontrolės sistemą, rodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą. Oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai turi veikti taip, kad darbuotojams netrukdytų skersvėjai. Langai, stoglangiai ir stiklo pertvaros turi būti įrengti taip, kad apsaugotų darbo vietas nuo intensyvių saulės spindulių atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietų išdėstymą“, - komentuoja VDI.
Darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, turi būti tinkama darbuotojams ir atitikti parametrus, nustatytus kitoje Lietuvos higienos normoje (HN 69:2003). Ši higienos norma reglamentuoja darbo vietų šiluminės aplinkos darbo vietose parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus. Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus fizinis darbas).
„Pavyzdžiui, dirbant vidutinio sunkumo darbus (kai nuolat keliami 1-10 kilogramų svorio kroviniai) komfortinė darbo patalpų oro temperatūra yra 20-23 laipsniai, pakankamos šiluminės aplinkos parametrai - 16-27 laipsniai“, - nurodoma VDI komentare.
Inspekcijos specialistai atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymą, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant tinkamą vėdinimą ir oro temperatūrą darbo vietose.
„Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus. Tais atvejais kai darbdavys darbo vietose užtikrina higienos normoje reglamentuotą temperatūrą, tačiau dalis darbuotojų turi individualių poreikių, įmonė gali taikyti organizacines priemones, pvz. perkeldama dalį darbuotojų į kitas patalpas, suteikdama kitą darbo grafiką ir pan.
Šiluminės spinduliuotės, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, slėgio higieninės darbo sąlygos. Darbo vietų apšvietimas. Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė.
HRV nustatymai: vasara ir žiema
tags: #darbine #patalpos #temperatura